Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Rasos Ragulskytės – Markovienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjai L. K. ir jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Živilei Jasaitienei, nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotųjų asmenų Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos, Vilniaus „Santaros“ vidurinės mokyklos ir Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus Kalvarijų pagrindinei mokyklai, Vilniaus „Santaros“ vidurinei mokyklai ir Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeista jo priėmimo procedūra, taip pat pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, nebuvo tartasi su darbuotojų atstovais – profesinėmis sąjungomis, kurios gina darbuotojų interesus. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ji tarėsi su mokyklos bendruomene, kadangi mokyklos bendruomenė nėra mokyklos taryba, o atsakovė jas tapatina. Reorganizacija buvo iš esmės neteisėta, atlikta pažeidžiant esmines procedūras, LR civilinio kodekso, LR darbo kodekso bei kitų teisės aktų reikalavimus, taip pat pažeidžiant pareiškėjos interesus, nes ji iš darbo buvo atleista. Pareiškėja atleidimo neginčijo ir neginčija.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-05-06 priėmė sprendimą Nr. 1-1011 „Dėl Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizavimo“, kuriuo nusprendė reorganizuoti Vilniaus Kalvarijų pagrindinę mokyklą prijungimo būdu, prijungiant šią mokyklą prie Vilniaus „Santaros“ mokyklos, kuri po reorganizacijos tęs veiklą, o Vilniaus Kalvarijų pagrindinė mokykla baigs veiklą. Taip pat šiuo Sprendimu buvo patvirtintos Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos ir Vilniaus „Santaros“ vidurinės mokyklos reorganizavimo sąlygos ir Vilniaus „Santaros“ vidurinės mokyklos nuostatai. Pažymėjo, kad sprendimas reorganizuoti Vilniaus Kalvarijų pagrindinę mokyklą priimtas siekiant užtikrinti ugdymo kokybę mokiniams, kurios pasiekti nėra sąlygų dėl per mažo besimokančių mokinių skaičiaus, įvykdyti nustatytus reikalavimus dėl minimalaus mokinių skaičiaus vidurkio, o taip pat perskirstyti mokykloms nepakankančio „mokinio krepšelio“ lėšų, skiriamų ugdymo procesui organizuoti: 2008 m. dėl nedidelio mokinių skaičiaus, perskirstant „mokinio krepšelį“, Kalvarijų pagrindinei mokyklai papildomai buvo skirta 146 tūkst. Lt. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetas 2009-03-18, 2009-03-25 ir 2009-04-08 vykusiuose posėdžiuose, o taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitetas posėdžio, vykusio 2009-04-08 metu, pritarė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ projektui. Dėl pareiškėjos teisės ginčyti skundžiamus įsakymus nurodo, kad pareiškėja skunde teigia, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimas Nr. 1-1011 „Dėl Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizavimo“, pažeidžia Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 str. nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-10 nutarimu Nr. 554 patvirtintos Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos 13 p. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2008-12-09 nutarimu Nr. XI-52 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 588, 589 punktus, LR DK 22 str. ir 23 str., Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvenciją, tačiau nenurodo, kokios konkrečiai yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad buvo pažeisti aukščiau nurodyti teisės aktai, negali būti pagrindas tenkinti pareiškėjos reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra apibrėžtos teisės kreiptis gynybos į teismą ribos bei realizavimo prielaidos: Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisės norma reiškia ir tai, kad asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, reikalavimai gali būti patenkinti tik teismui konstatavus, kad skundžiamas administracinis aktas (viešojo administravimo subjekto veikimas ar neveikimas) pažeidžia būtent to asmens įstatymo pagrindu įgytas teises ar įstatymo saugomus interesus. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. analize, darytina išvada, kad pareiškėjo subjektinių teisių ar teisėtų interesų ginčijimo ar pažeidimo faktas yra būtinoji sąlyga atsirasti pareiškėjos teisei kreiptis į teismą. Tačiau kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja nenurodo, kokios konkrečiai jos teisės buvo pažeistos, priėmus ginčijamą Sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad skundžiami sprendimai priimti pažeidžiant materialinės teisės normas ir jais pažeisti jos, kaip Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos mokytojos, o taip pat šios mokyklos mokinių ir jų tėvų teisės ir teisėti interesai. Pažymėjo, kad pareiškėjai nesuteikta teisė ginti viešojo intereso ir kreiptis į teismą vien tuo pagrindu, kad, jos nuomone, buvo pažeistos materialinės teisės normos priimant ginčijamą sprendimą. Nors pareiškėja teigia, kad Sprendimas turi tiesioginę neigiamą įtaką darbuotojų teisinei padėčiai, kadangi ši reorganizacija blogina darbuotojų padėtį arba lemia atleidimą iš darbo, tačiau skunde konkrečiai nenurodo, kokias konkrečias jos teises ar teisėtus interesus Sprendimas pažeidžia. Be to, pareiškėja teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jos teises ar įstatymų saugomus interesus Sprendimas pažeidžia (priešingai, kaip skunde nurodo pati L. K., pareiškėja neprarado darbo vietos, buvo įspėta apie darbo sąlygų pasikeitimą), todėl mano, kad pareiškėja šioje byloje yra netinkama šalis. Vien faktas, kad pareiškėja yra mokyklos darbuotoja bei bendro pobūdžio pareiškėjos teiginiai dėl pažeistų jos teisių, negali būti pripažinti pakankamais daryti išvadas apie pareiškėjos teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimą. Taigi, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. aiškinimo ir taikymo praktikos, teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės gynimo, turi jo nurodytas teises, ar šios teisės yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą. Šiuo atveju pareiškėja nenurodė kuo ginčijamas Sprendimas pažeidė jos teises ar teisėtus interesus, kaip jos teisės ir įstatymo saugomi interesai bus apginti aktą panaikinus, todėl pareiškėjos skundas vien šiuo pagrindu yra atmestinas. Nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu teiginiu, kad Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 str. 1 d., kuri numato, kad valstybinės mokyklos, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos steigėjas mokyklą, įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavęs mokyklos, įstaigos steigimui pritarusių institucijų raštiškus sutikimus. Įstatymas valstybinę mokyklą apibrėžia kaip Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijos arba apskrities viršininko įsteigta mokykla bei mokykla, įsteigta valstybės institucijos kartu su Lietuvos Respublikos juridiniais ar fiziniais asmenimis (2 str. 41 p.). Todėl mano, kad pareiškėja netinkamai taiko ir aiškina teisės normas, kadangi reikalavimas gauti įstaigos steigimui pritarusių institucijų rašytinius sutikimus pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 str. 1 d. yra taikomas tik valstybinių mokyklų ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo atvejais. Tuo tarpu savivaldybės taryba ikimokyklinio, kitas neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas likviduoja, reorganizuoja ar pertvarko pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 str. 2 d.). Tai reiškia, kad priešingai nei teigia pareiškėja savo skunde, priimant 2009-05-06 sprendimą Nr. 1-1011 „Dėl Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ nereikėjo gauti jokių kitų institucijų rašytinių sutikimų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos teisė reorganizuoti savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas yra numatyta ne tik Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 str. 1 d., o taip pat ir šio įstatymo 59 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 str. 1 p. ir 17 str. 28 p. Todėl sprendimų dėl tokių mokyklų reorganizavimo priėmimas vienareikšmiškai yra atsakovės kompetencija. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama Kalvarijų pagrindinės mokyklos steigėja, ir priimdama ginčijamą Sprendimą, neįvykdė visų mokymosi sutartyje numatytų mokyklos įsipareigojimų mokiniams. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato pareiškėjui pareigą nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja teigdama, kad nebuvo įvykdyti mokymosi sutartyje numatyti įsipareigojimai, nepagrindžia ir nepaaiškina, kokie konkretūs įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, nepateikia šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, taip pat nenurodo, kaip tokiu atveju yra pažeidžiamos konkrečiai jos teisės. Nesutinka su skundo argumentu, kad Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-10 nutarimu Nr. 554 patvirtintos Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos 13 p., numatantį, kad sprendimai dėl įstaigų reorganizavimo priimami prieš keturis mėnesius iki reorganizavimo pradžios. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 str. 4 d. yra numatyta, kad steigėjas mokyklą, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarka buvo patvirtinta dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-10 nutarimu Nr. 554. Šiuo metu juridinių asmenų reorganizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, kuriomis ir privalo vadovautis bendrojo lavinimo mokyklos steigėjas, priimdamas sprendimą dėl ugdymo įstaigos reorganizavimo. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato reikalavimo, kad sprendimas dėl įstaigos reorganizavimo turi būti priimamas prieš keturis mėnesius iki reorganizavimo pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 str. 3 d. reikalavimą, sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo gali būti priimtas praėjus trisdešimčiai dienų nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą. Pranešimas apie parengtas Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizavimo sąlygas buvo išspausdintas 2009-03-21 dienraštyje „Vilniaus diena“, Nr. 65(419). Viešai paskelbus apie reorganizavimo sąlygų sudarymą 2009-03-21, sprendimas dėl šios mokyklos reorganizavimo buvo priimtas ir reorganizavimo sąlygos patvirtintos 2009-05-06, todėl atmestinas pareiškėjos argumentas, kad ginčijamu Sprendimu buvo nuspręsta reorganizuoti, pažeidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-10 nutarimu Nr. 554 patvirtintos Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos 13 p., kadangi tuo atveju, jei Vyriausybės ar kitos institucijos teisės aktas prieštarauja Civilinio kodekso normoms, taikomos Civiliniame kodekse nustatytas teisinis reglamentavimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.3 str. 2 d.). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 str., apibrėžiantis viešojo juridinio asmens sampratą ir Civilinio kodekso taikymo ypatumus šių juridinių asmenų atžvilgiu, nenumato išimčių viešojo juridinio asmens reorganizavimo procedūros požiūriu, todėl nesivadovauti Civilinio kodekso nuostatomis, priimant pareiškėjos ginčijamą Sprendimą, nebuvo teisinio pagrindo. Atmestinas pareiškėjos teiginys, kad Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-52 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 588 ir 589 punktus. Pažymėjo, kad Vyriausybės programa yra politinius prioritetus numatantis dokumentas, kuris iš esmės neturi teisinio imperatyvumo ir nenumato savivaldybės teisių ir pareigų. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 str. 2 d. numato, kad savivaldybės taryba ikimokyklinio, kitas neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas likviduoja, reorganizuoja ar pertvarko pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Tai reiškia, kad priimdama sprendimą dėl atitinkamos ugdymo įstaigos reorganizavimo, savivaldybės taryba nėra įpareigota vadovautis konkrečios Vyriausybės parengta ir Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta programa. Pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. prasme, Lietuvos Respublikos Seimo 2008-12-09 nutarimu Nr. XI-52 patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa nėra tas teisės aktas, kurio atitikčiai yra vertinamas Sprendimas. Tokia poziciją grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 ir 2 d. nuostata, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, tačiau nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio tikslingumo požiūriu. Pažymėjo, kad Švietimo įstatymas įtvirtina principinius reikalavimus švietimo teikėjų tinklui ir valstybės bei savivaldybės institucijų pareigas užtikrinant šių reikalavimų įgyvendinimą: įstatymo 28 str. yra nustatyta, kad švietimo teikėjų tinklo paskirtis - užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą; savivaldybė privalo turėti pakankamą pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, bei pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-1482/07 konstatavo, kad „galiojantys mūsų valstybėje įstatymai negarantuoja absoliučios asmens teisės reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje“. Vertinant nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu daro išvadą, kad įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis (šiuo atveju dirbti) jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu. Taip pat pažymėjo, kad LR DK 22 str. yra įtvirtintas darbuotojų atstovų kolektyvinio atstovavimo teisės, o 23 str. nustatyti darbdavio įpareigojimai darbuotojų atstovams. Nei Vilniaus miesto savivaldybės atstovaujamoji institucija, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nei vykdomoji institucija, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nėra pareiškėjos darbdavys. Šiuo atveju darbo teisiniai santykiai yra susiklostę tarp pareiškėjos ir biudžetinės įstaigos - Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos. Todėl nėra aišku, kaip Vilniaus miesto savivaldybės taryba galėjo pažeisti šių teisės normų laikymąsi. Be to, pareiškėja nenurodo, kaip ginčijamu sprendimu buvo konkrečiai pažeistos darbuotojų atstovų kolektyvinio atstovavimo teisės. Pažymėjo, kad Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Vilniaus miesto susivienijimas į Vilniaus miesto savivaldybę nesikreipė, jokių pasiūlymų ar rekomendacijų nepateikė. Pareiškėjos argumentas dėl gresiančio mokytojų atleidimo, negali būti vertinamas kaip pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų pažeidimas, egzistavęs skundo teismui pateikimo dieną, kadangi, kaip matyti iš skunde išdėstytų faktinių aplinkybių, su pareiškėja nėra nutraukta darbo sutartis. Galiojantys darbo įstatymai nustato mokytojų teisių garantijas ir jų gynybos būdus atleidimo iš darbo atveju. Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą, pažeidė imperatyvą, nes nevykdė konsultacijų su darbuotojų atstovais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 str., nustatanti viešojo administravimo subjektui pareigą dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis, o įstatymų nustatytais atvejais ir su gyventojais ar jų grupėmis. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 62 str. 3 d., mokyklos taryba - aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Todėl atstovavimo vietos bendruomenei požiūriu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 str. 1 d. taikymo prasme mokyklos taryba yra ta visuomeninė organizacija, su kuria mokyklos steigėjas, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės taryba, privalėjo konsultuotis, priimdama ginčijamą Sprendimą. Todėl pareiškėjos argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama skundžiamą Sprendimą privalėjo konsultuotis ne tik su mokyklos taryba, bet ir su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Vilniaus miesto susivienijimu, atmestinas, remiantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 62 str. 3 d. ir Viešojo administravimo įstatymo 7 str. nuostatų aiškinimu. Viešojo administravimo įstatymo 7 str. 2 d. nustatyta, kad konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueiga, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai) pasirenka pati viešojo administravimo institucija, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Pažymėjo, kad dar 2008-11-14 vykusio pasitarimo pas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus vedėją metu, kai buvo pradėta svarstyti Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizavimo galimybė, buvo nutarta, kad siūlymus dėl mokyklų (Vilniaus miesto Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos, Kalvarijų vidurinės mokyklos ir „Santaros“ pagrindinės mokyklos) reorganizavimo visos vidurinės mokyklos turi aptarti mokyklų tarybų posėdžiuose ir sprendimus raštu pateikti Švietimo skyriui. Taigi Vilniaus miesto savivaldybė nesudarė kliūčių svarstyti Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizavimo klausimo šios mokyklos taryboje, o remiantis aukščiau išdėstytų normų aiškinimu, toks konsultavimosi būdas neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 7 str. 2 d. Be to, 2009-01-15 Vilniaus Kalvarijų pagrindinėje mokykloje įvyko mokytojų ir tėvų susirinkimas, kuriame taip pat dalyvavo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus specialistai. Šio susirinkimo metu Švietimo skyriaus darbuotojai atsakė į pateiktus mokytojų ir mokinių tėvų klausimus, paaiškino reorganizacijos esmę ir pasekmes, taip pat nurodė, kodėl yra reikalinga Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizacija. Šio susirinkimo metu buvo nutarta, kad Kalvarijų mokyklos taryba per dvi savaites parengs motyvuotą pasiūlymą dėl mokyklos reorganizacijos ir teiks pasiūlymą svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriui. Vilniaus miesto savivaldybei nebuvo pateiktas šios mokyklos tarybos motyvuotas pasiūlymas, kurį būtų galima svarstyti ir vertinti. Tai reiškia, kad mokyklos taryba, atstovaujanti mokyklos bendruomenės interesus, neįgyvendino teisės aktų jai suteiktos teisės. Remiantis tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo aukščiau nurodytų nuostatų analize, daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai ėmėsi priemonių konsultuotis su mokyklos bendruomene ir nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 7 str. 1 d. Be to, rengiant skundžiamo Sprendimo projektą, buvo atsižvelgta į Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos 2009-02-03 rašte Nr. SD-847 nurodytas aplinkybes, kad, inicijavus mokyklos mokinių tėvų apklausą dėl mokyklos reorganizacijos, iš dalyvavusių 217 apklaustųjų asmenų didžioji dauguma, t. y. 110 mokinių tėvų pasisakė, kad pasirinktų Vilniaus „Santaros“ mokyklą. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama Sprendimą, nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 7 str. nustatytos administracinio reglamentavimo sprendimo priėmimo procedūros, o pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nebuvo atsižvelgta į mokyklos bendruomenės nuomonę bei pažeisti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str. ir 28 str. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme tai reiškia, kad nebuvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Dėl nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo pripažinti skundžiamą Sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (b. l. 49-56).

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad, priimat ginčijamą sprendimą, teisės aktų, numatančių reorganizavimą ir likvidavimą, nuostatos nebuvo pažeisto. Pareiškėjos teisės taip pat pažeistos nebuvo: pareiškėja apie darbo sąlygų pasikeitimą buvo įspėta ir, jai sutikus, buvo perkelta į „Santaros“ vidurinę mokyklą. Vėliau, jai savo sutikimą atšaukus, įstatymo nustatyta tvarka ir su visomis įstatymuose nustatytomis garantijomis darbo sutartis su ja buvo nutraukta. Darbo sutarties nutraukimo neginčijo ir neginčija. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atsakovė privalėjo komunikuoti su profesine sąjunga, kadangi įstatymuose aiškiai pasakyta, kad mokyklos aukščiausia institucija yra mokyklos taryba. Būtent su šia institucija ir buvo konsultuojamasi priimant ginčijamą sprendimą. Mokyklos taryba alternatyvos dėl mokyklos reorganizavimo nepateikė, dauguma tėvų reorganizacijai pritarė. Pareiškėja šiuo atveju suabsoliutino savo teisę siekti, kad mokykla nebūtų reorganizuota, ginti kitų asmenų interesų pareiškėja nėra įgaliota. Skunde nurodytu Seimo nutarimu vadovautasi nebuvo, tai yra politinio pobūdžio dokumentas, nesukuriantis pareigų atsakovei.

Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas (ankstesnis pavadinimas – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Vilniaus miesto susivienijimas, b. l. 47-48) su pareiškėjos skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad Profesinių sąjungų įstatymo preambulėje nustatytas profesinių sąjungų uždavinys ginti darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Vilniaus Kalvarijų pagrindinėje mokykloje veikia Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo padalinys - Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos profesinė organizacija. LR DK 23 str. 1 d. 2 p. numato darbdavio pareigą, priimant sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais. Kaip matyti iš Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos ir Vilniaus „Santaros“ vidurinės mokyklos reorganizavimo sąlygų 8.2 p., dėl šio reorganizavimo numatomas darbuotojų darbo sutarčių sąlygų pasikeitimas arba jų atleidimas iš darbo. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis LR DK 47 str. 4 d., prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Tačiau Profsąjunga įstatymų nustatyta tvarka nebuvo informuota apie numatomą mokyklos reorganizaciją, su darbuotojų atstovais nebuvo konsultuojamasi. Tokiu būdu buvo grubiai pažeistos profesinės sąjungos narių bei kitų darbuotojų teisės bei interesai. Sutinka su skunde išdėstytas argumentais dėl LR Vyriausybės 1996-05-10 nutarime Nr. 554 „Dėl biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatytos sprendimų dėl reorganizavimo priėmimo tvarkos pažeidimo, kadangi skundžiamas sprendimas dėl Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizavimo buvo priimtas nesilaikant minėto nutarimo 13 p. nustatyto termino. Tokiu būdu buvo pažeistos mokyklos darbuotojų/darbuotojų atstovų teisės laiku gauti informaciją, susijusią su numatomais darbo santykių pokyčiais (LR DK 47 str.) ir atitinkamai tiems pokyčiams pasirengti. Kadangi LR Vyriausybės nutarime įtvirtinta norma, kad sprendimai dėl įstaigų reorganizavimo priimami prieš 4 mėnesius iki reorganizavimo pradžios, yra imperatyvi, jos pažeidimas sąlygoja skundžiamo sprendimo neteisėtumą. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimas Nr. 1-1011 „Dėl Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ turi būti panaikintas (b. l. 45-46).

Tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus „Santaros“ vidurinė mokykla ir Vilniaus Kalvarijų pagrindinė mokykla atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjos ir jos atstovo, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja L. K. 1981-06-15 Vilniaus miesto liaudies švietimo skyriaus vedėjos įsakymu Nr. 118 nuo 1981-09-01 buvo pervesta į Vilniaus m. 20 vidurinę mokyklą, kurios pavadinimas Vilniaus miesto tarybos pirmininko 1994-06-24 potvarkiu Nr. 01-37-388 pakeistas į pavadinimą Vilniaus miesto Kalvarijų vidurinė mokykla ir kuri Vilniaus miesto tarybos 2001-06-18 sprendimu Nr. 277 reorganizuota į Vilniaus Kalvarijų pagrindinę mokyklą, rusų kalbos ir literatūros mokytojos pareigas, kur dirbo iki jos atleidimo 2009-08-31 (b. l. 21-23, 111). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-05-06 priimtu sprendimu Nr. 1-1011 „Dėl Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ nusprendė reorganizuoti Vilniaus Kalvarijų pagrindinę mokyklą, prijungiant ją prie Vilniaus „Santaros“ vidurinės mokyklos, kuri po reorganizacijos tęs veiklą, o Vilniaus Kalvarijų pagrindinė mokykla baigs savo veiklą, taip pat, be kita ko, patvirtino Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos ir Vilniaus „Santaros“ vidurinės mokyklos reorganizavimo sąlygas (b. l. 57). Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos ir Vilniaus „Santaros“ vidurinės mokyklos reorganizavimo sąlygų 8.2. p. numato, kad Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos direktorius ir Vilniaus „Santaros“ vidurinės mokyklos direktorius praneša darbuotojams apie darbo sutarties sąlygų pasikeitimą arba teisės aktų nustatyta tvarka įspėja darbuotojus apie darbo sutarties nutraukimą (b. l. 58-60). L. K. 2009-05-22 išreiškus sutikimą po reorganizacijos įvykdymo tęsti darbo santykius Vilniaus „Santaros“ vidurinėje mokykloje (b. l. 110), Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos direktorės 2009-08-12 įsakymu Nr. P-305 nurodyta, kad nuo 2009-09-01 L. K. darbo santykiai tęsiami Vilniaus „Santaros“ vidurinėje mokykloje (b. l. 114). 2009-08-31 prašymu L. K. paprašius jos 2009-05-22 sutikimą tęsti darbo santykius Vilniaus „Santaros“ vidurinėje mokykloje laikyti negaliojančiu ir, pasikeitus darbo sąlygoms, atleisti ją iš darbo nuo 2009-08-31 išmokant išeitinę išmoką (b. l. 110), Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos direktorės 2009-08-12 įsakymu Nr. P-321 nutarta laikyti negaliojančiu Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos direktorės 2009-08-12 įsakymą Nr. P-305 (b. l. 113), o Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos direktorės 2009-08-12 įsakymu Nr. P-322, atsižvelgiant į L. K. prašymą, L. K. 2009-08-31 buvo atleista iš darbo LR darbo kodekso 129 str. 1 d. numatytu pagrindu – dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų (b. l. 111). Pareiškėja L. K., kaip nustatyta jos paaiškinimu teismo posėdyje, darbo sutarties nutraukimo neginčijo ir neginčija.

Pareiškėja L. K. ginčija atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimą Nr. 1-1011 „Dėl Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizavimo“, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Vilniaus Kalvarijų pagrindinę mokyklą, prijungiant ją prie Vilniaus „Santaros“ vidurinės mokyklos, kuri po reorganizacijos tęs veiklą, o Vilniaus Kalvarijų pagrindinė mokykla baigs savo veiklą, nurodydama, kad, priimdama ginčijamą sprendimą, atsakovė nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių tokio pobūdžio administracinio akto priėmimo tvarką, reikalavimų, ginčijamas sprendimas taip pat yra nepagrįstas, o atsakovė, pasisakydama dėl pareiškėjos skundo, visų pirma nurodo, kad ginčijamas sprendimas niekaip neįtakoja pareiškėjos, kurios darbo sutartis dėl Vilniaus Kalvarijų pagrindinėje mokykloje yra nutraukta ir darbo sutarties nutraukimas nėra ginčijamas, teisių ar teisėtų interesų, o teisės pareikšti skundą teisme ginant kitų asmenų interesus pareiškėja L. K. neturi. Atsižvelgiant į tai, visų pirma turi būti tiriamas pareiškėjos materialinis teisinis suinteresuotumas.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str., kurio 1 d. numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. numato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2-4 p. numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A11-443/2005, A143-898/2008, A502-304/2009).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimas Nr. 1-1011 „Dėl Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizavimo“, atsižvelgiant į LR darbo kodekso 138 str. nuostatas, nebuvo priežastis nutraukti darbo santykius ir pareiškėja L. K., kaip matyti iš Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos direktorės 2009-08-12 įsakymo Nr. P-305, galėjo dirbti Vilniaus „Santaros“ vidurinėje mokykloje, darbo sutartis su ja nutraukta LR darbo kodekso 129 str. 1 d. numatytu pagrindu, pareiškėja neginčijo ir neginčija atleidimo iš darbo, nėra pagrindo manyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimas Nr. 1-1011 „Dėl Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ kaip nors įtakojo ar įtakoja jos teises ar įstatymo saugomus interesus, atitinkamai – kad pareiškėja turi teisę ginčyti šį administracinį aktą.

Skunde, taip pat pareiškėjos ir jos atstovo teismo posėdyje nurodyti teiginiai, kad ginčijamas aktas pažeidžia ne tik jos, bet ir kitų Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos darbuotojų bei joje besimokančių mokinių interesus nėra reikšmingas, kadangi pareiškėja neturi teisės pareikšti skundą gindama kitų asmenų teises: ABTĮ 56 str. 1 d. numato, kad tik įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymo saugomi interesai. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, kad kiti asmenys būtų ginčiję Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 sprendimą Nr. 1-1011 „Dėl Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizavimo“, nėra.

Kadangi nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-06 priimtu sprendimu Nr. 1-1011 „Dėl Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ būtų pažeistos pareiškėjos L. K. teisės bei įstatymo saugomi interesai, taip pat, kad ji turėtų įstatyme numatytą teisę ginčyti minėtą administracinį aktą gindama kitų asmenų teises bei įstatymo saugomus interesus, skundas atmetamas kaip nepagrįstas šiuo pagrindu, atitinkami kiti skunde nurodyti ginčijamo administracinio akto neteisėtumo pagrindai, pareiškėjai neturint teisės jį ginčyti, nėra reikšmingi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.