Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. Š. ( toliau Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties, kuria netekintas pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės S. Povilonienės 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta tenkinti Pareiškėjo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės G. Petrulytės 2016 m. liepos 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2015 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje pagal Pareiškėjo prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 229 straipsnį, dėl galimai netinkamų antstolio A. B. veiksmų, vykdant išieškojimą iš Pareiškėjo ir nerealizuojant greitai gendančio turto – grūdų, dėl ko D. Š. buvo padaryta didelė turtinė žala.

1.2 2016 m. liepos 15 d. ikiteisminiame tyrime prokurorė G. Petrulytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK) 139 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 214 straipsniu, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 229 straipsnyje.

2. Nesutikdamas su prokurorės sprendimu Pareiškėjas jį apskundė aukštesniajam prokurorui, tačiau jo skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė S. Povilonienė 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu atsisakė tenkinti.

3. Aukštesniojo prokuroro nutarimą Pareiškėjas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi jo skundas buvo netenkintas.

4. Pareiškėjas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį, prašo ją bei prokurorių nutarimus panaikinti kaip nepagrįstus ir neteisėtus.

4.1 Pareiškėjas cituoja ikiteisminio tyrimo teisėjo bei prokurorių priimtus sprendimus, kuriuos jis skundžia, teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl BK 229 straipsnyje numatytų veikų ir nurodo, kad prokurorė priimdama sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pažeidė BPK 216 straipsnio nuostatas, nes jame nenurodyta, kuo remiantis buvo nutarta, kad A. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, skundžiamas nutarimas nemotyvuotas, prokuroro išvados nepagrįstos tyrimo duomenimis. Tuo tarpu vyriausiosios prokurorės S. Povilonienės 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarime padarytos išvados, kad žemesnės prokurorės nutarimo argumentacija teisinga ir pakankama, prieštarauja faktiniam nutarimo turiniui, kuris tikrai nėra pakankamas ir išsamus. Be to, prokurorės nutarime neanalizuota, ar antstolio A. B. veiksmuose tikrai nėra visų BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, tik formaliai konstatuojant, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika ir ignoruojant antstolio pareigų neatlikimo faktą. Prokurorės išvadą, kad antstolis dėjo pastangas vykdyti savo pareigas vykdymo procese, akivaizdžiai paneigia vykdomosios bylos medžiaga, nes antstolis daugiau nei per 4 metus – nuo 2011 metų nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl specifinio, greitai gendančio ir greitai prekinę išvaizdą galinčio prarasti turto realizavimo ir nesiėmė jokių veiksmų realizuojant šį turtą, nežiūrint į tai, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad jis – pareiškėjas, kokiais nors veiksmais tam būtų trukdęs, byloje nėra jokių reikalavimų, ar kitokių jam, kaip skolininkui, adresuotų dokumentų dėl turto apžiūros, realizavimo todėl prokurorių nutarimuose išdėstyti argumentai, kad situacija dėl turto – grudų realizavimo susiklostė dėl paties jo – Pareiškėjo veiksmų, neatitinka tikrovės ir yra deklaratyvaus pobūdžio.

4.2 Teigia, kad dėl antstolio neveikimo jis patyrė didelę turtinę žalą, buvo priverstas utilizuoti 145 tonas kviečių, dėl kurių realizavimo A. B. nesiėmė jokių veiksmų. Tuo pačiu Pareiškėjas prarado galimybę atsiskaityti su išieškotoju, kuriam kiekvieną dieną, be kita ko, priskaičiuojamos ir didelės palūkanos. Vietoje to, kad užsiimtų areštuoto turto realizavimu, antstolis rašinėjo nepagrįstus skundus ir pareiškimus jo atžvilgiu teisėsaugos institucijoms, kas buvo paneigta atlikus ikiteisminį tyrimą ir jį nutraukus. Toks antstolio neveikimas negali būti pateisinamas tariamu skolininko nebendradarbiavimu ir rodo, kad antstolio veiksmai buvo tyčiniai, jo veiksmai atitinka BK 229 straipsnyje nurodytus nusikalstamos veikos požymius.

4.3 Pažymi, kad nors byloje ir buvo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau padarytos neteisėtos, nepagrįstos ir nemotyvuotos išvados dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria buvo atmestas jos skundas dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo, kuriuo netenkintas jo skundas dėl prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, turi būti panaikinta, ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o pareiškėjų skunde išdėstyti argumentai, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

7.1 Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kita. Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisės aktai įtvirtina prokurorams pareigą organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.

7.2 Pagal teismui pateiktą medžiagą matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti Pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes.

7.3 Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų siekiant patvirtinti ar paneigti Pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apklaustas nukentėjusysis D. Š., liudytojai P. Š., V. Š., paimti D. Š. savanoriškai pateikti dokumentai, susiję su išieškojimo iš jo vykdymu, padarytos dokumentų kopijos, įtariamuoju apklaustas A. B., jam paskirta kardomoji priemonė, išreikalautos ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungtos teismų nutartys, susiję su A. B. areštuotais Pareiškėjui priklausiusiais grūdais bei bylinėjimųsi dėl jų, bei atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai.

7.4 Pareiškėjas sutinka, kad ikiteisminiame tyrime buvo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau siekia, kad būtų panaikintas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes jo netenkina jame priimti sprendimai, t.y. nesutinka su prokurorų atliktu byloje surinktų duomenų vertinimu ir priimtu sprendimu ikiteisminį tyrimą nutraukti.

7.5 šioje vietoje pažymima, kad prokuroro statusas leidžia, bei Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai ir nepriklausomai. Tik prokuroras ir tik įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo surašyti kaltinamąjį aktą bei jį su byla perduoti teismui (BPK 218 ir 220 straipsniai), o kai, jo nuomone, tokių duomenų nepakanka, arba prokuroras nustato kitus BPK 212 straipsnyje numatytus pagrindus, ikiteisminį tyrimą nutraukia. Tai yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio, ar jį atliekančio prokuroro kompetencija ir niekas, net aukštesnysis prokuroras, šiaip turintis teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, o juo labiau, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti (BPK 170 straipsnio 5 dalis), o, savo kompetencijos ribose, gali tik patikrinti prokuroro priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7.6 Išanalizavęs skundą nagrinėjančiam teismui pateiktą medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtys bei intensyvumas rodo, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjo D. Š. nurodytas aplinkybes ir, nors Pareiškėjas skunde teigia, jog tiek skundžiami prokurorų priimti nutarimai, tiek apylinkės teismo teisėjo nutartyje padarytos išvados yra nemotyvuotos, nepagrįstos ir nelogiškos, tačiau vien tai, jog minėti procesiniai sprendimai netenkina pareiškėjo interesų, nepagrindžiant tokios savo pozicijos jokiais objektyviais tai patvirtinančiais duomenimis, o tik argumentuojant subjektyviomis prielaidomis ir svarstymais, nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir teisėtumu.

7.7 Pareiškėjo skunde pateikti duomenys nėra nauji, ikiteisminio tyrimo metu jie buvo išnagrinėti, prokurorų 2016 m. liepos 15 d. ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. priimtuose sprendimuose išdėstyta nuomonė yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl panaikinti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir prokurorių nutarimus vien todėl, kad jie netenkina Pareiškėjo nėra jokio pagrindo.

7.8 Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Kaip jau minėta, spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinė prokuroro teisė, taip pat tik prokuroras sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus reikia atlikti ir jis neprivalo atlikti visų proceso dalyvių pageidaujamų veiksmų, jei motyvuotai mano, jog jie nėra reikalingi.

7.9 Taigi, teismas negali įpareigoti prokurorą surašyti kaltinamąjį aktą bei bylą perduoti teismui, nes prokuroro statusas leidžia bei Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai ir nepriklausomai. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas pagrįstai.

8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2016 m. liepos 15 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2016 m. liepos 15 d. nutarimą bei dėl jų priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį, pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.