Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-27 · Civilinė byla Nr. 2A-995-264/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-27
Bylos Nr.
2A-995-264/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Neringa Venckienė
Atsakovas
M. J. W.
Ieškovas
AB „Lietuvos dujos“
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-995-264-2012Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2; 121.14; 121.21(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Neringos Venckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. J. W. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2073-877/2012 pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovei M. J. W. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 11908,77 Lt (iš jų 302,14 dėl sugadintos dujų apskaitos priemonės keitimo) turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo, sugadinant gamtinių dujų apskaitos prietaisus ir plombas, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė, su ja yra pasirašyta gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią vartotoja privalo laiku ir teisingai pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį, užtikrinti skaitiklių, esančių vartotojos valdoje arba prie jos valdų ribų saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą. AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo darbuotojai 2010-10-08, dalyvaujant vartotojos atstovei R. S., nuėmė adresu (duomenys neskelbtini), įrengtą gamtinių dujų apskaitos prietaisą. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad plombos ir skaitiklis pažeistas, išvados užfiksuotos dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo akte. Dėl nustatytų skaitiklio ir plombų pažeidimų buvo apskaičiuota žala dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo, sugadinant dujų apskaitos prietaisą ir plombas. Nustatyti plombų ir skaitiklio pažeidimai galėjo atsirasti tik tyčiniais veiksmais, siekiant koreguoti skaitiklio rodmenis. Vienintelis atsakingas asmuo dėl pažeidimų ir atsiradusios žalos yra atsakovė, kadangi be namo savininko žinios tokie pažeidimai atsirasti negalėjo. Vartotoja nesutiko su pažeidimais, todėl Lietuvos energetikos institute buvo atlikta skaitiklio ir plombų ekspertizė, kuri patvirtino, kad skaitiklio integralinis skaičiavimo mechanizmas ir gamyklinė plomba bei tiekėjo plomba yra pažeistos. Nepaisant nustatytų pažeidimų, kuriuos patvirtino atlikta ekspertizė, vartotoja žalos neapmokėjo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovo suformuluotas reikalavimas priteisti iš jos ieškovo nurodomą jo tariamai patirtą turtinę žalą yra nepagrįstas, kadangi nėra visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Skaitiklio plombos pažeidimai, pasireiškiantys subraižymu, galėjo atsirasti ir dėl laiko poveikio ar dėl paties ieškovo veiksmų, atliekant skaitiklio pirminį plombavimą ar po skaitiklio išmontavimo, skaitikliui bei plombai patekus pas atsakovą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui AB „Lietuvos dujos“ iš atsakovės M. J. W. (Z.) 11606,66 Lt žalos už dujas, 302,50 Lt nuostolių už ekspertizę, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 357 Lt žyminio mokesčio; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovės gyvenamajame name buvo įrengtas gamtinių dujų apskaitos prietaisas Schlumberger G-4 Nr. U27369780, 2002 m. gruodžio 18 d. pasirašant gyvenamojo namo dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktą. Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ ir atsakovė M. J. W. 2008 m. vasario 4 d. sudarė Gamtinių dujų pirkimo- pardavimo sutartį. Dujų apskaitos prietaisas buvo sumontuotas atsakovės nuosavybės teise valdomame name, prie ginčo įrengimo pašaliniai asmenys negalėjo prieiti ir be atsakovės leidimo kaip nors veikti ginčo prietaiso techninę būklę. Dujų apskaitos prietaisui esant pakankamai saugiojoje vietoje, atsakovė galėjo užtikrinti šio prietaiso priežiūrą įprastinėmis priemonėmis, turėjo galimybę stebėti prietaiso veikimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei sukėlė abejonių prietaiso veiklos patikimumas, fiksuojamų duomenų tikslumas. 2010 m. spalio 8 d. ieškovo atstovas surašė Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo aktą Nr. 1614, kuriame nurodė, jog dalyvaujant R. S., esama dujų matavimo priemonė nuimta ir įdėta į dėžę, kuri užplombuota vienkartine plomba. Dujų skaitiklio rodmenys 16357 m³. AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu patvirtintoje padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo nustatymo ir išieškojimo tvarkos 3.2 punkte bei AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto buitinių vartotojų dujų apskaitos periodinių patikrinimų vykdymo tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta pareiga ieškovo darbuotojams užtikrinti, kad vartotojas būtų tinkamai atstovaujamas - arba asmens, turinčio atstovavimo įgaliojimą, arba pilnamečio šeimos nario. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo atstovai neįsitikino, kad R. S. yra šeimos narė ar tinkamai įgaliota vartotojos jai atstovauti, nors privalėjo tą padaryti. Tačiau ieškovo darbuotojai į atsakovės būstą atvyko iš anksto telefonu suderintu laiku, vartotoja, būdama rūpestinga ir sąžininga, turėjo pasirūpinti, kad jai būtų tinkamai atstovaujama arba nurodyti ieškovo darbuotojams atvykti kitu laiku, todėl jie pagrįstai galėjo tikėtis, kad juos įleidęs ir žinantis, kur yra dujų apskaitos prietaisai asmuo, yra tinkamas vartotojo atstovas. Teismas pripažino pagrįstu atsakovės argumentą, kad buvo pažeista apskaitos prietaiso ir jo plombų nuėmimo procedūra, neužtikrinant tinkamo vartotojos dalyvavimo, tačiau atsižvelgiant į vartotojos elgesį, nelaikė jo tokiu pažeidimu, kuris lemia, jog surašyti patikros dokumentai nėra teisėti.

Atsakovė turėjo galimybę vykti į komisijos posėdžius ir ieškovo veiksmus, žalos dydį ginčyti. 2010 m. spalio 19 d. žalos, padarytos dėl neteisėto dujų vartotojo, nustatymo komisijos posėdyje, kuriame atsakovė nedalyvavo, komisija padarė išvadas, kad dujų skaitiklis, jo skaičiavimo mechanizmo skaitmeninė plomba pažeisti tikslu koreguoti skaitiklio rodmenis; skaitiklis netinkamas eksploatacijai; vartotoja turi atlyginti sugadinto skaitiklio pakeitimo ir kelionės išlaidas; vartotojui nesutikus su nustatytais pažeidimais, skaitiklis dedamas į dėžę Nr. 32, užplombuotas plomba Nr. 8174880, vartotoja dar kartą kviečiama atvykti į komisiją 2010-10-28. 2010 m. spalio 19 d. ieškovas surašė žalos nustatymo aktą Nr. 1614 ir nurodė, kad vartotoja privalo atlyginti AB „Lietuvos dujos“ 11908,77 Lt žalą. Vartotojai buvo išaiškinta jos teisė per 10 dienų komisijos sprendimą dėl žalos dydžio skųsti AB „Lietuvos dujos“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šia teise pasinaudojo. 2010 m. gruodžio 30 d. Lietuvos energetikos instituto ekspertizės išvadoje nurodyta, kad tiekėjo plomba atitinka pavyzdį, tačiau jos rotoriaus korpuso vidinio paviršiaus įbrėžimai, neaiškios kilmės nešvarumai ant plombos velenėlio suktuvo tvirtinimo paviršiaus ir plombos velenėlių kiaurymių, per kurias kišamas plombavimo troselis, kraštų deformacijos rodo, kad plomba pažeista. Skaitiklio gamyklinė plomba pažeista, nes apatinio jos žymens nebėra. Integralinio skaičiavimo mechanizmo tvirtinimo pagrindo paviršiuje matoma deformacija priskiriama prie pažeidimo. Atliekant ekspertizę dalyvavo atsakovės sutuoktinis V. Z.. Atsakovės atstovės prašymu byloje buvo atlikta ir dujų skaitiklio trasologinė ekspertizė Lietuvos teismo ekspertizės centre. Šios ekspertizės metu nebuvo atsakyta į ekspertams pateiktus klausimus, kadangi Lietuvos energetikos instituto atliktos ekspertizės metu skaitiklis ir plombos buvo ardomi, be to, ekspertams tyrimui nebuvo pateikta skaitiklio gamyklinė plomba, pats skaitiklis pateiktas su rodmenimis 36457, todėl šios ekspertizės duomenys neinformatyvūs. Byloje nėra duomenų, kokie skaitiklio parodymai buvo atlikus jo tyrimą Lietuvos energetikos institute, nes ekspertizės akte nenurodyta, ar tyrimo metu skaičiavimo mechanizmas buvo sukamas. Nėra duomenų apie skaitiklio ir plombų saugojimą tarp ekspertizių. Nors ekspertai konstatavo, kad pateikto dujų skaitiklio rodmenys buvo keičiami nenatūraliu (priverstiniu) būdu, tačiau nustatyti, kada rodmenys buvo keičiami, negalima. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pastarosios ekspertizės išvadomis nesirėmė. Teismas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 30 d. Lietuvos energetikos instituto ekspertizės aktą Nr. 18/10 laikant rašytiniu įrodymu, darytina išvada, kad nustačius dujų tiekėjo integralinio skaičiavimo mechanizmo plombos ir skaitiklio gamyklinės plombos pažeidimus, integralinio skaičiavimo mechanizmo tvirtinimo pagrindo paviršiaus deformacijas, buvo daromas poveikis apskaitos prietaisui, turint tikslą koreguoti skaitiklio rodmenis, skaitiklis nebegali būti naudojamas. Kaip jau buvo minėta, apskaitos prietaisas buvo įrengtas atsakovės name, atsakovė neužtikrino tinkamo dujų apskaitos prietaiso eksploatavimo. Atsakovė pažeidė Taisyklių ir 2008 m. vasario 4 d. gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, įtvirtinančias vartotojo pareigą saugiai vartoti dujas, laiku už jas mokėti, saugoti skaitiklį, jo plombas, lipdukus, valstybinės patikros antspaudus, o sugedus skaitikliui, pažeidus plombas, lipdukus, valstybinės patikros antspaudus bei skaitiklio eksploatavimo sąlygas, nedelsiant pranešti pardavėjui. Įsitikinus, kad atsakovės gyvenamajame name nuimtas dujų skaitiklis buvo ištirtas, tyrimo išvada, jog plombos yra pažeistos ir dėl to esant galimybei koreguoti skaitiklio rodmenis, sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos faktą.

Kreipdamasis į teismą, ieškovas nuostolių dydį apskaičiavo remdamasis Taisyklių 176 punkto ir Dujų pirkimo – pardavimo sutarties 10 punkto nuostatomis, pagal kurias tiekėjas turi teisę perskaičiuoti vartotojo suvartotų dujų kiekį pagal didžiausią projektinių buitinių dujinių prietaisų galingumą. Paskaičiuojant žalą buvo įvertintas šildymo sezoniškumas, o pagal paskaičiuotą didžiausią projektinių buitinių dujinių prietaisų galingumą atsakovei buvo nustatytas 26280 kubinių metrų dujų kiekio suvartojimas. Komisija, atsižvelgdama į Taisyklių 176 punkto nuostatų visumą, sumažino be apskaitos suvartotą dujų kiekį iki 8 363 kubinių metrų, tokiu būdu sumažindama ir žalos dydį, atsižvelgė ir į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl ieškovo reikalavimą priteisti jam 11606,63 Lt žalai atlyginti teismas laikė pagrįstu ir įrodytu. Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad ieškovas nepagrįstai prašė priteisti dujų matavimo priemonės ITRON GALLUS 2000 G4 Nr. 005902286 vertę, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtas apskaitos prietaisas buvo sumontuotas atsakovės name ir sugadintas. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolių, susijusių su sugadinto dujų skaitiklio verte, jo pakeitimu, transporto išlaidomis dydį, todėl šiuos ieškovo reikalavimus atmetė kaip neįrodytus.

Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovas neatliko Sutarties 3.3 punkte pareigos dujų apskaitos sistemą periodiškai tikrinti Valstybinės metrologijos pagrindais, kadangi Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-121 patvirtinto teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų 6.4.1. punkte nustatyta, kad membraniniai, naudojami buitinėms reikmėms dujų skaitikliai, kurių dydis iki G6 imtinai tikrinami ne rečiau, kaip kas 12 metų (plius 6 metai, jeigu atrankinės patikros rezultatai tenkina nustatytus reikalavimus). Atsakovės gyvenamajame name dujotiekis eksploatacijon priimtas 2002-12-18, skaitiklis pagamintas 2001 m., atsakovė iki šiol neabejojo prietaiso patikimumu, todėl net ir bylos nagrinėjimo metu nėra suėjęs terminas privalomai metrologinei skaitiklio patikrai.

Nors ieškovas ir nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovė niekada nebuvo instruktuota apie rodmenų fiksavimą bei plombų reikšmę, teismas nepripažino jos tokia aplinkybe, dėl kurios galima būtų konstatuoti CK 6.251 straipsnio 5 dalyje nurodytus nukentėjusiojo asmens veiksmus, dėl kurių būtų pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės. Vartotoja sutartimi įsipareigojo saugiai vartoti tiekiamas dujas, išklausyti instruktažą (jeigu nėra išklausiusi), pasirūpinti, kad instruktažą būtų išklausę visi asmenys, besinaudojantys valdoje esančiais buitiniais prietaisais, laiku ir teisingai pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį, o taip pat užtikrinti skaitiklio, plombų, lipdukų neliečiamumą. Todėl atsakovės elgesys neatitiko tvarkingos energijos vartotojos standarto - net ir darant prielaidą, kad ji nebuvo instruktuota, kaip tai numatė sutarties 3.4 punktas, pati turėjo pareigą tokiu instruktavimu pasirūpinti; užtikrinti plombų nepažeidžiamumą. Teismas sprendė, kad byloje nenustatytos sąlygos ieškovo paskaičiuotos 11606,63 Lt žalos dydžiui mažinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė M. J. W. apeliaciniu skundu (b. l. 137-142) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimą dalyje, kurioje iš dalies buvo patenkintas ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Apeliantės nuomone, teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, kurios yra būtinos norint taikyti atsakomybę. Teismo išvada dėl egzistuojančių atsakovės neteisėtų veiksmų yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Teismas netinkamai aiškino Gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutarties nuostatas dėl vartotojo atsakomybės už skaitiklio ir/ar jo plombų pažeidimus, netinkamai išaiškino tiekėjo ir vartotojo prievoles, dėl tos priežasties padarė neteisėtas išvadas. Jokių įtarimų nei apskaitos prietaisai, nei plombos atsakovei nesukėlė. Gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutarties 4.6 punktas nustato ieškovui, o ne atsakovei pareigą tikrinti apskaitos prietaisų būklę. Ieškovas privalėjo vykdyti skaitiklio priežiūrą, tačiau šios prievolės tinkamai nevykdė. 2010-10-08 Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo ir matavimo priemonės nuėmimo akte Nr. 1614 nėra užfiksuoti jokie skaitiklio ir jo plombos pažeidimai, nors ieškovo darbuotojai turėjo pareigą fiksuoti skaitiklio ir jo plombų išorinės apžiūros rezultatus, nes tokią pareigą numato paties ieškovo 2008-07-10 generalinio direktoriaus įsakymu Nr.1-60 patvirtintos Akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo nustatyto ir išieškojimo tvarkos 3.2. punktas.

2. netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, to pasėkoje netinkamai konstatavo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, be to, kai kurių ieškovo ieškinyje suformuluotų motyvų iš viso nevertino. Teismas visiškai nesiaiškino ar skaitiklis veikė tinkamai, ar ne, ar buvo daryta intervencija į skaitiklio skaičiavimo mechanizmą, nes būtent skaičiavimo mechanizmo, o ne plombų pažeidimas galėtų įtakoti žalos, pasireiškiančios negautomis pajamomis, atsiradimą. Šios reikšmingos aplinkybės neįrodinėjo ir pats ieškovas. Dėl nurodytos priežasties, atsakovės kaltės neįrodo ir 2010-10-19 Dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo aktas bei 2010-12-30 Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymo laboratorijos ekspertizės aktas Nr. 18/10, kuriais kaip esminiais, nustatant atsakovės kaltę ir neteisėtus veiksmus, rėmėsi teismas, kadangi atliekant patikrinimus ir surašant šiuos dokumentus buvo keliami klausimai tik dėl skaitiklio plombų, o skaitiklio rodmenų būklė visiškai nebuvo vertinta. Teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus, jog ieškovas, piktnaudžiaudamas savo padėtimi, eliminavo jai galimybę įrodyti, jog ji jokios intervencijos į skaitiklio skaičiavimo mechanizmą neatliko. Tiek pats ieškovas, tiek jo ekspertinė įstaiga dėl neaiškių priežasčių, savavališkai ir neinformavę atsakovės, persukinėjo skaitiklio skaičiavimo mechanizmą. 2010-10-18 Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo akte Nr. 1614 yra fiksuoti skaitiklio rodmenys - 16 357 m³, o Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymo laboratorijos 2010-12-30 Ekspertizės akte Nr. 18/10 yra fiksuota, jog skaitiklio skaičiavimo mechanizmo rodmenys yra 16 358 m³. 2011-09-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1839 yra fiksuota, jog skaitiklio rodmenys yra 36 457 m³. Nors intervencijos į skaitiklio skaičiavimo mechanizmą, Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymo laboratorija neturėjo teisės atlikti, kadangi ekspertizei buvo suformuluoti konkretūs klausimai tik dėl plombų pažeidimo ir atitikties pavyzdžiui. Nurodyti ieškovo ir jo pasitelktos ekspertinės įstaigos veiksmai, užkirtę kelią atsakovei gintis nuo jai reiškiamų kaltinimų, reiškia ieškovo nesąžiningus veiksmus ir siekį nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Nurodyti ieškovo nesąžiningi veiksmai teismo turėjo būti vertinami atsakovės naudai, kadangi pagal bendriausias įrodinėjimo taisykles, pirmiausiai pats ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad skaitiklis veikė netinkamai ir netinkamai fiksavo ar nefiksavo gamtinių dujų suvartojimą. Taip pat nėra įrodyta, jog plombos buvo pažeistos dėl atsakovės kaltės ar su jos žinia. Priešingai Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta ekspertizė sudaro pagrindą išvadai, jog plombų pažeidimai galėjo atsirasti kaip paties ieškovo, tiek kaip jo ekspertinės įstaigos atlikto tyrimo pasekmė. Ieškovui pirmą kartą atliekant skaitiklio plombų apžiūrą, apžiūroje atsakovė nedalyvavo. Teismas neleistinai nesivadovavo Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu, jame pateiktais atsakymais bei jų pagrindimu, nenurodydamas teismo sprendime jokių to priežasčių, tuo pažeisdamas CPK 218 str. Šis procesinis pažeidimas pagal CPK 329 str. yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ieškovo ieškinį patenkino šiam neįrodžius ir reikalaujamos priteisti žalos. Neįrodžius atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, jog iš atsakovės namų valdos išmontuoto skaitiklio skaičiavimo mechanizmas rodė netikslius ar iškraipytus rodmenis, negalima konstatuoti ir žalos fakto, kadangi žala ieškovo galėtų būti patiriama tik tuo atveju, jei būtų neapskaitomos suvartojamos ir atitinkamai už jas nesumokama, gamtinės dujos. Taip pat visiškai nėra aiškus žalos paskaičiavimo laikotarpis (nuo 2009-10-08 iki 2010-10-07), už kurį tenkinat ieškovo ieškinį buvo priteista žala. Atsakovei nėra žinoma, kuo remiantis ir kodėl žala buvo paskaičiuota už tokį laikotarpį, todėl sprendimo tinkamo motyvavimo trūkumas yra laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Teismas priteisdamas iš atsakovės žalą pagal ieškovo paskaičiavimą, pažeidė CK 6.249 str. 1 d. įtvirtintą žalos sampratą, pagal kurią žala negautų pajamų prasme yra tik tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

4. Ieškovas ieškinyje reikalaujamą priteisti žalą buvo paskaičiavęs didesnėmis nei realiai buvusiomis gamtinių dujų kainomis. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendęs priteisti iš jos ieškovui žalą, visiškai nevertino ir nenustatinėjo, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo prašomos priteisti žalos ir ieškovo nurodytų tariamai padarytų atsakovės neteisėtų veiksmų.

5. Taip pat teismas nepagrįstai nusprendė, jog neegzistuoja pagrindai atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti civilinės atsakomybės mastą atsižvelgiant į paties ieškovo veiksmus. Tokiu sprendimu teismas pritaikė skirtingus standartus, žymiai aukštesnius rūpestingumo kriterijus iškeldamas vartotojui, kuris sutartiniuose santykiuose yra silpnesnioji santykių šalis, o ieškovui leisdamas ir nevykdyti sutarties nuostatų, pripažindamas, jog dėl sutarties nevykdymo, vartotojo neinstruktavimo apie plombų reikšmę, o instruktavimas šioje byloje turi esminę reikšmę, jokios ieškovo kaltės nėra. Toks pirmosios instancijos teismo skirtingas šalių pareigų traktavimas yra nesuderinamas su sutarties šalių lygybės principu bei pažeidžiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje, atitinkamai turi būti perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 145-155) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-13 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad apeliantė nenurodė jokių procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų ir jų neteisingo pritaikymo, nenurodė jokių bylos aplinkybių, įrodymų ar teisinių argumentų, kurie galėjo turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui bei teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė, su atsakove 2008-02-04 pasirašyta Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią vartotoja privalo laiku ir teisingai pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį, užtikrinti dujotiekių ir skaitiklių, esančių vartotojo valdoje arba prie jo valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimu, skaitikliu plombų ir lipduku neliečiamumą, bei nedelsiant pranešti apie gedimus ar kitus pažeidimus dujų įmonei. Iš Sutarties 10 punkto žinojo apie šios pareigos nevykdymo pasekmes, tačiau šios pareigos vis tiek neįvykdė. Gamtinių dujų skaitiklis pas vartotoją buvo įrengtas naujas 2002-12-18 namo viduje, perplombuotas 2008-03-27 nauja vienkartine skaitmenine plomba Nr. 7306189, todėl akivaizdu, kad nustatyti plombų ir skaitiklio pažeidimai galėjo atsirasti tik tyčiniais veiksmais, siekiant koreguoti skaitiklio rodmenis. Nuėmus skaitiklį ir plombas bei nustačius jų pažeidimą, akivaizdu, kad vienintelis atsakingas asmuo dėl pažeidimų ir atsiradusios žalos šiuo atveju yra būtent atsakovė, kadangi be savininko žinios tokie pažeidimai atsirasti negalėjo. Tuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai. Sutarties 4.6 punktas reglamentuoja vartotojo pareigas, bet ne dujų įmonės.

Atsakovė ginčydama savo kaltę dėl skaitiklio ir jo plombų pažeidimų nepagrįstai remiasi 2010-10-08 Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų matavimo priemonės nuėmimo aktu Nr. 1614 teigdama, kad ieškovas neįvykdė savo pareigos tikrinti skaitiklių būklės šiame akte neužfiksavęs jokių skaitiklio ir jo plombų pažeidimų. Vien tas faktas, kad ieškovės darbuotojai 2010-10-08 nenustatė ir neužfiksavo išorinių skaitiklio pažeidimų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad skaitiklio mechanizmas nebuvo sugadintas, nes intervencijos į mechanizmą požymiai nustatyti išardžius skaitiklio mechanizmą, dujų tiekėjo plombos korpusą, ištraukus velenėlį, lyginant ginčo prietaiso plombas su tų pačių metų originalia plomba. Taisyklių nuostatos faktiškai preziumuoja vartotojo kaltę, jeigu nustatoma, kad yra sugadinti apskaitos prietaisai, pažeistos ar nutrauktos plombos ar nustatyti Taisyklėse numatyti pažeidimai, kurie laikomi neteisėtu energijos naudojimu. Ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius, patirtus dėl neteisėto energijos naudojimo, neprivalo įrodyti atsakovo kaltės. Kaltės nustatinėti neprivalo ir teismas, įrodymus, paneigiančius atsakovo kaltę, šioje byloje privalėjo pateikti atsakovė, tačiau tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: naujas skaitiklis buvo įrengtas vartotojos valdoje, skaitiklis nuimtas ir įdėtas į dėžę bei užplombuotas dalyvaujant vartotojos atstovei, skaitiklio plombų pažeidimai nustatyti 2010-10-19 komisijos posėdyje, LEI ekspertizė patvirtino skaitiklio bei jo plombų pažeidimus, bei atsakovei nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad skaitiklis ir plombos galėjo būti pažeistos dėl kažkieno kito veiksmų, akivaizdu, kad teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškinį. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtino pas vartotoją buvusio skaitiklio plombų pažeidimus, bei įvertinus LTEC eksperto pateiktus išaiškinimus, akivaizdu, kad nustačius skaitiklio ir jo plombų pažeidimus, nebuvo tikslinga papildomai tikrinti paties skaitiklio veikimo ir žala vartotojai yra paskaičiuota pagrįstai ir teisėtai. AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo žalos komisijos, LEI ekspertų nustatyti pažeidimai ir LTEC eksperto pateiktos išvados, leidžia daryti išvadą kad pas atsakovę įrengtas skaitiklis buvo ardytas, nuimant plombas (gamyklinę ir skaitmeninę) tikslu koreguoti skaitiklio rodmenis.

Dujų įmonė sudarė visas sąlygas vartotojai dalyvauti skaitiklio tyrime, teikti savo prašymus, tačiau pati vartotoja dėl nežinomų priežasčių nepasinaudojo savo teisėmis. Tyrimo komisijoje metu buvo atlikta skaitiklio ir plombų išorinė detali apžiūra, bei jo veikimas patikrintas oro srauto pagalba, dėl ko skaitiklio rodmuo persisuko 1 kub. m. (iš rodmens 16357 į rodmenį 16358). 2010-10-19 skaitiklio tyrimo komisijoje metu skaitiklis nebuvo ardomas. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad skaitiklio ir jo plombų ekspertizę atlikusi LEI Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymo laboratorija yra ieškovo ekspertinė įstaiga. Gamtinių dujų matavimo priemonių tyrimus (technines ekspertizes) LEI Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymo laboratorijai paskirta atlikti LR Ūkio ministro 2005-10-21 įsakymu Nr. 4-363. LEI atliekant ekspertizę dalyvavo atsakovės sutuoktinis V. Z., kurio akivaizdoje ir buvo išardytas skaitiklis, bei persukti integralinio skaičiavimo mechanizmo rodmenys. V. Z. nereikalavo sustabdyti ekspertizę, jokių pretenzijų dėl atliekamo skaitiklio ir jo plombų tyrimo (tame tarpe ir ardymo) nepateikė. Todėl visiškai nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovo ir jo, vadovaujantis Taisyklių 169 punktu, pasirinktos ekspertinės įstaigos veiksmai buvo nesąžiningi atsakovės atžvilgiu. CPK 216 str. numato, kad atliekant ekspertizę ekspertui nustačius turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių klausimų jam pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti išvadą ir dėl šių aplinkybių. Todėl atsakovės teiginys, kad LEI Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymo laboratorija, atlikdama 2010-12-01 skaitiklio Nr. U27369780 ir skaitmeninės plombos Nr. 7306189 ekspertizę neturėjo teisės atlikti intervencijos į skaitiklio skaičiavimo mechanizmą, yra nepagrįstas.

Neteisėtas gamtinių dujų vartojimas adresu (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 2010 m. spalio 8 d., o žala vartotojai buvo apskaičiuota 2010 m. spalio 19 d. Žalos skaičiavimui buvo taikoma tuo metu galiojusi gamtinių dujų kaina - 1.56 Lt (su PVM). Taigi atsakovės argumentas, kad jai apskaičiuota žala, taikant netinkamas kainas, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Žala atsakovei apskaičiuota pagrįstai ir teisėtai vadovaujantis Gamtinių dujų perdavimo, laikymo, skirstymo ir tiekimo taisyklių 176 punktu, Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties 10 punktu, AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus 2008-07-10 įsakymu Nr. 1-60 patvirtinta AB „Lietuvos dujos“ padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo nustatymo ir išieškojimo tvarka. Į bendrą žalos dydį, įskaičiuoti nuostoliai dėl suvartotų ir neapskaitytų gamtinių dujų; pakeisto skaitiklio kaina, išlaidos dujų matavimo priemonės atjungimui-prijungimui, transporto išlaidos - (teismas šioje dalyje ieškinio reikalavimo netenkino); bei ekspertizės išlaidos. Taisyklių 176 punkto 1 dalis numato, kad dujų vartojimo pažeidimo data yra paskutinio dujų vartojimo patikrinimo iki pažeidimo data arba kita žalos nustatymo komisijos ne daugiau kaip prieš vienerius metus nustatyta data. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinė šios vartotojos dujų apskaitos prietaiso patikrinimo data buvo 2009-07-09, komisija Žalos nustatymo akto 3 punkte ir nustatė vienerių metų pažeidimo laikotarpį, t. y. nuo 2009-10-08 iki 2010-10-07. Nepaisant to, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012-01-13 sprendime atskirai nepasisakė dėl žalos skaičiavimo laikotarpio, tai negali būti pagrindas laikyti šį faktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Komisija, skaičiuodama žalą įvertino visas aplinkybes ir vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais ir nustatė realią žalą kurią vartotoja padarė dujų įmonei vartodama gamtines dujas be apskaitos prietaiso. Su visomis savo pareigomis vartotoja susipažino pasirašydama 2008-02-01 Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20382017. Vartotojai buvo žinoma, kad netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus jai bus taikoma šioje sutartyje numatyta teisinė atsakomybė. Nustatytas neteisėtas energijos vartojimo faktas rodo vartotojos nesąžiningumą, todėl dėl apeliantės nurodyto motyvo, kuris neparemtas jokiais įrodymais, sumažinus priteistinos žalos dydį ar atsakovę atleidus nuo civilinės atsakomybės, būtų pažeisti sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl dujų vartotojo kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos

CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintų „Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 173 punkte numatyta, kad jeigu nustatomas matavimo priemonės pažeidimas dėl vartotojo kaltės, jis kviečiamas į dujų įmonei padarytos žalos nustatymo komisijos posėdį. Taisyklių 174 punktas nurodo, jog vartotojui neatvykus į komisijos posėdį be svarbių priežasčių, padarytos žalos dydis nustatomas jam nedalyvaujant. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta įrodymų analize ir jų pagrindu padaryta išvada, kad atsakovė neužtikrino tinkamo dujų apskaitos prietaiso eksploatavimo, o nustačius dujų tiekėjo integralinio skaičiavimo mechanizmo plombos ir skaitiklio gamyklinės plombos pažeidimus, buvo daromas poveikis apskaitos prietaisui, turint tikslą koreguoti skaitiklio rodmenis. Atmestini apeliantės teiginiai, jog ieškovas privalėjo vykdyti skaitiklio priežiūrą, šios prievolės tinkamai nevykdė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini) , savininkė, su atsakove 2008-02-04 pasirašyta Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis, kuri numato šalių pareigas bei atsakomybę. Todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė Taisyklių 121. 3 p. ir 2008 m. vasario 4 d. gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties 10 p. nuostatas, įtvirtinančias vartotojo pareigą saugiai vartoti dujas, laiku už jas mokėti, saugoti skaitiklį, jo plombas, lipdukus, valstybinės patikros antspaudus, o sugedus skaitikliui, pažeidus plombas, lipdukus, valstybinės patikros antspaudus bei skaitiklio eksploatavimo sąlygas, nedelsiant pranešti pardavėjui. Bylos duomenys patvirtina, kad pas atsakovę buvo įrengtas naujas 2002-12-18 namo viduje skaitiklis, perplombuotas 2008-03-27 nauja vienkartine skaitmenine plomba Nr. 7306189 ( b. l. 52, 56), todėl skaitiklio pažeidimai padaryti jo eksploatavimo metu, už ką yra atsakinga apeliantė. Apeliantės teiginiai, kad 2010-10-08 Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo ir matavimo priemonės nuėmimo akte Nr. 1614 nėra užfiksuoti jokie skaitiklio ir jo plombos pažeidimai, nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms. Byloje apklaustas liudytoju A. M. paaiškino (b. l. 118), kad jis atliko skaitiklio keitimo darbus, akivaizdžių pažeidimų skaitiklio išorėje nepastebėjo, todėl jų neįrašė, skaitiklis buvo nuimtas, įdėtas į dėžę, ją užplombavus, dalyvaujant atsakovės bute buvusiam asmeniui R. S.. Tai, kad ieškovo darbuotojas neužfiksavo skaitiklio ir jo plombų išorinės apžiūros rezultatų laikytina akto trūkumu, tačiau jis nėra lemiantis ir nepaneigia kitų rašytinių įrodymų apie užfiksuotus skaitiklio ir jo plombų pažeidimus 2010-10-19 akte Nr. 1614, 2010-12-30 Ekspertizės akte (b. l. 11, 19-20). Atsakovė, žinodama apie patikrinimą, pati jame nedalyvavo, kviečiama 2010-10-14, 2010-10-28, 2010-12-01 atvykti į AB „Kauno dujos“, į ekspertizę neatvyko (b. l. 18, 20, 55), kaip vartotoja elgėsi nerūpestingai.

Apeliantės teiginiai, kad dujų skaitiklio rodmenys, skaitiklio nuėmimo metu 16357 m² skiriasi su ekspertizės aktuose nurodytais rodmenimis (b l. 10, 11, 19), nepatvirtina ieškovo nesąžiningumo, nes dujų skaitiklis įdėtas į dėžę, užplombuotą plombomis, pakuotė kaip nurodyta ekspertizės akte nepažeista. Kaip nurodo ieškovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą Tyrimo komisijos buvo atlikta skaitiklio ir plombų išorinė detali apžiūra, jo veikimas patikrintas oro srauto pagalba, dėl ko skaitiklio rodmuo persisuko 1 kub. m. (iš rodmens 16357 į rodmenį 16358). Todėl nurodyta aplinkybė nekelia abejonių 2010-10-19 akto Nr. 1614 išvadomis (b. l. 11-12), kurie taip pat patvirtinti ir Lietuvos energetikos instituto ekspertizės akte (b. l. 19-26). Kadangi skaitiklis buvo išardytas Lietuvos energetikos institute atliekant ekspertizę, todėl integralinio skaičiavimo mechanizmo rodmenys galėjo pasikeisti ekspertizės metu, o ne dėl ieškovo veiksmų. Kadangi LTEC ekspertizės akte į pateiktus klausimus buvo tik iš dalies atsakyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė paprastu rašytiniu įrodymu, kurį vertino atsižvelgęs į įrodymų visumą, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių tyrimu (CPK 185 str.). Apeliantės prielaida, kad skaitiklio pažeidimus galėjo padaryti ieškovo darbuotojai, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, vertintina kritiškai kaip gynybos būdas. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad skaitiklio rodmenų pokyčiu materialiai yra suinteresuotas tik vartotojas.

Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas visiškai nesiaiškino ar skaitiklis veikė tinkamai, ar ne, ar buvo daryta intervencija į skaitiklio skaičiavimo mechanizmą. LTEC Ekspertizės akte yra nurodyta, kad plombos yra įrenginiai, atliekantys kontrolinę, apsauginę funkciją. Jomis apribojama galimybė pašaliniams asmenims daryti šalutinį poveikį arba plombos pažeidimas (nuėmimo) atveju fiksuojamas pats tokio poveikio faktas. Vien tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina plombų pažeidimo faktą, tai sudarė sąlygas mechaniniu būdu įtakoti dujų skaitiklio skaičiavimo mechanizmų skaičių būgnus. Nustatytų skaitiklio bei jo plombų pažeidimų pobūdis leidžia konstatuoti, jog šie pažeidimai atlikti tyčiniais veiksmais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl to esant galimybei koreguoti skaitiklio rodmenis, sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos faktą. Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio pirmoji dalis) ir atsakovė jokiais objektyviais įrodymais savo kaltės nepaneigė, todėl turi pareigą atlyginti ieškovui padarytą žalą, esant visoms civilinės atsakomybėms sąlygoms ( CPK 178 str., CK 6.246 - 6.249 str.).

Dėl įrodymų vertinimo ir žalos dydžio

Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas byloje surinktus įrodymus turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad dujų apskaitos skaitiklis buvo pažeistas, objektyviai nustatyti suvartoto neapskaitinio dujų kiekio pagal apskaitos prietaisų rodmenis neįmanoma. Tokiais atvejais suvartotų dujų kiekis ir dujų tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas kitais apskaičiavimo būdais. Neteisėtas gamtinių dujų vartojimas adresu (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 2010 m. spalio 8 d., o žala vartotojai buvo apskaičiuota 2010 m. spalio 19 d. Žalos skaičiavimui buvo taikoma tuo metu galiojusi gamtinių dujų kaina – 1, 56 Lt (su PVM), kas atitinka Gamtinių dujų perdavimo, laikymo, skirstymo ir tiekimo taisyklių 176 punktą bei remiantis Dujų pirkimo – pardavimo sutarties 10 punkto nuostatomis, pagal kurias tiekėjas turi teisę perskaičiuoti vartotojo suvartotų dujų kiekį pagal didžiausią projektinių buitinių dujinių prietaisų galingumą. Todėl atsakovės argumentas, kad jai apskaičiuota žala, taikant netinkamas kainas, yra nepagrįsta jokiais kitais įrodymais. Pagal Gamtinių dujų perdavimo, laikymo, skirstymo ir tiekimo taisyklių 176 punkto 1 dalį, dujų vartojimo pažeidimo data yra paskutinio dujų vartojimo patikrinimo iki pažeidimo data arba kita žalos nustatymo komisijos ne daugiau kaip prieš vienerius metus nustatyta data. Bylos duomenimis (b. l. 53) paskutinio dujų apskaitos prietaiso patikrinimo data pas apeliantę buvo 2009-07-09, todėl komisijos Žalos nustatymo akto 3 punkte nurodytas 1 metų pažeidimo laikotarpis (t. y. nuo 2009-10-08 iki 2010-10-07) pagrįstai. Apeliantės argumentai, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2012-01-13 sprendime atskirai nepasisakė dėl žalos skaičiavimo laikotarpio, nepripažintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nes Žalos dydis, nurodytas ieškinyje, pagrįstas ieškovo skaičiavimais atliktais Taisyklėse nustatyta tvarka. Žalos nustatymo akte Nr. 1614 žala už dujas be apskaitos suvartotų dujų verte už 8363 m³ po 1, 56 Lt/ m³ sudaro 13046, 28 Lt, ieškiniu buvo prašoma priteisti mažesnę sumą – 12 211, 27 Lt, į kurią įskaičiuotos kitos išlaidos, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime motyvavo dėl priteistinos mažesnės sumos nei prašė ieškovas, todėl CPK 263 str. 1 d. , 329 str. 2 d. 4 p nepažeidė.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių. Tačiau ši teisės norma gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais ir labai atsargiai, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais dėl nuostolių dydžio. Iš Žalos nustatymo akto Nr. 1614 (b.l. 13-14) matyti, kad paskaičiuojant žalą buvo įvertintas šildymo sezoniškumas, o pagal paskaičiuotą didžiausią projektinių buitinių dujinių prietaisų galingumą atsakovui buvo nustatytas 26 280 kubinių metrų dujų kiekio suvartojimas. Komisija, atsižvelgdama į Taisyklių 176 punkto nuostatų visumą, sumažino be apskaitos suvartotą dujų kiekį iki 8363 kubinių metrų, tokiu būdu sumažindama ir žalos dydį. Apeliantė teigdama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, jog neegzistuoja pagrindai atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, jokių aplinkybių, galinčių sukelti itin neigiamas pasekmes atsakovei savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių manyti priešingai nei sprendė apylinkės teismas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo motyvais šiuo klausimu, tuo pačiu nepagrįstais pripažintini apeliantės argumentai dėl CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų pažeidimo.

Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, motyvus bei išvadas, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, nenustačius procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., CK ). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aušra BaubienėNijolia IndreikienėNeringa Venckienė