Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-375-348/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-21
Bylos Nr.
AN2-375-348/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00415-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
Pažeidėjas
P. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-375-348/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00415-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 20 d. nutarimo P. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. B. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1500 Eur dydžio administracinė nuobauda už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovės) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tokiais veiksmais Bendrovės vadovas P. B. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Skunde nurodoma, kad esminis argumentas, dėl ko Bendrovė nepadengė VMI prie FM Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio nepriemokos, tuo pat metu atsiskaitinėdamas su kreditoriais, yra tai, jog Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje bus nustatinėjama ar pagrįstai Bendrovei yra paskaičiuota PVM ir pelno mokesčio nepriemoka 2017 metais. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinės atsakomybės klausimas, už šios nepriemokos nesumokėjimą, negali būti nagrinėjamas anksčiau, nei Kauno apygardos teisme už išnagrinėta baudžiamoji byla. Nurodoma, kad pripažintus, jog Bendrovė apskritai neturi mokesčių nepriemokos už 2017 m., mokėjimai Bendrovės kreditoriams negalėtų būti pripažinti kaip atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nuostatas, nes būtų paneigta pareiga padengti tariamą mokestinę nepriemoką. Tokiu atveju apelianto veiksmuose nebūtų ANK 120 straipsnio 1dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

2.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje organizavęs ir prižiūrėjęs prokuroras šiuo metu įtariamas STT atliekamame ikiteisminiame tyrime, iškeltame būtent dėl jo nusikalstamų veikų baudžiamojoje byloje, kurioje tiriami P. B., kaip Bendrovės vadovo, veiksmai.

2.3. Pasak apelianto, skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmęs teismas pripažino Bendrovės prievolę sumokėti PVM ir pelno mokesčio tariamai nesumokėtą nepriemoką už 2017 m. bei nubaudė apeliantą už tai, kad jis nesumokėjo šių mokesčių, o atsiskaitinėjo su kreditoriais. Tokiu būdu skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmęs teismas iš esmės jau konstatavo P. B. kaltę dėl veiksmų, kurie baudžiamojoje byloje įvardinti kaip turintys nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje, požymių.

2.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad P. B. atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje VMI prie FM yra pareiškusi civilinį ieškinį ir pripažinta civiliniu ieškovu 22300,55 Eur sumai. Pasak apelianto akivaizdu, kad prievolė sumokėti mokesčio nepriemoką gali atsirasti tik po to, kai VMI prie FM ieškinys bus išnagrinėtas ir dėl to bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimo, anot P. B., jis yra nubaustas už nesumokėjimą sumą, kurios įeina į VMI prie FM pareikštą civilinė ieškinį ir kuris dar tik bus nagrinėjamas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, jis yra nubaustas už nesumokėjimą sumų, kurios šiuo metu dar yra teisminio ginčo dalykas ir kol šis ginčas nebus išspręstas, Bendrovei nekyla prievolė sumokėti šias sumas. P. B. manymu, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo nagrinėjama esminė aplinkybė ar Bendrovės mokestinė nepriemoka, dėl kurios nesumokėjimo jis yra nubaustas, yra paskaičiuota teisingai, ar tokia metinė nepriemoka yra pagrįsta, o šios aplinkybės bus išsamiai nagrinėjamos ir dėl jų pasisakyta baudžiamojoje byloje, laikytina, kad administracinio nusižengimo byloje surinktų objektyvių įrodymų šiai dienai nepakanka jo kaltei konstatuoti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybės patraukto asmens P. B. skundą VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas Jonas Čebelis prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarimą palikti nepakeistą..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs P. B. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl P. B. kaltės jam padarius administracinį nusižengimą, įtvirtiną ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik P. B. apeliacine skunde pateiktais samprotavimais teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas P. B. kaltės klausimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teisinės išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir daryti priešingas, negu pirmosios instancijos teismas, išvadas dėl P. B. kaltės pažeidus 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir tvarką, ir tuo padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. Nagrinėjamoje byloje vertinamų aplinkybių kontekste pažymima, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardintų veikų, taigi ir už, be kita ko, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, o šio straipsnio 2 dalyje už tokio nusižengimo padarymą pakartotinai. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte.

8. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (2 dalis). Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.

9. Byloje nustatyta, kad P. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad ji neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi skolą valstybės biudžetui, 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarką, atsiskaitė su kitais bendrovės kreditoriais, nors jų atsiskaitymo eilė buvo žemesnė nei eilė į valstybės biudžetą, ir taip pažeidė kreditoriaus – VMI – teises. Pavyzdžiui, nors 2019 m. rugpjūčio 19 d. skola biudžetui, kaip trečios eilės kreditoriui, buvo 12756,00 Eur, tačiau pareiškėjas pirmenybę teikė ir atsiskaitė su žemesnėje eilėje laukiančiu kreditoriumi, sumokėdamas jam 120,00 Eur.

10. Prašymą nutraukti administracinio nusižengimo bylą apeliantas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. O būtent tuo, kad jo atžvilgiu Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas ir jo patraukimas administracinėn atsakomybėn yra negalima iki bus priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Tačiau kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip ir apeliacinės instancijos teismas šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus laiko nepagrįstais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, mokėtini PVM ir pelno mokesčiai susidarė dėl pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijų ir nėra niekaip susiję su sandoriais, kurių, P. B. teigimu, VMI nepripažino ir nevertino skaičiuodami mokėtinus mokesčius. Be to, P. B. manant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijos buvo užpildytos netiksliai, jas buvo galima tikslinti, tačiau tai padaryta nebuvo.

11. Aukštesnės instancijos teismas pažymi ir tai, jog VMI prie FM operatyvaus patikrino pažymą Nr. (21.222) FR1042-4583 surašė 2019 m. lapkričio 19 d., t. y. tuomet, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė patikslintas PVM deklaracijas iš kurių matyti, jog pirminės PVM deklaracijose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žymiai didesnes sumas nei patikslintose PVM deklaracijose. To pasėkoje padidėjo ir 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nurodyta suma, o tuo pačiu sumažėjo 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ esanti suma. Būtent už šiuos veiksmus, t. y. už tai, kad nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, sąmoningai UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų langeliuose Nr. 35, nurodė neteisingus duomenis apie pirkimo PVM taip sumažindamas mokėtiną PVM, P. B. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje. Pažymima, kad pagal BK 220 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas dėl, kad 2017 m. pateikė PVM deklaracijas, kuriose galimai nurodė neteisingus duomenis, o administracinio nusižengimo teisena pradėta dėl to, kad patikslinęs PVM deklaracijas ir žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, jos vadovas P. B. atsiskaitymus vykdė nesivadovaudamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytu imperatyviu reikalavimu dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir tvarkos.

12. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentas, kad ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje organizavęs ir prižiūrėjęs prokuroras šiuo metu įtariamas STT atliekamame ikiteisminiame tyrime, iškeltame būtent dėl jo nusikalstamų veikų baudžiamojoje byloje, kurioje tiriami P. B., kaip Bendrovės vadovo, veiksmai, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Visų pirma paminėtina tai, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiama kokius galimai neteisėtus veiksmus atliko ikiteisminį tyrimą P. B. atžvilgiu organizavęs ir prižiūrėjęs prokuroras. Antra, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo yra laikomas nekaltu tol, kol teismas nenustato kitaip. Trečia, ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje organizavusio ir prižiūrėjusi prokuroro galimai neteisi veiksmai neturi reikšmės vertinant ar įmonės vadovas pažeidė kreditorinių reikalavimų eiliškumą. Prokuroro neteisėtų veiksmų konstatavimas galėtų turėti įtakos sprendžiant P. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą nustačius, jog prokuroro neteisėti veiksmai turėjo įtakos ikiteisminiam tyrimui.

13. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė