Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-03-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-70-667/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-20
Bylos Nr.
II-70-667/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01223-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Pareiškėjas
R. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-70-667/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01223-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant pareiškėjai R. R., jos atstovei advokatei A. R.,specialistei B. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo T. P. 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21152-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. lapkričio 6 d. R. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad R. R. 2022 m. lapkričio 6 d. 17.56 val., (duomenys neskelbtini)gatvėje vairavo transporto priemonę „Toyota Rav4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,5 promilės (paklaida ±0,01 promilės). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21152-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) R. R. už transporto priemonės vairavimą, būnant neblaiviai, kai jam nustatytas 0,5 promilių neblaivumas, tai yra už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, buvo nubausta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Pareiškėja R. R., nesutikdama su Institucijos 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo nustačius, kad R. R. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, panaikinti 2022 m. lapkričio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresniojo tyrėjo T. P. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21152-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną R. R. nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir R. R. paskirti švelnesnę nuobaudą - vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui ir taikyti administracinio poveikio priemonę – drausti vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 mėnesiui. Pareiškėjos atstovė skunde nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad R. R. administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2022 m. lapkričio 6 d. 18 val. 29 min., o 17 val. 58 min. buvo atliktas asmens blaivumo testas alkotesteriu ir nustatytas 0,49 promilės neblaivumas, o 18 val. 14 min. pakartotinio patikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,48 promilės neblaivumas. R. R. į medicinos įstaigą - skubios pagalbos skyrių atvyko 19 val. 14 min., o 19 val. 20 min., jai paėmus kraują, R. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,25 % (promilės) etilo alkoholio, kas neviršijo minimalios įstatyme įtvirtintos ribos, iki kurios kyla atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Šią aplinkybę patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5756/2022(01). Aplinkybė, jog praėjus šiek tiek daugiau nei valandai po to, kai R. R. organizme nustatyta 0,48 % promilės alkoholio, atlikus kraujo tyrimą etilo alkoholio nustatyta 0,25 % promilės etilo alkoholio, rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Atkreiptinas dėmesys, kad 45 min. laikas nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo iki nuvykimo į Kauno klinikas (skubios pagalbos skyrių) laikytinas pagrįstu ir nesuponuoja išvados, jog per šį laiką R. R. turėjo galimybę imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme dirbtinai sumažinti. R. R. į medicinos įstaigą nuvyko per įmanomai trumpiausią laiką. Atsižvelgiant į tai, kad tarp alkotesterio parodymų ir specialisto išvados yra esminių prieštaravimų, šie prieštaravimai turėjo būti aiškinami R. R. naudai. Pažymėtina, jog pagal administracinio nusižengimo metu bei šiuo metu galiojantį Taisyklių 29 punktą ir Įsakymo 10.2. punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo (alkotesteriu) rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Akcentuotina, kad R. R. per teisės normose įtvirtintą laiko tarpą kreipėsi į medicinos įstaigą, kadangi, kaip matyti, pakartotinis patikrinimas alkoholio kiekio matuokliu R. R. buvo atliktas 18 val. 14 min., tuo tarpu ji atvyko į medicinos įstaigą 19 val. 14 min. Pažymėtina, kad būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Tai reiškia, kad tarp duomenų, gautų patikrinus alkotesteriu, ir specialisto išvados yra akivaizdūs prieštaravimai ir tokie prieštaravimai turi būti aiškinami R. R. naudai. Prieš atliekant blaivumo testą, pareigūnai turėjo įsitikinti, ar ji bent 15-20 minučių nieko nevalgė ir negėrė, bent 2 minutes nerūkė, priešingu atveju alkotesterio duomenys nebus tikslūs. Tačiau pareigūnai to nepadarė. Be to, Institucija byloje nepaskyrė ekspertizės. Asmenį pripažįstant kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Esant minėtoms aplinkybėms, pareiškėja ir jos atstovė įsitikinę, kad R. R. administracinė atsakomybė negali būti taikoma ir administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukiama. Nustačius, jog pareiškėja atliko kraujo tyrimą, kuriuo jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,25 % (promilės) etilo alkoholio, prieiname prie išvados, jog administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nebuvo padarytas. Atlikto kraujo tyrimo rezultatai rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatas yra nepatikimas ir negali būti laikomas tinkamu įrodymu nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymį. Šiuo atveju kraujo tyrimas dėl neblaivumo nustatymo yra tinkamas įrodymas, jis pagrindžia, kad yra prieštaravimų tarp policijos pareigūnų gautų rezultatų ir medicinos įstaigoje gautų rezultatų, todėl turi būti remiamasi gautu kraujo tyrimo rezultatu, kuris įrodo, kad transporto priemonę pareiškėja R. R. vairavo neviršydama įstatymais leistinos neblaivumo normos. Teismų praktikoje yra ne vienas atvejis, kai alkotesterio rodmenys neatitiko kraujo tyrimo metu gauto alkoholio kiekio kraujyje rezultato ir dėl šios priežasties asmenys nebuvo traukiami atsakomybėn įvertinus kraujo tyrimą kaip patikimesnį įrodymą. Šių aplinkybių visumoje pagrįstai reikalauja administracinio nusižengimo bylą pareiškėjos R. R. atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėjos atstovė nurodė, kad teismų praktikoje (kasacinė byla Nr. 2AT-12-2013 ir kt.) ne kartą pasisakyta, kad visos abejonės vertinamos teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus - turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Akcentuoja, jog R. R. sustabdymo ir patikros metu atrodė blaivi, t. y. nebuvo nė vieno neblaivumo požymio, o policijos alkotesterio patikimumas kelia pagrįstas abejones. Tokiu būdu byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog yra pagrįstos abejonės, kad R. R. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, t. y., kad jos organizme buvo daugiau, nei 0,4 promilės alkoholio. Kraujo tyrimas yra tiksliausias metodas, kuris parodė, kad etilo alkoholio koncentracija pareiškėjos kraujyje buvo nepakankama jai taikyti administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, prieiname pagrįstos išvados, jog surinktų įrodymų nepakanka neabejotinai išvadai, jog R. R. padarė inkriminuotą administracinį nusižengimą, byloje esančios abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Manant priešingai, pareiškėjos atstovė teigia, kad turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį, jo aplinkybes, taip pat yra aiškus pagrindas abejoti R. R. paskirtos administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimu bei draudimu vairuoti transporto priemones numatytam laikotarpiui. Vairuotojo pažymėjimas R. R. yra reikalingas dėl daugybės priežasčių, kurias detalizuosime žemiau, todėl niekada nebūtų sąmoningai rizikavusi jo prarasti. Vertinant pareiškėjos asmenybę, ji yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimą būdą pasirinkusi pilietė. Ji dirba, turi šeimą, yra ištekėjusi. R. R. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Darbovietėje yra charakterizuojama teigiamai, tai patvirtina prie priedų pridedama charakteristika. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai atėmus teisę vairuoti transporto priemonę nepaprastai pasunkėtų jos padėtis, ji negalėtų ir toliau tęsti savo darbinių funkcijų. R. R. gyvena Kauno mieste, jos vyro tėvui nuosavybės teise priklausančiame name. R. R. transporto priemonė yra būtina, nes be jos ji neturės jokių galimybių iš savo gyvenamosios vietos pasiekti darbovietę, kuri yra (duomenys neskelbtini)mieste. Į darbą važinėja kiekvieną dieną, automobilis pareiškėjai būtinas kaip susisiekimo priemonė vykstant į darbą bei vykdant darbines funkcijas. Teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga tikslu išlaikyti darbo vietą ir pasirūpinti šeima. Teisės vairuoti transporto priemones viešasis transportas neatstoja, kadangi jis nėra išvystytas pakankamai, o sutuoktinis R. R. visais reikiamas atvejais taip pat negali padėti, ypač darbo metu. Paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą R. R. prarastų darbą ir pajamų šaltinį, negalėtų pasirūpinti savimi ir savo šeimos nariais. Naujo darbo susiradimas bus apsunkintas tos pačios priežasties - teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo. R. R. yra įsitikinusi, kad atsižvelgiant į jos asmenybę, transporto priemonių vairavimo istoriją, bei nurodytas itin svarbias aplinkybes, t. y. kad nuvykus į medicinos įstaigą ir paėmus jos kraują buvo nustatyta mažesnė etilo alkoholio koncentracija kraujyje nei ta, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė, yra pagrindas netaikyti jai administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo 6 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjos suvokimas, jog gali netekti teisės vairuoti, ją paveikė ir iki šios dienos veikia morališkai, stiprina ryžtą laikytis įstatymų, nedaryti naujų nusižengimų. Šiuo atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. R. R. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo viso proceso metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi; anksčiau neteista, administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviai nebausta; teigiamai vertinama darbovietės pateiktoje charakteristikoje; nenustatyta sunkinančių aplinkybių; R. R. dėl jai paskirtos administracinio poveikio priemonės neturės jokių realių galimybių toliau tęsti savo darbinės veiklos ir bus priversta palikti darbovietę, dėl ko itin pasunkės jos šeimos materialinė padėtis. Administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta žala. Ji turi daugiau nei 5 metų vairavimo stažą, taip pat sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.

Atsiliepimas

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėja iš esmės savo skundo dalį, kuriuo prašo nutraukti teiseną grindžia tuo, jog po nusižengimo nuvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas kraujo tyrimams atlikti, po ko gavo tyrimo rezultatus, t. y. specialisto išvadą Nr. T-A 5756/2022(01), kurioje nurodyta, kad Pareiškėjos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,25 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Pareiškėja nurodo, kad nustatytos promilės neviršijo leistinų vairavimo normų pagal galiojančius teisės aktus, tačiau Institucija su tokiais argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų aplinkybių. Teismų praktika tokio pobūdžio bylose vertinant ar asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie bylą nagrinėjančiam pareigūnui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008; N444-1452/2009; N261-3165/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikantis numatytos tvarkos, bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1713719 patvirtina, kad alkotesteriui Drager Alcotest 6810 ARYE-0405 patikra buvo atlikta 2022 m. liepos 11 d., išduotas sertifikatas, kuris galioja iki 2023 m. sausio 11 d., taigi patikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo, matyti, jog alkotesteriai privalo būti tikrinami pakankamai dažnai - kas pusę metų, todėl daryti išvadą, kad, po sertifikato išdavimo ir jo galiojimo metu, alkotesterio rodmenys gali būti nepatikimi nėra jokio pagrindo Nors šioje administracinio nusižengimo byloje policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau. Pareiškėjo iniciatyva, gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nekeičia padarytos išvados, jog Pareiškėja 2022 m. lapkričio 6 d. vairavo transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas 0.48 ‰ (promilės) (pritaikius paklaidą) girtumas. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje konstatuojama, kad suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg-val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 promilės per valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-2016). Taigi akivaizdu, jog kol Pareiškėja nuvyko iki medicinos įstaigos ir buvo paimtas jos kraujas, alkoholio kiekis jos kraujyje sumažėjo. Nuo Pareiškėjos antro patikrinimo alkotesteriu 2022 m. lapkričio 6 d. 18:14 val., iki jos kraujo mėginio paėmimo 2022 m. lapkričio 6 d. 19:20 val. praėjo 1 val. 6 min. per šį laiką jos organizme galėjo būti suskaidytos 0,23 ‰ (promilės) alkoholio. Taigi Pareiškėjos kraujo ėminys nepaneigia policijos pareigūnų alkotesteriu dviem pūtimais užfiksuoto jos transporto priemonės vairavimo metu buvusio neblaivumo laipsnio 0.48 ‰ (promilės) (pritaikius paklaidą). Taigi visos aplinkybės tik patvirtina, kad Pareiškėja automobilį vairavo neblaivi. Šioje byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Byloje esantis nusižengimo padarymo metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, būtent dėl vairavimo neblaiviam, kas savaime suprantama yra veika ypatingai pavojinga, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.

Už šį nusižengimą Pareiškėjai administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviai. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą Institucijos nuomone tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kuri nėra per griežta. Pažymėtina, kad asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pareiškėja žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, {statymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu manome, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis Pareiškėjos atžvilgiu netaikytinas. Atkreipiame Pareiškėjos dėmesį į tai, jog numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėja skunde teigia, kad jo darbinė veikla bus apsunkinta, apsunkintas darbinių funkcijų vykdymas, apsunkintas nuvykimas į darbą dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones. Taip pat kad nukentės artimųjų interesai. Panašaus pobūdžio bylose, tokie argumentai savaime nepripažįstami ypatingomis aplinkybėmis, turinčias lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Pareiškėja žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Sutikti su Pareiškėjos skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką akcentuoja ir skunde, ji nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Šiuo konkrečiu atveju neblaivaus asmens vairavimas kelia ypatingai didelį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir jį tuo metu supančiai aplinkai. Dėl paskirto antialkoholinio variklio užrakto. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 ir 24 straipsnių pakeitimo bei su juo susijusių atitinkamų ANK straipsnių pakeitimo ir papildymo projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „antialkoholinis variklio užraktas neleis užvesti (paleisti) transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojo iškvėpto oro ėminyje aptinkama alkoholio. Užvedus variklį, nustatytais intervalais, vairuotojo bus reikalaujama pateikti iškvėpto oro ėmimus (pūsti į alkoholio kiekio matuoklį), aptikus ėminyje alkoholio, antialkoholinis variklio užraktas automatiškai sustabdys transporto priemonės variklio darbą. Tikimasi, kad taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Siūlomas teisinis reguliavimas nustatys galimybę neblaiviems vairuotojams taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones. <...> Tikėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas kaip alternatyva ilgesniam teisės vairuoti atėmimui galės būti pritaikytas 1000-1500 asmenų kasmet. Taigi įstatymų leidėjas, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais įstatymų pakeitimais, įtvirtino galimybę skirti švelnesnio pobūdžio administracinio poveikio priemonę siekiant užtikrinti, kad asmens, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, elgesys tam tikrą laiką būtų kontroliuojamas, t. y. jam būtų leidžiama vairuoti tam tikrą laiką tik automobilius, kuriuose įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, kartu paskiriant trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Be to, reikšminga ir tai, kad įstatymų leidėjas nustatytu reglamentavimu numatė, kad aptariama administracinio poveikio priemonė galės būti taikoma gana plačiai (1000-1500 asmenų kasmet). Iš to seka, kad įstatymų leidėjas, pakeisdamas reglamentavimą, neturėjo tikslo, kad draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymas būtų tik išskirtiniais atvejais. Institucija atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjos asmenybė, bei bylos medžiaga,, įvertinus tiek lengvinančias tiek sunkinančias aplinkybes sudarė pagrindą paskirtį alternatyvią administracinio poveikio priemonę, kuri bylą nagrinėjančiam pareigūnui nėra privaloma, tačiau įvertinęs visą bylos medžiagą priėmė sprendimą paskirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę. Lengvesnės administracinio poveikio priemonės taikymo pagrindų bylą nagrinėjęs pareigūnas nenustatė. Pareiškėjos padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, jos neblaivumas viršijo leistiną normą. Siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Institucija Teismo prašo Pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. R. ir jos atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas dalinai.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21152-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) R. R. už transporto priemonės vairavimą, būnant neblaiviai, kai jam nustatytas 0,5 promilių neblaivumas, tai yra už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, buvo nubausta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Nutarime konstatuota, kad R. R. 2022 m. lapkričio 6 d. 17.56 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę „Toyota Rav4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,5 promilės (paklaida ±0,01 promilės). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Pareiškėja R. R. pripažįsta, kad vartojo alkoholį, bet nesutinka, kad įvykio metu buvo neblaivi. R. R. administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2022 m. lapkričio 6 d. 18 val. 29 min., o 17 val. 58 min. buvo atliktas asmens blaivumo testas alkotesteriu ir nustatytas 0,49 promilės neblaivumas, o 18 val. 14 min. pakartotinio patikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,48 promilės neblaivumas. R. R. į medicinos įstaigą - skubios pagalbos skyrių atvyko 19 val. 14 min., o 19 val. 20 min., jai paėmus kraują, R. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,25 % (promilės) etilo alkoholio, kas neviršijo minimalios įstatyme įtvirtintos ribos, iki kurios kyla atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka, nes teismų praktika tokio pobūdžio bylose vertinant ar asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie bylą nagrinėjančiam pareigūnui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013).

Pareiškėjai neblaivumas nustatytas alkotesteriu, kurio patikros sertifikate Nr. 1713719 nurodyta, kad alkotesteriui Drager Alcotest 6810 ARYE-0405 patikra buvo atlikta 2022 m. liepos 11 d., išduotas sertifikatas, kuris galioja iki 2023 m. sausio 11 d., taigi patikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Duomenų apie alkotesterio sugedimą ar netinkamumą naudoti byloje nėra. Paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikantis numatytos tvarkos, bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais.

Pareiškėja teigia, kad jos iniciatyva atliktos specialisto išvada patvirtina, kad alkoholio kiekis kraujyje leistinos ribos neperžengia. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nuvykus iki medicinos įstaigos, kur buvo paimtas jos kraujas, alkoholio kiekis jos kraujyje sumažėjo. Nuo Pareiškėjos antro patikrinimo alkotesteriu 2022 m. lapkričio 6 d. 18:14 val., iki jos kraujo mėginio paėmimo 2022 m. lapkričio 6 d. 19:20 val. praėjo 1 val. 6 min. per šį laiką jos organizme galėjo būti suskaidytos 0,23 ‰ (promilės) alkoholio, kas atitinka bendrą teismų praktiką, kad alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 promiles per valandą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos kraujo ėminys nepaneigia policijos pareigūnų alkotesteriu dviem pūtimais užfiksuoto jos transporto priemonės vairavimo metu buvusio neblaivumo laipsnio 0.48 ‰ (promilės) (pritaikius paklaidą). Taigi visos aplinkybės tik patvirtina, kad Pareiškėja automobilį vairavo neblaivi.

Aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį – ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (tai yra daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės).

Įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį pagrindo nėra.

Už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skiriama nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų bauda. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Pareiškėjai, atsižvelgiant į jos asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta 800 eurų bauda ir minimalus specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Pareiškėja prašo skirti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą. Pareiškėja nurodė, kad jis gailisi nusižengęs, pasižada daugiau pažeidimų nedaryti. Pažymėjo, kad teisė vairuoti jai reikalinga pasirūpinti šeima, važiuoti į darbą (duomenys neskelbtini) bei vykdant darbines funkcijas. Teisės vairuoti transporto priemones viešasis transportas neatstoja, kadangi jis nėra išvystytas pakankamai, o sutuoktinis R. R. visais reikiamas atvejais taip pat negali padėti, ypač darbo metu. Paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą R. R. prarastų darbą ir pajamų šaltinį, negalėtų pasirūpinti savimi ir savo šeimos nariais. Naujo darbo susiradimas bus apsunkintas tos pačios priežasties - teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo. Pareiškėjos suvokimas, jog gali netekti teisės vairuoti, ją paveikė ir iki šios dienos veikia morališkai, stiprina ryžtą laikytis įstatymų, nedaryti naujų nusižengimų. Šiuo atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. R. R. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo viso proceso metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi; anksčiau neteista, administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviai nebausta; teigiamai vertinama darbovietės pateiktoje charakteristikoje; nenustatyta sunkinančių aplinkybių; administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta žala.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes ir tinkamai taikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismas sutinka su Institucija, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarimo, pareiškėja nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pareiškėjas jau sumokėjo jam paskirtą baudą. Pareiškėja, turėdama 5 metų vairavimo stažą, galiojančių nuobaudų neturi, anksčiau yra bausta už smulkius administracinius nusižengimus, nėra bausta už vairavimą neblaiviam ar kitus šiurkščius pažeidimus, kas ją teigiamai charakterizuoja ir teismui suponuoja pagrįstą išvadą, kad jos padarytas nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas. Jai nustatytas nesunkus girtumo laipsnis.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja turi šeimą, dirba kitame mieste, viešuoju transporto susiekimas yra sudėtingas, dėl ko ji gali netekti darbo. Sutuoktinis vežioti jos negali dėl savo užimtumo. Pareiškėja darbovietėje charakterizuojama teigiamai.

Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėja visiškai suvokė padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir į savo padarytą pažeidimą žiūri atsakingai, tuo labiau, kai ji anksčiau administracine tvarka baustas tik 2018 metais, kas rodo pažeidimo išimtinumą, paskirtas baudas sumokėjo, todėl teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, padaryto nusižengimo pavojingumą, mano, kad R. R. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas trumpintinas iki 4 mėnesių. Teismo manymu, tai padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus ir atgrasys pareiškėją nuo administracinių nusižengimų darymo bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, nesuvaržant pareiškėjo teisių labiau nei būtina.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos R. R. skundas tenkintinas dalinai, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21152-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeistinas, R. R. sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 4 mėnesių. Likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

R. R. skundą tenkinti dalinai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21152-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) iš dalies pakeisti ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, R. R. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 (šešių) mėnesių terminą, sutrumpinti iki 4 (keturių) mėnesių. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundpą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius