Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. J., institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui Romui Baltramaičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo arba sušvelninimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2015 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros pareigūno nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM108499, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipsnio 6 dalį, buvo nubaustas 434 EUR dydžio bauda, už tai, jog E. J. individuali įmonė, kurios savininkas yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, 2015-01-28 vykdė veiklą, neturėdama Taršos leidimo, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 2.2 punktą ir to paties įsakymo 2.10 punktą.

Teismo posėdyje E. J. paaiškino, kad su padarytu pažeidimu sutinka, tačiau mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui. Jo turtą sudaro turimas nuosavas namas, du žemės sklypai ir individuali įmonė. Jo mėnesio pajamos yra apie 300 EUR. Jo įmonės bendra apyvarta 2014 m. sudarė apie 1 000 000 Lt. Pelnas 2014 metais sudarė apie 80 000 – 90 000 Lt. Paraiška Taršos leidimui gauti jo įmonei kainuos apie 1000 EUR, dar teks sumokėti 3000 EUR mokesčių. 4000 EUR jo įmonei būtų pakeliama našta, tačiau jis geriau tuos pinigus investuotų į įmonės veiklą.

Institucijos atstovas paaiškino, kad buvo padarytas pažeidimas, už kurį, atsižvelgiant į įmonės veiklą, padarymo pažeidimo sunkumą, buvo paskirta minimalaus dydžio nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, skirta administracinė nuobauda parinkta ir individualizuota laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ir 30² straipsnių reikalavimų. Pareigūnas, paskyręs nuobaudą, atsižvelgė į E. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, įmonės veiklą ir skyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Skundu iš esmės prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nu-stačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skunde nurodytos E. J. aplinkybės, jog jo individuali įmonė patirs papildomų išlaidų, susijusių su Taršos leidimo gavimu, mokesčių sumokėjimu, nėra išskirtinės ir pačios savaime nesudaro pagrindo skirti jam išskirtinai švelnią nuobaudą arba iš viso jos neskirti. Kaip matyti iš paties E. J. paaiškinimų, įmonė 2014 metus užbaigė turėdama 80000-90000 Lt pelną, o jam asmeniškai nuosavybės teise priklauso kelių tūkstančių eurų vertės nekilnojamasis turtas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad paskirtoji 434 EUR dydžio bauda yra neproporcingai didelė, sukelianti neproporcingai sunkias pasekmes atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo artimiesiems, ir dėl to jos taikymas būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Todėl darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 302² straipsniu, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Joniškio rajono apylinkės teismą.