- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- I1-480-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02152-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė, LAVL), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laisvės atėmimo bausmę atlieka ir gydosi Ligoninėje. Laikotarpiu nuo 2019-06-01 pažastyje atsirado darinys. Ne kartą kreipėsi į medikus, tačiau niekas nereagavo. Buvo išduodami nuskausminamieji vaistai, tačiau jie nepadėjo. Vėliau buvo apžiūrėtas chirurgo ir paskirta medicininė apžiūra ir konsultacija Kauno klinikose. Konsultacija buvo paskirta 2019-09-20, bet dėl neaiškių aplinkybių pareiškėjas nebuvo nuvežtas į konsultaciją. 2019-09-25 aplankęs gydytojas teigė, jog nebuvo kam konvojuoti. Ligoninė privalėjo pareiškėją laiku nuvežti į konsultaciją, kadangi pareiškėjas kentė skausmus. Laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-09-26 pareiškėjas kentė stiprius skausmus, nemigą, emocinę depresiją, didelius nepatogumus, todėl prašo atlyginti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 5–7) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo į Ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas konsultacijoms bei kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui tvarką numato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-01-25 įsakymu Nr. V-48 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir hospitalizavimo jose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pacientų siuntimas į Ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas konsultacijoms, gydymui bei kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208. Ligoninėje suimtuosius ir nuteistuosius konsultuoja gydytojai specialistai, kurie teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal įstaigos turimą licenciją, vadovaudamiesi Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-07-21 įsakymu Nr. V-968/1R-212. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2019-09-20 paskirta konsultacija VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje neįvyko dėl pareigūnų trūkumo, nes tuo metu Kauno klinikose buvo trys apsaugos postai. Neįvykus konsultacijai buvo paskirta pakartotinai, artimiausiu laiku ir kuri buvo suteikta 2019-10-01 (po 10 dienų). Nenustatyta, jog dėl 2019-09-20 neįvykusios konsultacijos pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata. Be to, pareiškėjas Ligoninėje dažnai atsisakydavo paskirtų medikamentų ir gydymo. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas, grindžiamas tik subjektyviais samprotavimais, jokių įrodymų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos – Laisvės atėmimo vietų ligoninės – veiksmų, pareiškėjo nenuvežus paskirtu laiku konsultacijai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 2019-09-20 paskirta konsultacija VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje neįvyko dėl pareigūnų trūkumo (b. l. 9). Tačiau buvo paskirta konsultacija pakartotinai 2019-10-01 (b. l. 10–11). Ligoninė 2020-01-24 rašte (b. l. 35) nurodė, jog 2019-10-01 pakonsultavus chirurgui pūlinys atvertas nebuvo. Pacientą grąžinus į Ligoninę, skausmui kairėje pažastyje stiprėjant, paskirti nuskausminami vaistai, tačiau iki pūlinio atvėrimo vaistas suleistas 4 kartus, nes anot pareiškėjo skausmas nebuvo toks stiprus. Pūlinys buvo atvertas 2019-10-17 Ligoninėje konsultuojančio chirurgo, kuris konsultuoja vieną kartą per savaitę.
Atsakovės atstovas neprieštaravo, kad 2019-09-20 pareiškėjas nebuvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę gydytojo chirurgo konsultacijai. Ligoninės teigimu, šios pareigos neatliko dėl objektyvių priežasčių, nes minėtą dieną skubos tvarka į asmens sveikatos priežiūros įstaigą buvo konvojuoti kiti Ligoninės pacientai ir dėl pareigūnų trūkumo nebuvo galimybės organizuoti kitą konvojų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalis 3 punktas nustato, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicininę pagalbą. BVK 174 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 174 str. 3 d.).
Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-01-25 įsakymu Nr. V-48 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir hospitalizavimo jose tvarkos aprašo 6 punktu, pacientą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje konsultuoja gydytojai specialistai, kurie teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal įstaigos turimą licenciją. Jei pacientui reikalingo gydytojo specialisto konsultacijos LAVL suteikti negali (nėra licencijos teikti tokios specializacijos asmens sveikatos priežiūros paslaugą), Įstaiga savarankiškai, teritoriniu principu, organizuoja tokio gydytojo specialisto konsultaciją ar gydytojų specialistų nurodytų tyrimų atlikimą antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Aprašo 7 p.). Jei LAVL konsultuojantis gydytojas specialistas paskiria gydytojo specialisto konsultaciją antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tokios paslaugos užsakymą ir konvojavimą užtikrina LAVL (Aprašo 8 p.). Iš paminėtų nuostatų darytina išvada, jog šiuo atveju pareiga organizuoti pareiškėjo konvojavimą į kitą sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę – teko Ligoninei, kurioje pareiškėjas tuo metu buvo laikomas.
Akivaizdu, jog pareiškėjas konsultacijai pirmą kartą nebuvo konvojuotas dėl svarbių priežasčių. Tačiau įvertinus bylos duomenis, patvirtinančius, kad Ligoninė per trumpiausią protingą laiką padavė paraiškas gydytojo chirurgo konsultacijai, užtikrino pareiškėjo pristatymą į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę, nėra pagrindo atsakovo veiksmus šiuo aspektu vertinti neteisėtais, aplaidžiais ir tuo sukėlusiais pareiškėjui neturtinę žalą. Teismo vertinimu, Ligoninės veiksmai pareiškėjui sudaro pagrindą pripažinti, kad nebuvo padaryti pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme.
Teismas šiuo aspektu pažymi, jog nors byloje nustatyta aplinkybė dėl pareiškėjo neetapavimo 2019-09-20 į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad neužtikrinus konvojavimo 2019-09-20 būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl jo neetapavimo 2019-09-20 į konsultaciją nenustatyti ir nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtent dėl paminėto etapavimo būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas iš esmės nepateikė. Atsakovė nurodė, jog po pakartotinai surengtos konsultacijos chirurgas konsultacijos metu jokių veiksmų dėl pareiškėjo darinio nesiėmė ir buvo grąžintas į Ligoninę, kurioje ir buvo pūlinys atvertas.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl neetapavimo 2019-09-20 į konsultaciją kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodo, kad Ligoninė nesuteikė tinkamo gydymo, kai 2019-06-01 pažastyje atsirado darinys.
Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismui. Reikalavimai dėl žalos, kildinamos iš netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingumo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-10-09 nutartis byloje T-77/2006 ir 2009-09-23 nutartis byloje Nr. T-69/2009, 2013-11-26 nutartis byloje T-110/2013). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo dalis, susijusi su sveikatos priežiūros paslaugų Ligoninėje teikimu, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl šis skundo pagrindas nenagrinėtinas. Pareiškėjui išaiškintina teisė dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka pirmiausia į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (adr. Vilniaus g. 33, LT-01506 Vilnius). Gavus minėtos institucijos sprendimą ir nesutinkant su juo teisės aktų nustatyta tvarka siūlytina kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.).
Pagal ABTĮ 105 straipsnio 1 punktą teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Todėl teismas pareiškėjo skundą apimtimi dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų palieka nenagrinėtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu
nusprendžia:
Pareiškėjo A. U. skundą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų sukeltos neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Pareiškėjo A. U. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.