- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- 1-183-158/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00463-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Nukentėjusysis
- J. I.
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Danilui Budanovui, Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Kristinai Stankevičiūtei, Erikai Ziniūtei, E. P. –Verpečinskienei , dalyvaujant prokurorėms Dainai Dyburienei, Irmai Gudytei, Rita Ušinskienei, nukentėjusiajam J. I., nukentėjusiojo įstatyminei atstovei S. B., Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei I. M., kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2010 m. gruodžio 2 d. vakare (tikslus laikas nenustatytas), dirbdamas socialiniu darbuotoju Klaipėdos vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), esančiuose gyvenamosiose patalpose, tyčia ranka sugriebė vaikų globos namų auklėtinio mažamečio J. I., gim. (duomenys neskelbtini), kaklą ir nusivedęs į kitą kambarį pastarąjį smaugė, tai yra spaudė ranka J. I. kaklą bei ta pačia ranka pakėlęs nukentėjusįjį nuo žemės, parvertė pastarąjį ant lovos, šiais savo veiksmais sukeldamas J. I. skausmą ir nežymiai sutrikdydamas mažamečio J. I. sveikatą, nes po patirtos fizinės prievartos J. I. buvo konstatuotas emocinis sutrikimas.
A. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-12-02, apie 16:00 val. atėjo į mokyklą pasiimti vaikų, tarp kurių nebuvo M. V. ir G. B., kadangi pastarieji lankė krepšinio treniruotes. Taip pat ir D. V. išėjo į piešimo būrelį, iš kurio grįžo apie 19:00 val. Į grupę su vaikais iš mokyklos grįžo apie 17:00 val. Po maždaug 15 minučių į grupę atėjo med. sesutė E. T., apie 18:30 val. ji išėjo, kadangi atėjo socialinės darbuotoja Z. K., kuri priminė, jog jo eilė budėti. Nurodė, jog pasiūlė J. I. eiti kartu į apačią budėti, tačiau šis nesutiko, pasakė, kad eis į kompiuterių būrelį, kur, jo žiniomis, ir praleido visą vakarą, kompiuterinė yra nuo grupės 10 metrų atstumu. Kartu į apačią nusileido su Mantu ir E. N.. Apačioje kartu buvo ir O. V., bei ta pati med. sesutė, kuri prieš 20:00 val. suleido vaistus E. N.. Parodė, kad budėjimui pasibaigus, apie 20:15 val. grįžo į grupę, grupėje nebuvo nei G. B., nei M. V.. Vaikai tvarkėsi savo daiktus, o jis kalbėjosi virtuvėje su Z. K.. Apie 21:30 val. G. B. kartu su A. M. grįžo iš lauko, jokių nusiskundimų nebuvo, negirdėjo. Matė J. I., jis buvo sveikas, niekuo nesiskundė. A. M. 2010-12-02 jį pakeitė. Parodė, jog tą vakarą jokių konfliktų tarp vaikų negirdėjo ir nematė, kol jis budėjo, vaikai antrame aukšte grupėje vieni buvo. Apie tai, kad jis neva mušė vaiką, sužinojo tik pirmadienį, kai apie tai jam pasakė direktorė, iš karto pasiūlė vaiką vežti pas medikus, atlikti ekspertizę, kad įsitikinti, jog jis to nedarė, nemušė nei vieno vaiko. Mano, kad įvykis sugalvotas tam, jog jį atleisti iš darbo, kadangi 2010-03-03 apskundė pavaduotoją V. B., kuri po šio įvykio buvo įvykio tyrimo komisijos primininke. Su direktore santykiai taip pat prasti, buvo parašęs skundą Tarnybinei etikos komisijai, jog direktorė nelegaliai įdarbino savo dukrą, todėl yra įsitikinęs, kad tokiu būdu ji kerštavo už tai. 2010-12-04 J. I. ir kiti vaikai kartu su direktore vyko į turistinį žygį. Parodė, jog 2010-11-20 buvo įvykis, kai G. B. kartu su J. I. primušė E. N., gal šį įvykį vaikai ir prisimena, apie jį pasakoja. G. B. labai supyko, kad auklėtojas nutraukė muštynes, sakė eis pas direktorę. Justinas taip pat susinervino, pradėjo karščiuotis. Su vaikais santykiai buvo normalūs, tačiau, mano, jog vaikai galėjo blogai apie jį atsiliepti, nes yra buvę atvejų, jog vaikai grįžta iš direktorės ir sako, būsi išmestas iš darbo. Grupėje Nr. 6, kurioje dirbo apie 2 metus, vaikai buvo su spec. poreikiais, tačiau geri, išskyrus G. B., kuris jam išėjus, buvo perkeltas kitą grupę. Nurodė, jog vaikų globos namų med. sesutė patvirtino, kad pas J. I. sužeidimų neaptikta.
Nukentėjusysis J. I. parodė, kad gyvena globos namuose, viename kambaryje kartu su E. N., kaltinamasis A. R. buvo jų auklėtojas, lydėdavo į mokyklą, prižiūrėdavo namuose, jis ne visada auklėtojo klausydavo. Nurodė, kad įvykio vakarą su E. išdykavo vaikų namuose, jam D. trankė per šonus ir nugarą, jis supykęs pradėjo trankyti spintelių stalčius. Tada auklėtojas A. R. labai supyko ir nusivedė į jį kambarį, kuriame vaikai miega, nuėjus pagriebęs ranka iš už nugaros už kaklo supurtė , pakėlė ir metė ant lovos. Auklėtojui išėjus iš kambario, jis apie 10 minučių gulėjo lovoje, begulint jį dėl to sugriebimo supykino ir jis apsivėmė. A. R. to nematė ir jis jam apie apsivėmimą nesakė. Jis kambaryje būdamas verkė, nes labai skaudėjo sprandą. Kai netrukus į kambarį atėjo E. ir G., jie paklausė, kas atsitiko, kodėl jis verkia ir apsivėmė. Jis jiems viską papasakojo. G. jam padėjo išvalyti vėmalus. Kitą dieną A. R. trenkė su šlepete per galvą, kadangi J. I. žaidė, o A. R. žiūrėjo televizorių. Taip auklėtojas elgėsi pirmą kartą, tačiau nurodė, kad A. R. nebuvo geras auklėtojas. Po įvykio J. I. niekam nieko nesakė, nors tą vakarą atėjo auklytė Astra, tačiau jai apie įvykį pasakoti nenorėjo, laukė, kol ateis auklėtoja D.. Šeštadienį po kelionės su džipais jai viską papasakojo. D. liepė viską pasakyti direktorei ir nuvedė jį medicininei apžiūrai pas vaikų globos namų medicinos sesutę. A. R. neprašė, kad nepasakoti apie įvykį. Anksčiau A. R. jo nėra mušęs, tik yra jam tampęs už ausų, tačiau jis matė, kaip yra mušęs E. , T..
Nukentėjusiojo J. I. įstatyminė atstovė S. B. parodė, kad vaiko emocinė būklė po įvykio buvo nestabili, jis prašė negrąžinti jo į A. R. grupę, nes bijo jo, todėl patirtą neturtinę žalą vertina 3000 Lt. Justinas nėra linkęs fantazuoti, dėl to yra pateiktos specialių tarnybų išvados. Vaikas negali tiksliai įvardinti datų, sieja įvykius vienus su kitais, todėl šio įvykio data buvo atsekta pagal darbuotojų paaiškinimus. Nors J. grupėje gyvenantys vaikai nėra normalaus intelekto, tačiau gali integruotis į visuomenę, įgyti profesiją, suvokia savo veiksmus ir jų pasekmes.
Liudytojas E. N. parodė, kad gyvena vaikų globos namuose, J. I. yra jo draugas. Auklėtojas A. R. su J. pykosi du kartus, auklėtojas visiems vaikams kartais neduodavo valgyti ir mušdavo su šlepete, kai nepadarydavo, ką jis liepdavo, pavyzdžiui, neplaudavo grindų. Matė, kaip auklėtojas A. R. J. trenkė per galvą su šlepete du kartus. Parodė, jog įvykio vakarą su Justinu susipešė, Dovydas padarė jam „elektrą“ (su rankomis trenkė per šonus), todėl Justinas supykęs pradėjo daužyti komodas, D. nuėjo apie tai pasakyti A. R.. A. R. atsikėlęs sugriebė Justiną už sprando ir nusivedė į miegamąjį kambarį, kambario duris uždarė. Kas nutiko kambaryje, E. N. nematė, tik girdėjo, kad auklėtojas šaukia ant J.. Vėliau J. vėmė su krauju, vaikai labai išsigando ir viską papasakojo tik kitą dieną atėjusiai auklytei Di.. Po įvykio, iš kambario išėjęs A. R., žiūrėjo televizorių, o J. liko gulėti lovoje. Tą vakarą kitų darbuotojų vaikų namuose nebuvo, direktorės savaitgaliais nebūna.
Liudytojas D. V. parodė, kad atsimeną įvykį, tą dieną žaidė su broliu E., J. pradėjo trukdyti, todėl nuėjo pasakyti auklėtojui A. R.. J. pradėjus spardyti komodą, atėjo auklėtojas ir „paėmė“ J., nematė, kaip A. R. suėmė J. už sprando, tai sužinojo iš G., kuris po įvykio pasikvietė juos į kambarį ir viską papasakojo. Nematė, ar auklėtojas uždarė miegamojo duris, į kurį nusivedė J., nes buvo kitame kambaryje. Ką pasakoja apie įvykį pats J., negirdėjo, tik tą vakarą matė, jog jis labai išbalęs ir apsiverkęs.
Liudytojas G. B. parodė, kad J. yra geras vaikas, jam kaip brolis. Įvykio vakarą apie 18 - 19 val. buvo išėjęs į parduotuvę, grįžęs pamatė J. gulintį ant lovos ir verkiantį, jis paaiškino, kad A. R. smaugė jį iš nugaros. J. atsikėlus ir truputį paėjus, jis apsivėmė, vėmaluose buvo matyti raudonos žymės, tarsi kraujo. Apie įvykį papasakojo kitiems vaikams, tik A. R. nieko nesakė. Kaip auklėtojas mušė Justiną, nematė. Prisimena, kad šeštadienį viską papasakojo auklėtojai D..
Liudytoja V. P. parodė, kad dirba vaikų namuose „(duomenys neskelbtini)“ direktore, su kaltinamuoju palaikė tik darbinius santykius, yra tekę kelis kartus konfliktuoti. Gruodžio 6 d. gavo vaiko pareiškimą, kad buvo smurtauta. Pareiškime buvo nurodyta, kad gruodžio 3 d. socialinis darbuotojas A. R. trenkė vaikui su šlepete per galvą, smaugė, vaikui buvo bloga ir šis apsivėmė. Iš karto buvo sudaryta darbo grupė ištirti, ar pareiškime išdėstytos aplinkybės, pagrįstos. A. R. viską neigė, sakė, kad tai netiesa, šmeižtas. Darbo grupė bendravo su įvykio dalyviais, paaiškėjo, kad įvykis įvyko gruodžio 2 d., A. R. paėmęs vaiką už sprando, nusivedė jį į kambarį, papurtė ir metė ant lovos, ko pasekoje, Justinas apsivėmė. Verkiantį vaiką kambaryje rado G. B., kuriam J. viską papasakojo. Kai į darbą atėjo D. K., vaikai jai viską pasakė, ji iš karto kreipėsi į slaugytoją. Buvo paprašyta A. R. pateikti rašytinį paaiškinimą. A. R. neleido sužinoti jo pozicijos dėl įvykio, paaiškinime apie įvykį nieko nenurodė, gąsdino. Vaikų atsiliepimai apie A. R. yra neigiami, vaikų namuose jis dirbo apie 2 metus, yra gavęs įspėjimą dėl to, kad išėjo iš darbo dvi valandas anksčiau, paliko vaikams raktus ir dalis jų vartojo alkoholį, dažnai užmigdavo prie televizoriaus. Būdavo atvejų, kai nuėjus į grupę, A. R. sėdi ir nežino, kur yra vaikai. J. yra mažai bendraujantis vaikas, retai kam atsiveria, visi vaikai toje grupėje turi specialius poreikius, mokosi spec. mokykloje. Nurodė, kad gruodžio 4 d. šeštadienį buvo išvyka su džipais, kurioje dalyvavo ir Justinas, penktadienį būdama darbe apie įvykį dar nieko nežinojo, grįžus iš išvykos, apie įvykį pranešė auklėtoja D. K., penktadienį su D. K. nekontaktavo. Paaiškino, kad budėjimo grafikus prie laukinių durų sudarinėjo todėl, kad į patalpas nepatektų svetimi žmonės. Nurodė, kad komisija įvykiui tirti buvo kompetetinga. Po A. R. atleidimo prasidėjo patikrinimai įvairių institucijų pagal A. R. pateiktus skundus, tame tarpe ir skundas dėl jos dukters, neva dirbančios vaikų namuose.
Liudytoja E. T. parodė, kad su kaltinamuoju palaiko normalius kolegiškus santykius. Šeštadienį D. K. atvedė Justiną, pasakė, jog vaikas buvo smaugtas, vėmė. Apžiūrėjus, išorinių smurto žymių ant vaiko kūno nebuvo nustatyta, tačiau vaikas buvo labai išsigandęs. Po šio įvykio grįžo anksčiau J. turėta problema – šlapinimasis į lovą. Justinas papasakojo, jog A. R. jį smaugė.
Liudytoja D. K. parodė, kad dirba vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ socialine darbuotoja. Gruodžio 4 d. po vaikų išvykos su džipais atėjo į darbą, Giedrius, Justinas ir Egidijus atėjo prie jos ir ėmė vaizdingai pasakoti įvykio detales, pagrinde pasakojo G., Justinas viską patvirtino - A. R. gulėjo ir žiūrėjo televizorių, vaikai žaidė, D. nepatiko šurmulys, todėl nuėjo pasiskųsti auklėtojui, grįžęs padarė J.„elektrą“. Patyręs skausmą Justinas susinervino ir ėmė daužyti baldus, atsikėlęs A. R. suėmė J. už sprando, nunešęs į kambarį trenkė su šlepete ir metė į lovą. Po kurio laiko atėjęs G. pamatė, jog J. vėmė. Išklausius pasakojimo, nuvedė J. pas seselę, kad apžiūrėtų, matėsi, jog vaikas palaužtas. Paaiškinimą Justinas rašė savo ranka, tuo metu šalia jo galėjo būti G., tačiau tiksliai nepamena.
Liudytoja S. R. parodė, kad dirba su kaltinamuoju, penktadienį į darbą atėjo apie 16:00 val., vaikai nesiskundė, padėjo jai tvarkytis, ruošėsi išvykai su džipais. Šeštadienį ryte apie 09:30 val. baigėsi jos pamaina ir išėjo namo, vaikai išvažiavo į išvyką su džipais. Apie įvykį sužinojo iš A. R., kuris pasakė, jog J. parašė pareiškimą, jog auklėtojas jį sumušė.
Liudytoja A. M. parodė, kad atėjo į darbą, perėmė pamainą iš A. R.. Vaikai pasakojo, kad tą vakarą labai išdykavo, J. daužė baldus. J. tą naktį du kartus apsišlapino į lovą, nors jau kurį laiką gėrė vaistus. A. R. nebuvo vaikų mėgiamas, vaikai pasakojo, jog nelabai juos prižiūrėdavo, viena dieną A. R. pamainos metu, net matė vaikus prekybos centre „BIG“, nors jų vienų išleisti negalima.
Specialistė D. R. parodė, kad 2008-03-04 surašė išvadą dėl J. I. būklės, vaiką vertino pagal atliktą intelekto testą. Per tiek laiko, gali būti tam tikrų pakitimų, norint objektyviai nustatyti, reikalinga ekspertizė. Parodė, kad išvadas rašo, vadovaudamasi Vyriausybės nutarimais. Vaikas yra tik su nežymiu protiniu atsilikimu, todėl gali viską adekvačiai suvokti, vertinti, jam tiesiog reikalinga adaptuota mokymosi programa.
Liudytoja I. M. parodė, kad yra Justino auklėtoja mokykloje, kaltinamąjį žino iš matymo, jis ateidavo pasiimti vaikų iš mokymo įstaigos. Gruodžio 3 d. nieko įtartino Justino elgesyje nepastebėjo, vaikas nesiskundė, mėlynių nesimatė. Apie įvykį sužinojo tada, kai iškvietė policija. Nurodė, kad J. yra geras vaikas, ramus, visada klauso, sutaria su kitais vaikais.
Liudytoja Z. K. parodė, kad 2010-12-02 dirbo vienoje pamainoje su A. R.. A. R. turėjo ją pakeisti, tačiau vėlavo, todėl apie 20:00 val., tiksliai nepamena laiko, ji nuėjo į A. R. prižiūrimą grupę jo pakviesti, jokio triukšmo ar incidento nepastebėjo, grupėje buvo ramu, J. taip pat buvo grupėje. Gruodžio 3 d. negirdėjo jokių kalbų apie įvykį, sužinojo apie tai gal po savaitės.
Liudytoja D. R. parodė, kad jos sutuoktinis dirbo pamainoje ketvirtadienį – penktadienį, ji atėjo į darbą šeštadienį, išlydėjo vaikus į ekskursiją su džipais, tarp vaikų buvo ir Justinas, geros nuotaikos. Vakare auklėtoja D. K. apie valandą praleido direktorės kabinete, nors buvo šeštadienis. Mano, kad įvykis yra išgalvotas, nes vaikai niekada nesiskundė A. R. elgesiu, sutarė su juo. Tiesiog buvo siekiama atleisti A. R. iš darbo, neaišku dėl kokių priežasčių. Jau prieš įvykį A. R. buvo siūloma palikti darbo vietą, gali būti dėl to, kad siekė įkurti profsąjungą.
Specialistė R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad būdama teismo psichiatrė ekspertė, atliko J. I. ekspertizę. Nurodė, jog J. yra lengvas protinis atsilikimas, tačiau tai netrukdo jam teisingai suvokti situacijos, duoti parodymus teisme. Vaiką nukreipė į krizių skyrių Vilniuje gydymui, nes matė, jog jo psichologinė būklė yra sunki, matėsi potrauminio streso sutrikimai. Būdamas ligoninėje Justinas jautėsi gerai, bendravo su kitais vaikais, tačiau paklaustas apie įvykį suirzdavo, nervinosi, verkė, vengė apie tai kalbėti, aplinkos pakeitimas tam įtakos tikrai neturėjo. Ekspertizė vaikui atlikta 2011-12-06, kurios metu J. I. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, po pokalbio su vaiku, specialistams neliko abejonių, dėl ko kilo emocinis sutrikimas. Stacionare J. I. buvo gydomas nuo 2012-01-02 iki 2012-01-06. Po visų procedūrų J. I. buvo nukreiptas psichologinei konsultacijai ir jam rekomenduota kreiptis į krizių skyrių Vilniuje, kadangi Klaipėdoje tokio skyriaus nėra. Krizių centre vaikai vidutiniškai išbūna apie 7 dienas. Sunkiu sveikatos sutrikdymu gali būti laikoma tada, kai vaiko gydymas trunka ilgiau nei 10 dienų.
Liudytoja V. B. parodė, kad jų santykiai su A. R. buvo darbiniai, kartais kildavo konfliktų, kadangi jos, kaip direktorės pavaduotojos pareigos buvo stebėti socialinius darbuotojus ir esant darbo drausmės pažeidimams, reikšti jiems pastabas. Iš A. R. pusės buvo nustatyta daug pažeidimų, jis dažnai skaitydavo darbo vietoje laikraštį, už tai gaudavo pastabas. Dėl tokio auklėtojo elgesio nukentėdavo vaikų interesai - jie būdavo neprižiūrimi, netinkamai, ne pagal sezoną aprengti. Su kolegomis A. R. taip pat nesutardavo, kiti darbuotojai skųsdavosi juo. Vaikai iš A. R. grupės buvo nuteikinėjami į vieną arba į kitą pusę. Kaltinamasis toleruodavo tai, kad 16-17 metų vaikai darydavo, ką nori, gyvendavo, kaip jiems atrodydavo tinkama. Kitą rytą, kai sužinojo apie incidentą, iš kartu buvo sudaryta tyrimo grupė, ji buvo šios grupės vadovė. Vadove paskirta dėl užimamų pareigų, jau antrą kartą buvo sudaryta tyrimo grupė dėl A. R. veiksmų. Darbo grupė su vaiku nekalba, tai daro psichologė, buvo apklaustas tik pats A. R.. Pirmasis tyrimas buvo dėl to, kad viena mergaitė pasiskundė, jog A. R. jai spyrė į nugarą. Parodė, jog įvykio dieną nedirbo, todėl, ar dirbo V. P., nežino, tačiau pagal tvarkaraštį turėjo dirbti. Pas medikus J. nevežė, kadangi ir vaikų namuose dirbančios med. sesutės yra kompetetingos. Informaciją apie įvykį, pirmiausia, direktorė gavo iš auklėtojos D. K., kuri yra labai mėgiama vaikų, jie jai viską ir pasipasakojo.
Iš 2010-12-04 J. I. paaiškinimo matyti, kad nukentėjusysis pranešė vaikų globos namų auklėtojoms apie tai, jog auklėtojas A. R. jo atžvilgiu 2010-12-03 vakare naudojo fizinį smurtą (t. 1, b.l. 5).
Iš 2010-12-14 išvadų ir siūlymų matyti, kad atlikus tyrimą pasitvirtino faktai, kuriuos J. I. mini savo paaiškinime, buvo pasiūlyta kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b.l. 9-10).
Iš 2010-12-07 J. I. psichologinio įvertinimo matyti, kad vaikas sugeba papasakoti tai, kas su juo vyksta ar vyko, sugeba adekvačiai reaguoti į situaciją, tačiau gali painiotis laike, negebėti atpasakoti konkrečių detalių, ypač, jei jos reikalauja abstraktaus ar loginio mąstymo (t. 1, b.l. 19-20).
Iš 2008-03-04 Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos pažymų Nr. 008/118 matyti, kad J. I. nustatytas kompleksinis sutrikimas: intelekto sutrikimas, nežymus protinis atsilikimas, lėtinis somatinis sutrikimas (t. 1, b.l. 28, 29).
Iš 2010-12-17 įsakymo Nr. P-66-(2.1.) „Dėl A. R. atleidimo iš socialinio darbuotojo pareigų“ matyti, kad A. R. buvo atleistas iš užimamų pareigų LR Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 1 d., 2 d. 1 p. numatytais pagrindais (t. 1, b.l. 35).
Iš 2011-02-10 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą Vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), J. I. tiksliai nurodė vietą, kur A. R. jį smaugė bei kur jis vėmė (t. 1, b.l. 42-46).
Iš 2011-12-06 – 2012-01-06 teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-195 matyti, kad J. I. atlikus psichiatrinę ekspertizę nustatyta, jog J. I. protinio išsivystymo lygis ir pažintinės veiklos ypatumai atitinka lengvo defekto lygį, tačiau tai netrukdė ir netrukdo jam teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. J. I. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis į įtaigumą.
A. R. parodymus, kad jis J. I. atžvilgiu smurto nenaudojo, byloje surinkti įrodymai paneigia.
Ta aplinkybė, jog J. I. buvo nustatytas intelekto sutrikimas, nežymus protinis atsilikimas, lėtinis somatinis sutrikimas neduoda pagrindo abejoti jo parodymais, nes taip pat nustatyta, kad jam nėra nustatytas padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis į įtaigumą, o jo psichologinis įvertinimas rodo, jog jis sugeba papasakoti tai, kas su juo vyksta ar vyko, sugeba adekvačiai reaguoti į situaciją, tačiau gali painiotis laike, negebėti atpasakoti konkrečių detalių, ypač, jei jos reikalauja abstraktaus ar loginio mąstymo. Tuo gali būti paaiškinami kai kurie jo pasakojimo apie laiką neatitikimai , tačiau įvykio diena nustatyta, remiantis kitais duomenimis.
J. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 5,38-39,42-46) , tiek teisme pasakojo, jog A. R. jį smaugė ranka paėmęs už kaklo iš nugaros, pakėlė ir metė ant lovos, kad jam skaudėjo, todėl jis gulėjo lovoje ir verkė. Jis taip pat parodė, kad įvykio niekas nematė, tačiau jis netrukus apie patirtą smurtą papasakojo E. N. ir G. B. , kurie paklausė, kas atsitiko, kodėl jis vėmė, o kai į darbą atėjo auklėtoja D. K., papasakojo ir jai.
Šalies argumentai
J. I. nurodytą aplinkybę, kad supykęs ant jo A. R. sugriebęs jį už sprando nusivedė į kitą kambarį ir uždarė duris, o jam išėjus iš kambario J. I. gulėjo lovoje ir verkė, jis apsivėmė, buvo pabalęs , patvirtino E. N., G. B. ir D. V.. Kad A. R. jį smaugė , J. I., praėjus dviem dienom po įvykio papasakojo globos namų darbuotojoms- ne tik D. K., kuria pasitikėjo, bet ir E. T. , kuri parodė, jog J. I. išorinių sužalojimų ji nenustatė, bet vaikas buvo labai susijaudinęs.
Kad G. B. , E. N. , D. V. parodymais nėra pagrindo abejoti, rodo tai, jog teisme jie įvykio aplinkybes apibūdino taip pat, kaip ir iš karto po įvykio , rašydami paaiškinimus direktorei, ir vėliau apklausiami ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
Duomenų, patvirtinančių A. R. daromą prielaidą, jog globotiniai jį apkalba dėl to, kad jis buvęs reiklus ar kad to jų prašė globos namų administracija, negauta.
A. R. parodymus, jog G. B. buvo įtakojamas jį apkalbėti, paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kurios rodo, jog G. B. po įvykio atėjęs į kambarį ir sužinojęs iš J. I. apie jo verksmo ir apsivėmimo priežastis, iš karto apie tai pasakojo D. V., E. N. , o vėliau ir A. M. bei D. K.. Pastaroji apie įvykį sužinojusi betarpiškai iš paties J. I. ir pranešė globos namų direktorei. Tai rodo, jog įvykis, kurio metu A. R. panaudojo smurtą prieš J. I. yra neišgalvotas, o egzistavo objektyviai .
A. R. parodymai, jog byloje nėra nustatytas tikslus įvykio laikas, kas , anot, kaltinamojo rodo, jog įvykio iš viso nebuvo, paneigti. Byloje esantys duomenys apie tai, jog J. I. ir G. B. paaiškinimai dėl įvykio laiko ir buvo nenuoseklūs, neduoda pagrindo abejoti tuo, kad įvykio diena nustatyta, atlikus išsamų tyrimą, ką rodo Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ darbo grupės dėl fizinio smurto prieš vaiką tyrimo medžiaga ( b.l. 13-15, 16-18) .
Kaltinamasis be jokio pagrindo teigia, kad S. R., E. T., A. M. Z. K., I. M. , D. R. parodymai paneigia jo kaltę. Šios liudytojos įvykio nematė ir savo parodymuose jokių kaltinamojo kaltę tiesiogiai paneigiančių ar patvirtinančių aplinkybių nenurodė.
Nors A. M. teismo posėdyje įvykio detalių ir neprisiminė, tačiau iš jos paaiškinimo, rašyto 2010-12-08 ( b.l. 25) matyti, jog jai atėjus į darbą 2010-12-05 apie 21 val. 50 min., D. V. jai pasakojo, jog 2010 m. gruodžio 2 d. kad J. I. , užpykęs ant D. V. už sumušimą , ėmė viską kambaryje daužyti, todėl A. R. supyko ir paėmęs J. I. , nusivedė į kitą kambarį. G. B. jai pasakojo, jog įėjęs į tą kambarį matė jame verkiantį J., kuris jam sakė, kad A. R. purtė jį už sprando (b.l. 25, t.1)
Iš A. R. parodymų seka, jog dėl jo principingumo, kovojant su globos buvusiomis negerovėmis ( darbo grafikų nepaisymu ) direktorė V. P. ir jos pavaduotoja V. B. , kerštaudamos jam, nesant jokio pagrindo , atleido jį iš darbo ir iniciavo ikiteisminį tyrimą . Tačiau , kaip minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad A. R. J. I. atžvilgiu 2012-12-02 vakare naudojo smurtą, todėl ikiteisminio tyrimo pradėjimas jo atžvilgiu negali būti vertinamas kaip globos namų administracijos siekis atkeršyti jam , nes tai yra logiška jo veiksmų pasekmė. Priešingai, tokių atvejų nuslėpimas globos namuose galėtų būti vertinamas kaip jų vadovų pareigų neatlikimas ar piktnaudžiavimas tarnyba. Pažymėtina ir tai, kad iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog A. R. pats reikalavo, jog įvykio aplinkybių ištyrimas būtų perduotas teisėsaugos institucijoms ( b.l. 33). Bylos duomenys rodo ir tai, kad iki 2008-12-02 dėl „(duomenys neskelbtini)“ globos namų administracijos netinkamo vadovavimo A. R. skundėsi vieną kartą, šis skundas nustatyta tvarka buvo ištirtas, kokių nors pasekmių , dėl kurių V. P. Kiti A. R. skundai dėl to rašyti jau po šiuo nuosprendžiu aptariamo įvykio, todėl šių skundų tyrimai ir jų metu nustatytos aplinkybės, negalėjo turėti įtakos ikiteisminio tyrimo pradėjimo iniciavimui , kas rodo, jog šiuo nuosprendžiu nėra pagrindo jų aptarinėti ir kaip nors vertinti.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis 2010 m. gruodžio 2 d. vakare (tikslus laikas nenustatytas), dirbdamas socialiniu darbuotoju Klaipėdos vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), esančiuose gyvenamosiose patalpose, tyčia ranka sugriebė vaikų globos namų auklėtinio mažamečio J. I., gim. (duomenys neskelbtini), kaklą ir nusivedęs į kitą kambarį pastarajam spaudė ranka kaklą bei ta pačia ranka pakėlęs nukentėjusįjį nuo žemės, parvertė pastarąjį ant lovos.
Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. , nes abejones nekeliančių ir kaltinimą pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 1 p. patvirtinančių duomenų byloje nesurinkta.
Būtinas sveikatos sutrikdymo objektyviosios pusės požymis yra ir jų padarinys – žala sveikatai bei priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir dėl to atsiradusių padarinių. Padariniai – žala sveikatai - reiškia, kad pažeista žmogaus kūno audinių, organų anatominė sandara arba fiziologinės, psichologinės funkcijos.
Specialisto išvadoje nurodyta , kad J. I. jo atžvilgiu pavartotas A. R. smurtas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą . Ši išvada grindžiama tuo, kad J. I. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t.y. 2012-01-02-2012-01-06 jis buvo gydomas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro krizių intervencijų skyriuje. Nors Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23d. įsakymu Nr.V-298/158/A1-86 , VI dalies 12 p. nurodo, jog „ kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę“, tačiau teismo posėdyje dalyvavusi ir J. I. ekspertizę atlikusi specialistė R. D.. parodė, kad būtent su hospitalizacijos trukme, o ne su patirto smurto pasekmėmis- emociniu sutrikimu (padidėjusiu nerimu, susijaudinimu, dirglumu, padidėjusiu jautrumu, vengimu) ar neorganine neuroze, siejamas J. I. sveikatos sutrikdymo masto nustatymas. Kaip jau minėta, J. I. buvo gydomas nuo 2012-01-02-2012-01-06, t.y. 5 dienas , todėl kvalifikuojant kaltinamojo veiką, nėra pagrindo taikyti sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1., nes jis taikomas kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kilusias pasekmes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.,). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jo veiksmais sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Jis veikos padarymo metu nebuvo teistas , teismui pateikė jį teigiamai apibūdinančią medžiagą, šiuo metu jis dirba, turi gyvenamąją vietą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes kaltinamajam skirtina sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, , jos vykdymą atidedant.
J. I. įstatyminė atstovė S. B. pareiškė 3000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Pagal minėtas šio įstatymo nuostatas teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas neturtinės žalos dydį nustato vertindamas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, o vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį , sukeltos pasekmės yra vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui ir pan.
Nustatant neturtinės žalos dydį, priteistiną J. I. naudai, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą įtaką nukentėjusiojo psichologinei būklei, nes jis dėl prieš jį pavartoto smurto jautė fizinį skausmą , dvasinį išgyvenimą ir sukrėtimą, .
Teismas atsižvelgia ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes, sukėlusias tokias pasekmes –smurtas panaudotas prieš mažametį, artimoje aplinkoje , jį panaudojo fiziškai stipresnis , įpykęs vyriškis, asmuo, kurio pareiga buvo apsaugoti nukentėjusįjį nuo panašaus smurto iš šalies, todėl jo veiksmus nukentėjusysis suvokė kaip ypač atgrasius.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis iš karto po šio nuosprendžiu aptariamo įvykio buvo atleistas iš darbo, jis ilgą laiką nedirbo, neturėjo pajamų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais , taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką laikytina, teismas laiko, kad civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais
nusprendžia:
A.R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.. ir paskirti jam bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios.
Priteisti iš A. R. S. B. J. I. naudai 2700 litų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.