Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2019-12-02 internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ užsisakiusi prekę, 79.90 eurų vertės, pasirinkdama atsiskaitymo būdą-mokėjimą atsiimant prekę iš kurjerio, internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini).lt, 2019-12-02 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriui pristačius minėtą siuntą, siuntos neatsiėmė ir neatsiimtą siuntą grąžinus į logistikos centrą, ji tai pačiai siuntai 2019-12-06 internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini).lt suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) tyčia apgaule nenurodydama, kad už prekę neatsiskaityta, išsiuntė naujai suformuotą siuntos lipduką, su kuriuo prekė buvo pristatyta į siuntų savitarnos terminalą, po ko ji, gavusi naują siuntos atsiėmimo kodą, 2019-12-09 siuntų savitarnos terminale, (duomenys neskelbtini), Vilniuje atsiėmė 79,90 Eur vertės siuntą už ją neatsiskaitydama,

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019-12-05 internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė prekę, 51.12 eurų vertės, 2019-12-27 internetinėje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė prekę 726,99 eurų vertės, 2019-12-27 internetinėje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė prekę 74,98 eurų vertės, 2020-01-22 internetinėje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė prekę 694.43 eurų vertės, 2020-01-27 internetinėje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė prekę 22.43 eurų vertės, 2020-01-28 internetinėje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė prekę 797,99 eurų vertės, 2020-03-15 internetinėje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė prekę 689.00 eurų vertės, kiekvienu atveju pasirinkdama atsiskaitymo būdą-mokėjimą atsiimant prekę iš siuntų savitarnos terminalo, internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini).lt, 2019-12-05 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), 2019-12-27 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), 2019-12-27 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-01-22 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-01-27 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-01-28 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-03-23 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ pristačius minėtas siuntas į siuntų savitarnos terminalus, ji siuntų per nustatytą saugojimo laiką neatsiėmė, AB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiimtas siuntas grąžinus į logistikos centrą, ji toms pačioms siuntoms 2019-12-11 siuntos lipdukui (duomenys neskelbtini) suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-01-02 siuntos lipdukui (duomenys neskelbtini) suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-01-02 siuntos lipdukui (duomenys neskelbtini) suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-01-27 siuntos lipdukui (duomenys neskelbtini) suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini) ir tyčia apgaule nenurodydama, kad už šias siuntas neatsiskaityta, minėtus lipdukus išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei 2020-02-03 siuntos lipdukui (duomenys neskelbtini) suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-02-05 siuntos lipdukui (duomenys neskelbtini) suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-03-23 siuntos lipdukui (duomenys neskelbtini) suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini) ir tyčia melagingai nurodydama, kad už prekes atsiskaityta šiuos lipdukus išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), dėl ko siuntos su naujai suformuotais siuntų lipdukais vėl buvo pristatytos į jos nurodytos siuntų savitarnos terminalus, o ji, gavusi naujus siuntų atsiėmimo kodus, 2019-12-19 siuntų savitarnos terminale (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atsiėmė 51,12 Eur vertės siuntą už ją neatsiskaitydama, 2020-01-08 siuntų savitarnos terminale, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atsiėmė 726,99 Eur vertės siuntą už ją neatsiskaitydama, 2020-01-08 siuntų savitarnos terminale, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atsiėmė 726.99 Eur vertės siuntą už ją neatsiskaitydama, 2020-02-05 siuntų savitarnos terminale, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atsiėmė 694,43 Eur vertės siuntą už ją neatsiskaitydama, 2020-02-06 siuntų savitarnos terminale, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atsiėmė 797.99 Eur vertės siuntą už ją neatsiskaitydama, 2020-02-12 siuntų savitarnos terminale, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atsiėmė 22,43 Eur vertės siuntą už ją neatsiskaitydama ir 2020-03-23 iš siuntų savitarnos terminalo, (duomenys neskelbtini) Vilniuje pasikėsino atsiimti 689.00 Eur vertės siuntą, tačiau siuntos neatsiėmė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo apgaulę, tokiu būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjus prekių pardavėjams už jos užsakytas prekes, ji pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą 689.00 Eur vertės turtą ir apgaule savo naudai įgijo svetimą bendros 2447.84 vertės turtą padarydama AB „(duomenys neskelbtini)“ 2447,84 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. V. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad užsisakė striukę, ji kainavo 69 Eurus ar 79 Eurus iš „(duomenys neskelbtini)“, užsisakė iš pradžių kurjerio paslaugas į namus, bet kurjeris jos vis nerasdavo. Vėliau paskambinusi kurjeriui paprašė į terminalą siuntą padėti, tada neturėjo ketinimų pavogti kažką ar įsigyti. Ji net nežinojo, kad taip galima. Kurjeris atsakė, jog galima, nurodė paskambinti į Lietuvos paštą ir pasakyti, kad nori susikurti lipduką siuntai. Ji paskambino į „PayPost“, į Lietuvos paštą, ir paprašė jos siuntą nukreipti į terminalą. Darbuotoja paaiškino, kaip per „(duomenys neskelbtini).lt“ sukurti lipduką. Tada ji nukreipė siuntą į paštomatą, sumokėjo už tą lipduką. Po kelių dienų gavo žinutę, iš kurio terminalo reikia ateiti pasiimti siuntą. Galvojo ką tokio užsisakė, kad nereikia mokėti, nes visada rašo žinutėje, kad atsiimant reikia sumokėti. Ji nežinojo, kad ten striukė. Atėjusi, suvedė koduką, atsidarė, pamatė, kad tai striukė. Kitą kartą paėmė telefoną. Patį pirmą kartą buvo netyčia, o kadangi taip gavosi, kitus kartus veikė sąmoningai. Siekis buvo gauti pinigų ir ji tas prekes pardavė. Tarp tų prekių buvo striukė ir telefonai. Telefonus, kurių vertė 700 Eurų, parduodavo už 400-500 Eurų, per skelbimą. Žmonės pirkdavo, nes pigiai ir skubiai. Pinigus panaudojau – skoloms padengti, kadangi turėjo įsiskolinimų už butą. Gailisi dėl veikų padarymo, paaiškino, kad daugiau tai nepasikartos. Suvokia, jog apgavo AB „(duomenys neskelbtini)“. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Nurodė, kad nori atlyginti žalą, tačiau jos finansinė padėtis sunki. Prašė protingai išdėstyti žalos atlyginimo terminą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji J. V. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad yra AB „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos „mano siuntos“ registruota vartotoja, savitarnoje yra nurodyti visi tikri jos duomenys: banko sąskaita, el. pašto adresas, telefono numeris, jos vardas ir pavardė. Ji dažnai siunčia prekes per „(duomenys neskelbtini)“ siuntų terminalą. 2019 m. gruodžio mėnesį internetinėje parduotuvėje pirko striukę, kurią jai turėjo atvežti kurjeris, jis vis atveždavo tą prekę, kai ji dirbo ir ji negalėjo prekės pasiimti. Tada paskambino į „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausė kaip galėtų savo siuntą iš kurjerio perduoti į paštomatą. Pašto darbuotoja jai pasakė, kad ji savo siuntos paskyroje turi sukurti naują siuntos lipduką, nurodydama, kad siuntą reikės pristatyti į siuntų terminalą, po ko turės vėl paskambinti į „(duomenys neskelbtini)“ ir pranešti seną ir naują siuntos numerį. Ji taip ir padarė. Po kelių dienų gavo žinutę, kad turi pasiimti prekę iš siuntų terminalo. Ji net nepagalvojo, kad tai striukė, nes nebuvo parašyta kiek turi susimokėti, eidama pasiimti prekės, galvojo, kad tai apmokėta prekė iš „(duomenys neskelbtini)“. Labai nustebo, kad tai striukė, už kurią nebuvo sumokėta. Kadangi jokio kodo apmokėjimui nebuvo pateikta, tiesiog paėmė prekę- striukę. Tuo metu turėjo skolų už buto nuomą ir nusprendė tokiu būdu užsidirbti. Internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo telefoną ‚(duomenys neskelbtini)“, kurį nurodė pristatyti į „(duomenys neskelbtini)“ siuntų terminalą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kai gavo sms žinutę, kad prekė pristatyta, jos neatsiėmė, išlaukė 3 dienas, gavo žinutę, kad prekė išimta iš paštomato. Tada per savitarną sukūrė tai pačiai prekei naują lipduką su nauju siuntos numeriu, po ko „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame puslapyje parašė žinutę su prašymu persiųsti jos prekę į kitą siuntų terminalą, už pristatymą sumokėdavo iki 3 eurų, nurodydavo ir seną ir naują siuntos kodą iš lipduko, po kelių dienų gavo sms žinutę, kad paštomate turi atsiimti prekę, buvo nurodytas ir kodas, kurį turėjo suvesti paštomate. Ji nuvažiavo prie paštomato, pasiėmė prekę, t. y. telefoną ir už jį nieko nemokėjo. Tokiu būdu įgijo viso 3 telefonus (visi buvo Iphonai), moterišką striukę, vyriškus kvepalus, vyrišką kremą. Striukę pasiliko sau, o visas kitas prekes pardavė, pinigus išleido. Vėliau, t. y. 2020 m. kovo mėnesį ji pagal jos jau nurodytą schemą bandė įsigyti telefoną, bet iš „(duomenys neskelbtini)“ gavo laišką, kad lipduko perklijuoti neįmanoma ir, kad dėl jos neteisėtų veiksmų „(duomenys neskelbtini)“ kreipsis į policiją. Taip pat iš „(duomenys neskelbtini)“ gavo prašymą apmokėti vieną iš prekių, t. y. už telefoną 694,43 eurų, ji padarė mokėjimo ruošinį ir jo nuotrauką išsiuntė kaip apmokėjimą, nors iš tikrųjų pinigų nemokėjo. Dėl to, ką padarė labai gailisi. Pažada atlyginti padarytą žalą (b. l. 95-96).

J. V. pranešus apie galutinį įtarimą pagal BK 182 str. 1 d. ji savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai. Žalą, padarytą „Lietuvos paštui“ pažada atlyginti per tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į savo finansines galimybes (b. l. 102).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. L. parodė, kad dirba „AB (duomenys neskelbtini)“, yra klientų užklausų valdymo specialistė. AB „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonė, pristatanti prekes. Iš įmonių, kurios prekiauja įvairiomis prekėmis, AB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriai vyksta pasiimti žmonių įgytas prekes, jas paima ir arba nuveža klientams į jų nurodytą vietą ir jau vietoje gauna apmokėjimą už prekę, arba pristatato į paštomatą. Klientas su pranešimu, kad prekė pristatyta į paštomatą, gauna kodą, su kodu ateina prie paštomato, banko kortele apmoka prekę ir prekę pasiima. Po prekės atsiėmimo į „(duomenys neskelbtini)“ sistemą ateina pranešimas, kad prekė atsiimta ir apmokėta. Paštomate prekė yra saugoma 72 val., jei prekės neatsiima, ji vežama į „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, kur saugoma dar 15 dienų, jei prekės niekas neatsiima ir iš sandėlio ji grąžinama pardavėjui. Jei klientas laiku neatsiima prekės iš paštomato ir nori ją atsiimti vėliau, jis savo savitarnoje sukuria naują prekės lipduką, lipdukas yra mokamas, ta paslauga kainuoja apie 3 eurus, naują lipduką jis išsiunčia el. paštu (duomenys neskelbtini). Pašto darbuotojas, gavęs naują lipduką, išsiunčia jį į sandėlį, kur sandėlio darbuotojas suranda reikiamą prekę, užklijuoja naują lipduką ir išsiunčia prekę su nauju lipduku per kurjerį į paštomatą. Visos neapmokėtos prekės yra tam tikram sąraše AB „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje. Kai tam tikros įmonės pradėjo kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini)“ su pretenzija, kad negavo apmokėjimo už kai kurias prekes, jų darbuotojai tame tarpe ir ji, pradėjo tikrinti ir nustatė, kad tas pats asmuo, kaip vėliau sužinojo, tai J. V. yra neapmokėjusi eilę atsiimtų prekių. Ji peržiūrėjo vaizdo įrašus ir pamatė, kad minėtas prekes atsiima tas pats asmuo-mergina. Pašto darbuotojai bandė telefonu susisiekti su minėta mergina, ji iš pradžių nekeldavo ragelio, vėliau atsiliepė ir pranešė, kad žino apie tai, kad nesumokėjo už prekes ir pažadėjo sumokėti. Vėliau ji minėtai merginai rašė ir prašė atsiųsti apmokėjimo kopiją, tai buvo lyg tai šių metų vasario mėnesį, ji el. paštu jai atsiuntė apmokėjimo ruošinį 700 eurų sumai, tačiau minėtas apmokėjimas taip ir nebuvo užbaigtas, nes kiek teko tikrinti buhalteriją, minėti pinigai AB „(duomenys neskelbtini)“ taip ir nepasiekė. Kai gavo „apmokėjimą“ ne iš karto suprato, kad tai tiesiog ruošinys, vėliau jai paaiškino buhalterijoje, kad tai ne apmokėjimo patvirtinimas, o tik ruošinis įvykdyti apmokėjimą. Apie tokį sukčiavimo būdą buvo pranešta AB „(duomenys neskelbtini)“ prevencijos skyriui, kuris aiškinosi toliau (b. l. 86).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra siuntų savitarnos terminalo vaizdo įrašas, gautas iš AB „(duomenys neskelbtini)“, jį paleidus matome prieinančią moterį, moteris su ilga striuke šviesios spalvos, su tamsios spalvos kepure, iš po kepurės matomi pailgi šviesios spalvos plaukai. Moteris rankoje turi mobilų telefoną, priėjusi, suspaudinėja, surenka kažką, pasižiūrėdama į telefono ekraną. Prieina kita moteris ir atsistoja į eilę, pirmoji apsisuka ir pasižiūri, po ko toliau kažką suvedinėja ranka. Atsidaro terminalo durelės, moteris viena ranka išima mažą juodą dėžutę, kurią įdeda į kitą ranką, o vėliau įmeta į rankinę. Po ko abiem rankom išima iš terminalo langelio didesnę, popierinę dėžutę, ją pasiėmusi, pasišalina. Prie terminalo prieina kita moteris, kuri laukė eilėje. Įrašo pabaiga. Įrašo trukmė 00:59 sek.. (b. l. 61).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad bendrovės informacinės sistemoje užfiksuoti duomenys apie J. V. siųstas (siuntų korteles) ir susirašinėjimai su J. V. el. paštu, 21 lapas (b. l. 67-79);

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad J. V. Bendrovei pateikė galimai suklastoto mokėjimo nurodymo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) kopiją, pagal kurį realiai bendrovei jokio mokėjimo neatliko (b. l. 19).

Iš 2020-03-23 J. V. prašymo AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei, matyti, kad ji prašo nukreipti siuntą (duomenys neskelbtini) (senas siuntos numeris (duomenys neskelbtini)), bandant apgauti Bendrovę (b. l. 80).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiaudamas kaltininkas įsipareigoja kitiems asmenims pagal sutartis arba tiesiog susitarimus, tačiau iš tiesų neketina vykdyti iš to jam kylančių pareigų, o tik siekia šiuos suklaidinti – apgauti dėl savo tikslų ir, pasinaudodamas šių patiklumu, neteisėtai įgyti jų turtą. Būtent tai yra esminis kriterijus, atribojantis kaltininko (skolininko) baudžiamąją atsakomybę nuo civilinės. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę nusikalstamą pobūdį ir nori būtent apgaulės būdu gauti turtą ar turtinę naudą. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, pasireiškia sąmoningu turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013)

Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais.

Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios teisme duotus parodymus, pačios kaltinamosios prisipažinimą padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, konstatuoja, kad kaltinamosios J. V. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., visiškai įrodyta. Tai patvirtina tiek kaltinamosios parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek liudytojos S. L. duoti parodymai ir kiti aukščiau išvardinti įrodymai: AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys, elektroninių laiškų išklotinės, apžiūros protokolai, kiti rašytiniai bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačios kaltinamosios parodymais ir prisipažinimu, liudytojais parodymais, aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. V. 2019-12-02 internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ užsisakiusi prekę, 79.90 eurų vertės, pasirinkdama atsiskaitymo būdą-mokėjimą atsiimant prekę iš kurjerio, internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini).lt, 2019-12-02 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriui pristačius minėtą siuntą, siuntos neatsiėmė ir neatsiimtą siuntą grąžinus į logistikos centrą, ji tai pačiai siuntai 2019-12-06 internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini).lt suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) tyčia apgaule nenurodydama, kad už prekę neatsiskaityta, išsiuntė naujai suformuotą siuntos lipduką, su kuriuo prekė buvo pristatyta į siuntų savitarnos terminalą, po ko ji, gavusi naują siuntos atsiėmimo kodą, 2019-12-09 siuntų savitarnos terminale, (duomenys neskelbtini), Vilniuje atsiėmė 79,90 Eur vertės siuntą už ją neatsiskaitydama,

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019-12-05 internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė prekę, 51.12 eurų vertės, 2019-12-27 internetinėje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė prekę 726,99 eurų vertės, 2019-12-27 internetinėje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė prekę 74,98 eurų vertės, 2020-01-22 internetinėje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė prekę 694.43 eurų vertės, 2020-01-27 internetinėje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė prekę 22.43 eurų vertės, 2020-01-28 internetinėje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė prekę 797,99 eurų vertės, 2020-03-15 internetinėje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė prekę 689.00 eurų vertės, kiekvienu atveju pasirinkdama atsiskaitymo būdą-mokėjimą atsiimant prekę iš siuntų savitarnos terminalo, internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini).lt, 2019-12-05 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), 2019-12-27 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), 2019-12-27 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-01-22 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-01-27 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-01-28 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-03-23 sukūrė siuntai lipduką (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ pristačius minėtas siuntas į siuntų savitarnos terminalus, ji siuntų per nustatytą saugojimo laiką neatsiėmė, AB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiimtas siuntas grąžinus į logistikos centrą, ji toms pačioms siuntoms 2019-12-11 siuntos lipdukui (duomenys neskelbtini) suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-01-02 siuntos lipdukui (duomenys neskelbtini) suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-01-02 siuntos lipdukui (duomenys neskelbtini) suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-01-27 siuntos lipdukui (duomenys neskelbtini) suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini) ir tyčia apgaule nenurodydama, kad už šias siuntas neatsiskaityta, minėtus lipdukus išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei 2020-02-03 siuntos lipdukui (duomenys neskelbtini) suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-02-05 siuntos lipdukui (duomenys neskelbtini) suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini), 2020-03-23 siuntos lipdukui (duomenys neskelbtini) suformavo naują siuntos lipduką (duomenys neskelbtini) ir tyčia melagingai nurodydama, kad už prekes atsiskaityta šiuos lipdukus išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), dėl ko siuntos su naujai suformuotais siuntų lipdukais vėl buvo pristatytos į jos nurodytos siuntų savitarnos terminalus, o ji, gavusi naujus siuntų atsiėmimo kodus, 2019-12-19 siuntų savitarnos terminale (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atsiėmė 51,12 Eur vertės siuntą už ją neatsiskaitydama, 2020-01-08 siuntų savitarnos terminale, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atsiėmė 726,99 Eur vertės siuntą už ją neatsiskaitydama, 2020-01-08 siuntų savitarnos terminale, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atsiėmė 726.99 Eur vertės siuntą už ją neatsiskaitydama, 2020-02-05 siuntų savitarnos terminale, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atsiėmė 694,43 Eur vertės siuntą už ją neatsiskaitydama, 2020-02-06 siuntų savitarnos terminale, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atsiėmė 797.99 Eur vertės siuntą už ją neatsiskaitydama, 2020-02-12 siuntų savitarnos terminale, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atsiėmė 22,43 Eur vertės siuntą už ją neatsiskaitydama ir 2020-03-23 iš siuntų savitarnos terminalo, (duomenys neskelbtini) Vilniuje pasikėsino atsiimti 689,00 Eur vertės siuntą, tačiau siuntos neatsiėmė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo apgaulę, tokiu būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjus prekių pardavėjams už jos užsakytas prekes, ji pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą 689,00 Eur vertės turtą ir apgaule savo naudai įgijo svetimą bendros 2447,84 vertės turtą padarydama AB „(duomenys neskelbtini)“ 2447,84 Eur turtinę žalą.

Atitinkamus veiksmus ji įvykdė veikdama tiesiogine tyčia – suvokdama savo veiksmų pobūdį, galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2019-12-02 iki 2020-02-12 įvairiose internetinės parduotuvėse septynis kartus užsakė ir pirko įvairias prekes, viso 2 447,84 Eur sumai) ji ir siekė.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą yra numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamoji įvykdė nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia. Kaltinamosios nusikalstamais veiksmais padaryta reali žala, civilinį ieškinį pripažino, tačiau neatlygino. Tiriant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji neteista, bausta administracine tvarka (b. l. 107-109). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre negydyta (b. l. 112; 113; 114), išsituokusi, dirbanti. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti paskyrus vis tik ne švelniausio, bet ir ne griežčiausio pobūdžio bausmę, bei prokurorės siūlomą bausmės rūšį- laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės minimumui, su įpareigojimu iki 2021 m. birželio 1 d. pilnai atlyginti civilinį ieškinį. Teismo požiūriu, tokia bausmė bus proporcinga tiek padarytoms veikoms, tiek kaltinamosios asmenybei ir atitiks proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. AB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė civilinį ieškinį, prašydama ją pripažinti civiline ieškove dėl jai padarytos 2447,84 Eur turtinės žalos, kurią sudaro pavogtų registruotų siuntų priskaičiuotas sumos (b. l. 80). Tokia turtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ji kilo dėl J. V. nusikaltimo, todėl priteistina iš kaltinamosios civilinei ieškovei.

Dėl daiktų ir kitų klausimų

Kaltinamajai J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmena saugoma voke baudžiamosios bylos Nr. 1-3246-818/2020, gale, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Byloje proceso išlaidų nėra. Duomenų apie laikiną nuosavybės teisių apribojimą byloje taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant iki 2021 m. birželio 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti trečdaliu paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu įpareigojant iki 2021 m. birželio 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. V. civilinei ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“ 2447,84 Eur turtinei žalai atlyginti.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- CD laikmeną saugomą voke baudžiamosios bylos Nr. 1-3246-818/2020, gale, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 – 49 straipsniai.

Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.