Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-01 · Byla Nr. N-502-121-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-01
Bylos Nr.
N-502-121-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Artūras Drigotas (pran.)
Kategorijos
  • 50.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N502-121/2010Procesinio sprendimo kategorijos 50.19, 52.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės duomenų inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarties B. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistė 2008 m. rugsėjo 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą B. P. dėl to, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ priklausoma tarpininke, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 6 d. skambino į V. Z. priklausantį telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir naudodama elektroninių ryšių (telekomunikacijų) paslaugas vykdė tiesioginę rinkodarą, t. y. siūlė V. Z. paslaugą – konsultaciją apie teikiamas gyvybės draudimo paslaugas. Prieš pradėdama naudoti elektroninių ryšių (telekomunikacijų) paslaugas UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ priklausoma tarpininkė B. P. neturėjo V. Z., kaip abonento, išankstinio sutikimo naudoti jo telefono numerį tiesioginės rinkodaros tikslu. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatos. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214²³ straipsnio 1 dalį.

II.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumui pašalinti. Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, ką laikė esminiu protokolo trūkumu, užkertančiu kelią tolimesnei bylos teisenai. Dėl šios priežasties administracinio teisės pažeidimo bylą teismas grąžino institucijai, surašiusiai protokolą.

III.

Apeliaciniu skundu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pažeidimo padarymo vieta laikytina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbovietės vieta – UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ Šiaulių skyrius, A. Marcinkevičiaus g. 2A, Šiauliai, kuri yra nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta veikos kvalifikavimui reikšmės turi tik tada, kai tai tiesiogiai įvardijama teisės normoje. Kadangi ATPK 214²³ straipsnio 1 dalyje pažeidimo padarymo vieta nėra įvardijama kaip būtina pažeidimo sudėties požymis, mano, kad minėto požymio nenurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole neturėtų būtų laikomas esminiu protokolo trūkumu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla grąžinta institucijai, priimta teismui nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta pažeidimo padarymo vieta, ką teismas laikė esminiu protokolo trūkumu, užkertančiu kelią tolimesnei bylos teisenai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N444-3214/2008, N575-3408/2009, N575–3571/2010 ir kt.). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, tame tarpe ir apylinkės teismui. Konstitucinis Teismas dar 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, jog teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta pažeidimo padarymo vieta laikytina esminiu protokolo trūkumu. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, B. P. inkriminuojamas pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji, dirbdama UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ priklausoma tarpininke, naudojo asmens duomenis (mobiliojo telefono numerį), neturėdama išankstinio asmens sutikimo, tiesioginės rinkodaros tikslu. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, pažeidimo padarymo vieta laikytina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo vieta, kuri administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ATPK 214²³ straipsnio 1 dalyje administracinio teisės pažeidimo vieta neįvardijama kaip būtinas pažeidimo sudėties požymis, todėl pažeidimo padarymo vietos nurodymas nėra pagrindas konstatuoti šį dokumentą turint esminių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima nagrinėti bylos iš esmės.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos grąžinimas institucijai buvo nepagrįstas, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo priimta nutartis naikintina, o byla grąžinama teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasArtūras DrigotasStasys Gagys