Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1533-1058/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-05-10
Bylos Nr.
1-1533-1058/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50471-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
T. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1533-1058/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50471-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį – 70 MGL dydžio bauda, įskaičius laikino sulaikymo laiką, paskirta galutinė bausmė – 66 MGL dydžio bauda;

2. Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – 18 MGL dydžio bauda. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 12 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. 2016 m. spalio 20 d., apie 1.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,84 promilių girtumas), viešoje vietoje – netoli (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. O. ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį ir susigrūmęs su A. O. kartu su juo nukrito ant žemės, nukentėjusiajam A. O. ištrūkus ir nubėgus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Vilniuje, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, jį pasivijo vaikų žaidimų aikštelėje, kur iš nugaros pusės sugriebęs A. O. už striukės, pagriovė pastarąjį ant žemės ir sudavė šiam ne mažiau kaip 5 smūgius į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam A. O. padarydamas odos nubrozdinimą pakaušyje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą kairiajame smilkinyje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinės plaštakos nykščio pakylos srityje, odos nubrozdinimus dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ties krumpliais bei dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimus kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ties krumpliais, odos nubrozdinimus kairiajame kelyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis T. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. spalio 20 d., apie 1 val. su pažįstamu, kurio šiuo metu nei vardo, nei pavardės bei kitų asmens duomenų neprisimena, buvo bare, vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi jis ne vilnietis, negali tiksliai pasakyti kur tas baras yra. Įvykis prasidėjo nuo to, kad jis su pažįstamu išėjo į lauką parūkyti, pažįstamas nuėjo į šoną ir buvo nuo jo apie 10 metrų atstumu. Tuo metu į barą ar tai užėjo, ar tai išėjo du jam nepažįstami vaikinai. Vienas iš tų vaikinų, kuris būtent neatsimena, pavartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, jis jam atsakė analogiškai. Jie apsižodžiavo ir vaikinai paėjo toliau, kur sustojo. Atstumas tarp vaikinų ir jo buvo apie 10 metrų, jie tarpusavyje toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis nuėjo link jų, vaikinai pradėjo nuo jo bėgti. Prisimena, kad pasivijęs vieną iš jų, nuo savęs pastūmė rankomis, tačiau ar jis jam pirmas sudavė atsakyti negali, nes to jau nepamena, atsimena, kad jie abu nukrito ant žemės. Kitas vaikinas jam lyg tai irgi bandė spirti, to antro vaikino veiksmų apibūdinti negali. Pamena, kad link jų bėgo jo pažįstamas. Kadangi buvo išgėręs ir praėjo laikas jis negali papasakoti visų to įvykio aplinkybių ir savo veiksmų. Tik atsimena, kad ir jo rankos buvo apdraskytos, buvo praskelta galva, apibrozdintos alkūnės. Kai prie jų priėjo jo pažįstamas, tie vaikinai nubėgo tarp namų. Juos vijosi, viename namo kieme pasigavo vieną iš tų vaikinų, kitas pabėgo. Jis pradėjo aiškintis su vaikinu, iš pradžių jie kalbėjo vartodami necenzūrinius žodžius, bet po kurio laiko abu aprimo ir bendravo ramiai. Pradėjo aiškintis ar turi bendrų pažįstamų, apie ką konkrečiai kalbėjo dabar jau negali tiksliai pasakyti. Priėjo ir jo pažįstamas. Jie ramiai pasišnekėjo ir jokių muštynių ar grumtynių daugiau nevyko. Kai atvažiavo policijos pareigūnai jis, jo pažįstamas ir tas vaikinas, su kuriuo įvyko konfliktas, sėdėjo ant suoliuko namo kieme. Jį ir jo pažįstamą sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Prisipažįsta, kad įvyko konfliktas, kurio metu jis sudavė nepažįstamam vaikinui smūgius (bet negali pasakyti kiek ir kur), tačiau mano, kad konfliktas buvo abipusis ir vaikinai pirmi jį išprovokavo pasakydami jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Be to, tame kieme, kur sulaikė policijos pareigūnai, jokių muštynių nebuvo. Dėl padaryto labai gailisi, žino, kad yra karšto būdo ir nesuvaldė savo veiksmų. Tikslo pažeisti viešąją tvarką neturėjo (b. l. 70 ).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. O. parodė, kad 2016 m. spalio 20 d., apie 1.30 val. jis su draugu K. B. išėjo iš baro, esančio Perkūnkiemyje (tikslaus pavadinimo nežino). Einant link parduotuvės Perkūnkiemio mikrorajone (gatvės nežino) stovėjo du vyrai. Užėjo su draugu į parduotuvę. Išėjus iš parduotuvės vienas vyras paklausė „Ko vaikštom?“. Atsakė, kad vaikšto, kur nori ir nuėjo toliau. Abu vyrai juos pasivijo, jis draugui atidavė savo kuprinę. Vyrai draugo nelietė, o jį vienas iš jų (aukštesnis) apdaužė rankomis į įvairias kūno vietas. Abu nugriuvo ant žemės. Jis ištrūko ir pabėgo į kiemus. Po kurio laiko jam einant link (duomenys neskelbtini) namo, prie šio namo laiptinės vėl pamatė stovinčius tuos du vyrus. Pradėjo bėgti, jie jį pasivijo. Jį pargriovė ir vėl į įvairias kūno vietas (daugiausiai į galvą) smūgiavo tas pats vyras. Kitas ką darė nematė, bet jis jo nė karto nemušė. Jo draugas tuo metu jau buvo nuėjęs, kvietė namuose policiją, todėl antro incidento nematė. Jis tą pačią dieną kreipėsi į polikliniką dėl sumušimų. Minėtų vyrų anksčiau nematė, nepažįsta, ankščiau jokių konfliktų su jais nėra buvę. Kodėl buvo užpultas ir sumuštas nežino (b. l. 9-10 ).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. O. parodė, kad 2016 m. spalio 20 d., apie 1.30 val. kartu su K. B. užėjo į barą „Tukxy“, adresu Perkūnkiemio g. 20 (dėl adreso gali klysti), bare vartojo alkoholį. Po kiek laiko jie kartu išėjo į lauką, perėjo Ukmergės pl. ir nuėjo į kavinę „Mėnulis“. Jiems išėjus iš kavinės, prie pat įėjimo stovėjo du jam nepažįstami vaikinai, kuriems apie 30 metų. Vienas buvo aukštesnio ūgio, virš 180 cm., lieknas, tamsių, trumpai kirptų plaukų, buvo apsirengęs tamsia sportine striuke. Jo veido bruožų apibūdinti negali. Vaikinas kalbėjo tarmiškai, iš ko jis suprato, kad pastarasis yra iš kito Lietuvos krašto. Antras buvo šiek tiek žemesnio ūgio, t. y. apie 175 cm., stambesnio kūno sudėjimo. Tamsių, trumpai kirptų plaukų, kaip buvo apsirengęs neprisimena. Jo veido bruožų taip pat apibūdinti negali. Gali pasakyti kad jis kalbėjo su akcentu (mano, kad jis buvo arba rusas, arba lenkas). Jie praėjo pro vaikinus. Tuo metu aukštesnis vaikinas paklausė: „Kur einant, ko čia vaikštot?“, į ką jis atsakė, kad: „Kur noriu, ten einu“. Ir jie su K. nuėjo link perėjos, perėjo Ukmergės pl. ir ėjo jau Perkūnkemio g., kai jis išgirdo, kad aukštesnis vaikinas pradėjo kažką šaukti, – „palauk“, ar „sustok“. Suprato, kad tai jiems. Suprasdamas, kad gali kilti konfliktas ir, kad minėti žodžiai buvo pasakyti jam, jis K. davė kuprinę, kurioje buvo kompiuteris. Tuo metu pastebėjo, kad aukštesnis vaikinas eina link jo, o kitas priėjo prie K. ir pasakė: „čia ne jis“. Aukštasis vaikinas, priėjęs prie jo, kažką pasakė, tačiau ką pasakyti negali. Pastarasis pirmas kumščiu sudavė jam ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį. Jis mėgino gintis ir jie susigrūmė. Po ko prisimena, kad kartu nukrito ant žemės šalia automobilių. Jie grūmėsi, ar tuo metu jis jam sudavė kažkokius smūgius tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Grumtynių metu jis ištrūko ir pabėgo. Prisimena, kad tuo metu, kai jis grūmėsi su aukštesniu vaikinu, prie jų buvo priėjęs ir kitas, žemesnio ūgio vaikinas, tačiau ar pastarasis jam sudavė nežino. Negali apibūdinti žemesnio ūgio vaikino veiksmų. Kur tuo metu buvo K. pasakyti negali, jo tuo metu nematė. Ištrūkęs bėgo Perkūnkiemio g. kiemais. Po kiek laiko nutarė nueiti pas draugus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) name. Tik pasukus link (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, prie pat laiptinės pamatė stovinčius anksčiau minėtus du vaikinus. Aukštesnis sušuko: „O jis ir vėl čia“. Jis norėjo nuo jų pabėgti, bet ten pat kieme vaikų aikštelėje jie jį pasivijo ir aukštesnis vaikinas jį pargriovė. Prisimena, kad jis sugriebė jį už striukės iš nugaros pusės. Jis nukrito, tačiau kaip nukrito, t. y. ar ant pilvo, ar ant nugaros pasakyti negali. Prisimena, kad nukritęs uždengė galvą rankomis, todėl negali pasakyti kuo (rankomis ar kojomis) buvo mušamas. Jam buvo suduota ne mažiau 5 smūgių į galvos sritį. Yra įsitikinęs, kad jį mušė aukštesnis vaikinas, ar mušė žemesnis pasakyti negali. Vėliau jis surėkė: „man vienodai ką jūs darysit, aš noriu parūkyti“. Tuomet jie nusiramino ir jie kartu atsisėdo ant suoliuko ir žemesnio ūgio vaikinas jam davė parūkyti. Tuo metu į kiemą atvažiavo policijos pareigūnų automobilis. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad minėti asmenys jį sumušė. Kiek žino, policijos pareigūnus, nubėgęs namo, iškvietė K.. Pirminės apklausos metu jam buvo įteikta užduotis atlikti kūno apžiūrą, tačiau pas teismo medicinos ekspertus jis nuėjęs nebuvo, nes jam buvo paskirta atvykimo data, o tuo metu sužalojimų jau nebuvo. Jam buvo pamušta dešinė akis, buvo padaryti nubrozdinimai dešinėje rankoje, buvo nubrozdinta koja (kokia neprisimena). Dėl jam padarytų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą. Be to, tą pačią dieną kreipėsi į savo šeimos gydytoją Antakalnio poliklinikoje, kur nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2016 m. spalio 27 d. jam buvo išduotas nedarbingumas. Įvykio metu buvo suplėšyti jo drabužiai: batai – 80 eurų vertės, džinsai – 40 eurų vertės, striukė – 150 eurų vertės, be to, įvykio metu pametė 50 eurų vertės laikrodį. Dėl įvykio, turėdamas nedarbingumą, gavo nepilną atlyginimą ir dėl to negalėjo sumokėti lizingo, dėl to iš viso patyrė 400 eurų nuostolį. Todėl jam padarytą materialinę žalą įvertina 720 eurų. Patyrė ir moralinę žalą, kurią įvertins vėliau (b. l. 11 ).

Vėlesnės apklausos metu nukentėjusysis A. O. nurodė, kad 2017 m. balandžio 11 d. kaltinamasis T. S. visiškai atlygino jam padarytą materialinę žalą, todėl civilinio ieškinio atsisako ir T. S. jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio dėl patirtos moralinės žalos nereikš (b. l. 12, 14 ).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. B. parodė, kad 2016 m. spalio 20 d., apie 1.30 val., jis kartu su A. O. iš baro „Tuxy bar“, esančio Perkūnkiemio g. 13, ėjo į naktinę parduotuvę, esančią „BIG“ prekybos centre. Prie parduotuvės stovėjo keli vaikinai. Kai išėjo iš parduotuvės, vienas iš vaikinų paklausė – „kur einat?“. A. O. kažką jam nepiktai atsakė. Perėjus gatvę, netoli „Livin“ restorano pamatė, kad du jaunuoliai, buvę prie parduotuvės, juos vejasi ir kažką šaukia. Vaikinai juos pasivijo ir vienas iš jų (aukštesnio ūgio) A. O. iš karto pradėjo mušti kumščiais, po to ir antras jį pradėjo mušti kumščiais. Kas vyko toliau nematė, nes skubėjo namo į (duomenys neskelbtini), iškviesti policiją, kadangi telefonas buvo išsikrovęs. Nuėjęs į butą, kuris yra name netoli įvykio vietos, iškvietė policiją. Kaip A. O. buvo sumuštas antrą kartą nematė. Patvirtina, kad A. O. buvo neblaivus, tačiau prie jaunuolių nei A. O., nei jis pats nekibo, ėjo ramiai, muštynių neprovokavo, jų ankščiau matęs nebuvo, nepažįsta. Jaunuoliai atrodė neblaivūs, kodėl jie sumušė A. O. nežino. Atrodė, kad jie prie parduotuvės tiesiog stovėjo ir laukė prie ko prikibti ir kažką sumušti. Jaunuoliai visą laiką elgėsi agresyviai (b. l. 41-42 ).

Papildomai apklaustas liudytojas K. B. parodė, kad 2016 m. spalio 20 d., apie 1.30 val. kartu su draugu A. O. buvo bare „Tuxy“, esančiame Perkūnkiemio g., Vilniuje, kur gėrė alų. Vėliau nutarė nueiti į visą parą dirbančią kavinę „Mėnulis“, Ukmergės pl. Kai ėjo į kavinę, prie jos įėjimo stovėjo du jaunuoliai apie 25-30 metų amžiaus. Vienas iš jų buvo apie 180-185 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, kitas stambaus kūno sudėjimo, apie 170-175 cm. ūgio. Abu buvo apsirengę tamsios spalvos drabužiais. Jų veido bruožų apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo, be to prie kavinės buvo tamsu. Kai jie ėjo į kavinę, tarpusavyje kalbėjo rusų kalba, kavinėje užtruko apie 2 min. Išėję iš kavinės ėjo pro minėtus vaikinus, vienas iš jų, kas tiksliai pasakyti negali, kreipdamasis į A. rusiškai paklausė „Kur tu eini?“. A. ramiai, neagresyviai atsakė „Kur noriu, ten ir einu“. Sustojo prie šalia esančio šviesoforo, tuo metu girdėjo, kad tie vaikinai jiems kažką šaukė. Užsidegė žalia šviesa ir jie pagreitintu žingsniu ėjo Perkūnkiemio g. A. išgirdo žingsnius ir suprasdamas, kad vaikinai bėga link jų perdavė jam savo kuprinę. Jis buvo vienoje Perkūnkiemio g. pusėje, o A. kitoje. Prie A. pribėgo aukštesnio ūgio vaikinas, kuris nieko nesakydamas sudavė A. kumščiu tris kartus į galvos sritį. A. bandė gintis, jie susikibo ir abu nukrito. A. gulėjo ant nugaros, ant žemės. Aukštesnis vaikinas sukniubo ant A.. Po ko, atsistojęs, spyrė A. vieną kartą į krūtinę, ar į pilvą, kur tiksliai pasakyti negali. Tuo metu jis ėjo toliau, nes turėjo A. kompiuterį, be to norėjo kuo greičiau nueiti namo ir iškviesti policijos pareigūnus. Tada prie jo pribėgo žemesnio ūgio vaikinas ir paklausė, kur jis eina? Jis atsakė, kad namo. Aukštesnis vaikinas pradėjo šaukti savo draugui rusiškai, kad tai ne tas ir pakvietė ateiti prie jo. Žemesnis vaikinas priėjo prie A. ir aukštesnio ūgio vaikino. Kad žemesnio ūgio vaikinas muštų A. nematė. Kai atsisuko, A. ir tie abu vaikinai, stovėdami tarp automobilių, kažką aiškinosi. Trijų minučių bėgyje jis buvo namuose ir iš draugės telefono numerio (duomenys neskelbtini) iškvietė policiją. Po kiek laiko, išėjęs į balkoną, pamatė bėgantį A., ir paskui jį bėgančius minėtus vaikinus. Jie bėgo per vidinį namo kiemą, tačiau ar jie pasivijo A. ir kas tuo metu tarp jų įvyko nematė, nes ne visą laiką buvo balkone. Buvo užėjęs į butą, kai po kurio laiko vėl išėjo į balkoną pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus ir A., kartu su minėtais vaikinais sėdintį ant suoliuko, prie vaikų žaidimų aikštelės. Jis tada nusileido ir išėjo į lauką, kur sutiko policijos pareigūnus. Pamatė, kad A. viena veido pusė buvo patinusi ir ranka buvo kruvina. Gal buvo ir kitų sužalojimų, tačiau kieme buvo tamsu ir tuo metu jis nematė. Jam pačiam jokie sužalojimai padaryti nebuvo ir jis niekam jokių pretenzijų neturi (b. l. 43 ).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. L. parodė, kad datos tiksliai nurodyti negali, bet tai galėjo būti 2016 m. spalio 19 d., apie 24 val. jis su bendradarbiu užvažiavo į kavinę „Mėnulis“, esančią Ukmergės g., Vilniuje. Ten vartojo alkoholinius gėrimus ir susipažino su dviem vaikinais, vienas iš kurių prisistatė T., pavardės neminėjo. Gėrė visi kartu, tačiau vėliau jis liko su T.. Buvo gerokai išgėręs ir kas vyko toliau nieko nepamena, atsimena tik dalimis. Prisimena, kad jie kvietė taksi, nes norėjo kažkur važiuoti, bet kažkodėl atsidūrė policijos komisariate, esančiame Žirmūnų mikrorajone. Kas atsitiko ir dėl ko buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą nežino, dėl to nieko paaiškinti negali, nes nepamena (b. l. 51 ).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. K. parodė, kad 2016 m. spalio 20 d., apie 1.50 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme, esančioje aikštelėje į juos kreipėsi A. O., kuris paaiškino, kad jį sumušė du nepažįstami vaikinai bei nurodė į šalia buvusius du vaikinus. Sakė, kad žodinis konfliktas tarp jų prasidėjo prie kavinės „Mėnulis“, esančios Ukmergės g., Vilniuje, po ko tie vaikinai jį pasivijo ir sumušė ties (duomenys neskelbtini) namu. Ar A. O. nurodė, kad jį mušė vienas, ar du asmenys pasakyti negali. Buvo sulaikyti T. S. ir M. L., ar jie ką nors aiškino dėl įvykio neprisimena. Kai sulaikyti asmenys buvo įsodinti į tarnybinį automobilį priėjo nukentėjusiojo draugas, kuris neprisistatęs pasakė, kad tai jis iškvietė policiją (b. l. 45).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2016 m. spalio 20 d., 2.36 val. kaltinamajam T. S. buvo nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (b. l. 63).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2016 m. spalio 20 d., 2.38 val. liudytojui M. L. buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas (b. l. 46).

Nukentėjusiojo A. O. pareiškime nurodyta, kad 2016 m. spalio 20 d., apie 1.30 val. jis su draugu buvo parduotuvėje „Mėnulis“, Ukmergės g., už PC „BIG“, kur prie jų prisikabino du nepažįstami vaikinai, sudavė jam per veidą, jis pabėgo iki (duomenys neskelbtini) namo, vaikinai jį pasivijo, mušė per veidą, paguldė ant žemės ir mušė rankomis (b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. spalio 20 d., 1.50 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog šiuo metu pranešėjo draugą prie namo muša du asmenys, pranešėjas nurodė, kad pats pabėgo ir yra namuose (b. l. 4).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. spalio 20 d., apie 1.50 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur vyksta muštynės. Nuvykus minėtu adresu pareigūnus pasitiko A. O., kuris teigė, kad jam būnant naktinėje parduotuvėje „Mėnulis“, Ukmergės g., prie jo priėjo du jam nepažįstami vaikinai ir pradėjo jį mušti. Nurodė, kad bandė bėgti link namų (duomenys neskelbtini), bet jį vėl pasivijo ir pradėjo mušti vidiniame (duomenys neskelbtini) namų kieme (b. l. 5).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 170/2017(01) nurodyta, kad A. O. nustatytas odos nubrozdinimas pakaušyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas kairiajame smilkinyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės plaštakos nykščio pakylos srityje, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ties krumpliais bei dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ties krumpliais, odos nubrozdinimai kairiajame kelyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. spalio 20 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 26-27 ).

Iš apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiojo A. O. darbužiai (striukė, batai ir džinsai). Kairėje striukės pusėje po pažastimi yra plėšimas, batų nosys nudilusios, kairė džinsų klešnė iš priekio išpurvinta, kelnės įplėštos trijose vietose (b. l .53).

Kaltinamasis T. S. savo 2016 m. spalio 20 d. paaiškinime nurodė, kad nieko nemušė, ilsėjosi kavinėje, vėliau Perkūnkiemio gatvėje jį sulaikė policija, jam buvo paaiškinta, kad jį sulaikė dėl muštynių (b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013). Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad susistumdymas vyko netoli kavinės, o vėliau ir namo kieme, kur bet kuriuo metu galėjo pasirodyti pašaliniai asmenys. Šias aplinkybes patvirtina tiek pats kaltinamasis, tiek ir apklausti nukentėjusysis bei liudytojas K. B.. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Aplinkybę, kad kaltinamojo elgesys buvo pavojingas viešajai tvarkai bei prieš nukentėjusįjį A. O. buvo panaudotas smurtas, patvirtina tiek liudytojo K. B. parodymai, tiek ir byloje esanti specialisto išvada bei apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, be to pats kaltinamasis neneigė aplinkybių, kad pastūmė nukentėjusįjį rankomis ir jie abu parkrito ant žemės, vėliau vijosi nukentėjusįjį ir pasigavo nukentėjusįjį viename namo kieme. Būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad dėl kaltininko veiksmų realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo draugas K. B., matydamas kaip kaltinamasis vijosi A. O. bei jį mušė, buvo priverstas pasišalinti iš įvykio vietos, skubėjo iškviesti policijos pareigūnus, vėliau situaciją aktyviai stebėjo iš netoliese esančio namo balkono. Tai rodo, kad nurodytas asmuo buvo šokiruotas tokiu kaltinamojo elgesiu. Kaltinamojo veiksmai buvo įžūlūs, prieštaraujantys padoraus elgesio taisyklėms, smurtas buvo tęstinio pobūdžio, pati veika pasireiškė keliais epizodais – kaltinamasis vijosi nukentėjusįjį, be to prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama tokiose vietose, kur bet kuris kitas asmuo galėjo stebėti įvykį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis parodė, jog neturėjo tyčios savo veiksmais pažeisti viešąją tvarką, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-136/2010, 2K-447/2012). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis T. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta. Kaltinamasis vydamasis nukentėjusįjį bei jo atžvilgiu vartodamas smurtą kitų asmenų (K. B.) akivaizdoje, gyvenamajame rajone, kur bet kuriuo metu gali būti pašalinių asmenų, kurie dėl tokių veiksmų gali patirti nepatogumų, turėjo galimybę numatyti kad dėl tokių jo veiksmų bus sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Dėl nurodytų priežasčių ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai, kad jis neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką, vertintini kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį bei sumenkinti savo veiksmų pasekmes.

Minėtais duomenimis, kurie tarpusavyje neprieštarauja bei papildo vieni kitus, ir kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai, T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Iš byloje esančių 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. balandžio 13 d. nukentėjusiojo A. O. raštų matyti, kad kaltinamasis visiškai atlygino jam padarytą žalą (b. l. 13, 15). Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 75,47 EUR sumai, tačiau kaltinamajam atlyginus turtinę žalą, civilinio ieškinio atsisakė (b. l. 29-31, 36, 39). Kaltinamasis T. S. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 95-96, 97). Formalių kliūčių proceso užbaigimui baudžiamuoju teismo įsakymu nėra.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo pažeista viešoji tvarka. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad T. S. savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – T. S. praeityje teistas (b. l. 79-80), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (76-78), dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 75, 92), Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje bei Psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 89, 91), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 90). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 1 metai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, T. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti T. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. S. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, uždrausti T. S. bausmės atlikimo laikotarpiu lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose ir kitose viešose vietose, kuriose parduodami alkoholiniai gėrimai, taip pat įpareigoti jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti T. S., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė