Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-02-27 · Byla Nr. N-444-4379-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-27
Bylos Nr.
N-444-4379-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444- 4379/09Procesinio sprendimo kategorija 39.2., 45.4. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 27 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. Š. (P. Š.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutarimo P. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. spalio 10 d. P. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2008 m. spalio 10 d., 01.11 val., Pabradėje, Vasaros gatvėje vairavo transporto priemonę „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,29 promilių girtumo laipsnis) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, bei nepateikė transporto priemonės privalomosios apžiūros talono ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais P. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 130² straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 19 d. nutarimu P. Š. pripažino kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus ir už pažeidimo numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje padarymą skyrė jam 30 Lt baudą, už pažeidimo numatyto ATPK 129 straipsnyje padarymą skyrė jam 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas P. Š. skyrė galutinę subendrintą nuobaudą - 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą.

Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatavo, jog P. Š. kaltė įvykdžius jam inkriminuotus pažeidimus yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno F. I. tarnybiniu pranešimu, neblaivumo patikrinimo kvitu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo bei transporto priemonės paėmimo protokolu. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neblaivaus asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, numato ATPK 129 straipsnis, todėl P. Š. padarytą veiką perkvalifikavo iš ATPK 130² straipsnio į ATPK 129 straipsnį. Pažymėjo, kad P. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis už tai, kad policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros talono ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, tačiau ši veika atitinka ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies sudėtį, todėl jo veiką iš ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalių perkvalifikavo į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Teismas skirdamas administracines nuobaudas atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo nustatyta nei P. Š. atsakomybę sunkinančių, nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat teismas skirdamas nuobaudas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas nedirba.

II.

P. Š. pateiktu teismui apeliaciniu skundu prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutarimą pakeisti, vietoje administracinio arešto paskiriant kitą administracinės nuobaudos rūšį, arba sutrumpinti paskirto administracinio arešto laikotarpį.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų pripažįsta ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – administracinis areštas, yra per griežta. Nurodo, jog jis turi verslo liudijimą, leidžiantį užsiimti automobilių remontu. Įvykio dieną jis suremontavo transporto priemonę „Mazda 323“ ir norėdamas patikrinti suremontuotą automobilį, juo išvažiavo. Mano, kad važiuodamas miesto pakraštyje vėlyvu laiku jis nesukėlė pavojaus visuomenei. Prašo atsižvelgti į jo sunkią šeimyninę padėtį, nes jis gyvena su motina, kuriai reikia nuolatinės pagalbos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 129 straipsnis nustato, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, <...> - užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, P. Š. neginčija administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto bei aplinkybių, tačiau prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutarimą, vietoje administracinio arešto, paskiriant kitą administracinės nuobaudos rūšį arba sutrumpinti paskirto administracinio arešto laikotarpį. Taigi apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos - administracinio arešto - teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė dvidešimt parų administracinį areštą, t. y. ATPK 129 straipsnio sankcijoje įstatymų leidėjo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinio arešto - minimumą.

ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Šiuo atžvilgiu pastebėtina, jog Švenčionių rajono policijos komisariato 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarimu už ATPK 126 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą pažeidimą P. Š. jau buvo skirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių (b. l. 6). Tai, kad apeliantas ir po minėtos nuobaudos paskyrimo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vėl vairavo automobilį rodo, kad Švenčionių rajono policijos komisariato 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarimu paskirta nuobauda nepasiekė ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ATPK 20, 31 ir 32 straipsnių nuostatas nustatydamas apeliantui skiriamos administracinės nuobaudos – dvidešimt parų administracinio arešto – rūšį ir dydį.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Antra, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Trečia, apeliantas jau yra baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Ketvirta, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Penkta, kitos P. Š. nurodytos aplinkybės (darbas pagal verslo liudijimą, sunki šeimyninė padėtis) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurias įvertinus P. Š. atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei paskirtą administracinę nuobaudą švelninti.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o P. Š. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t aria:

P. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas PiličiauskasVirgilijus Valančius