- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-1618-605/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-18955-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Galina Blaževič
- Ieškovas
- UAB „Vičiūnai“
- Atsakovas
- Lietuvos profesinė sąjunga "Sandrauga" Vičiūnai
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė, Telesforas Urbaitis
- Kategorijos
- 27.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės
dalyvaujant ieškovo UAB „Vičiūnai“ atstovui advokatui Telesforui Urbaičiui, atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovams Kęstučiui Jukniui ir advokatei Daivai Jurevičienei viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vičiūnai“ ir atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-106-568/2011 pagal ieškovo UAB „Vičiūnai“ ieškinį atsakovui Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ dėl juridinio asmens reputacijos gynimo ir atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ priešieškinį ieškovui UAB „Vičiūnai“ dėl juridinio asmens reputacijos gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vičiūnai“ ieškiniu (1 t., b.l. 2-11) prašė atsakovui uždrausti neteisėtą kišimąsi į ieškovo veiklą bet kokia forma ar būdu, įskaitant neteisėtų reikalavimų reiškimą ir atsakovo organizacinių struktūrų kūrimą/steigimą ieškovo įmonės viduje; uždrausti atsakovo veikloje bet kokia forma neteisėtą naudojimą pavadinimo su žodžių junginiu „UAB Vičiūnai“, klaidinančiai panašaus į ieškovo juridinio asmens pavadinimą; įpareigoti atsakovą iš tinklapio www.sandrauga.lt per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo pašalinti 2009-08-10 straipsnį pavadinimu „Ko reikalauja vairuotojai“ ir atsakovo kaštais to paties tinklapio adekvačiu būdu paskelbti paneigimą tokių teiginių:- Mums paprašius pateikti informaciją (LR DK 22, 23, 33 str.) dažnai prasideda atskirų darbdavių isterija dėl verslo žlugdymo, pradedamos propagandinės akcijos prie profesines sąjungas, ieškoma „šimto“ priežasčių, kaip išvengti profesinės sąjungos įsikišimo, ginant darbuotojų interesus; - praeitą penktadienį po ilgo susirašinėjimo su UAB „Vičiūnai“ direktoriumi Visvaldu Matijošaičiu, vadovaujantis LR DK 33, PSĮ 17 str. ir kitais teisės aktais, teko patikrinti darbo įstatymų, kitų teisės aktų laikymąsi šioje bendrovėje; - Stebina tai, kad net atsiskaitymo lapelių šioje bendrovėje vairuotojams neišduodama. Nevedama darbo laiko apskaita, o kur yra darbo tvarkos taisyklės – vyr. buhalterė Dalia Paužienė pasakyti negalėjo. Laikui bėgant ir sistemiškai darbdaviams mokant baudas – pažeidimų mažėja; - kokie vaistai reikalingi tokiems „verslininkams“, kurie prisidengę krize, karštu oru, neramumais Afganistane ir dar kiaulių gripu pasaulyje, tiesiog apvagia dirbančiuosius; priteisti dalykinei reputacijai padarytos neturtinės žalos atlyginimui 30 000 Lt bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas 2009-07-21 raštu Nr. A-145(L) pareiškė apie atsakovo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio, įvardinto UAB „Vičiūnai“ profesinė sąjunga, įkūrimą. Ieškovui kaip privačiam juridiniam asmeniui nurodė, kad pastarojo viduje (atsakovo 2009-07-27 raštas Nr. A-152(L)) įsteigtam atsakovo (nesusijusio juridinio asmens) padaliniui vadovauja pašalinis asmuo – atsakovo etatinė darbuotoja. 2009-07-21 raštu Nr. A-146 (L) atsakovas, pažeisdamas CK 2.42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, t.y. veikdamas neegzistuojančio juridinio asmens UAB „Vičiūnai“ profesinė sąjunga vardu ir su plečiama nuoroda į darbo kodeksą bei Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnį dėdamasis neįvardintų asmenų atstovu, ėmė reikalauti ieškovo skubos tvarka pateikti atsakovui rūpimus dokumentus ir informaciją, o savo raštą užbaigė grasinimu atlikti kontrolinius patikrinimus. Į ieškovo 2009-07-22 rašte atsakovui išdėstytą pagrįstą ir teisėtą pageidavimą įsitikinti atsakovo nurodyto padalinio UAB „Vičiūnai“ profesinė sąjunga įsteigimo faktu ir tokio padalinio egzistavimo bei atsakovo veikimo atstovaujant tokį padalinį teisėtumu, buvo gautas atsakovo 2009-07-27 atsakymas Nr. A-152 (L), kuriame į visiškai pagrįstą ir logišką privataus juridinio asmens norą žinoti, kas dedasi įmonės viduje, atsakovas atsirašė neiginiais, deklaratyviomis nuorodomis į šiai konkrečiai situacijai netaikytinas teisės normas, nepagrįstais kaltinimais bandymu riboti profesinių sąjungų veiklos laisves ir grasindamas streiku. Atsakovo veiksmai, dedantis kito neegzistuojančio juridinio asmens atstovu, ultimatyvūs reikalavimai ieškovui, veikiant tokio neva atstovaujamo neegzistuojančio darinio vardu, pateikti privataus juridinio asmens vidinę informaciją bei nepagrįsti grasinimai streiku yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise (CK 1.137 str. 3 d., 4 d.). Ieškovo asmeninės neturtinės teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo turinį sudaro tokie faktai: 1) atsakovas be ieškovo sutikimo naudoja ieškovo pavadinimą UAB „Vičiūnai“ (CK 2.42 str. l d.); 2) atsakovas, piktnaudžiaudamas teise ir nežinia kokiu tikslu siekdamas diktuoti ieškovui, naudoja viešai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį, neegzistuojančio darinio, juridinių asmenų registre neregistruotą, valstybės nesaugomą ir visuomenę klaidinantį pavadinimą; 3) ieškovo dalykinei reputacijai kenkia ieškovo juridinio asmens pavadinimo profanavimas per atsakovo neteisėtą (be sutikimo) naudojimą „pavadinimo“, klaidinančiai panašaus į ieškovo pavadinimą, per neteisėtą naudojimą neegzistuojančio juridinio asmens klaidinančiai panašaus pavadinimo. Atsakovas jam priklausančiame interneto tinklapyje www.sandrauga.lt 2009-08-10 straipsnyje „Ko reikalauja vairuotojai?“ sąmoningai paskelbė ieškovo dalykinę reputaciją žeminančius tikrovės neatitinkančius duomenis keturiais teiginiais: 1) Mums paprašius pateikti informaciją (LR DK-22, 23, 33 str.) dažnai prasideda atskirų darbdavių isterija dėl verslo žlugdymo, pradedamos propagandinės akcijos prieš profesines sąjungas, ieškoma „šimto“ priežasčių, kaip išvengti profesinės sąjungos įsikišimo ginant darbuotojų interesus; 2) Praeitą penktadienį po ilgo susirašinėjimo su UAB „Vičiunai“ direktoriumi Visvaldu Matijošaičiu, vadovaujantis LR DK-33, PSĮ -17 str. ir kitais teisės aktais, teko patikrinti darbo įstatymų, kitų teisės aktų laikymąsi šioje bendrovėje.; 3) Stebina tai, kad net atsiskaitymo lapelių šioje bendrovėje vairuotojams neišduodama, nevedama darbo laiko apskaita, o kur yra darbo tvarkos taisyklės - vyr. buhalterė Dalia Paužienė pasakyti negalėjo. Laikui bėgant ir sistemiškai darbdaviams mokant baudas - pažeidimų mažėja; 4) Kokie vaistai reikalingi tokiems „verslininkams“, kurie prisidengę krize, karštu oru, neramumais Afganistane ir dar kiaulių gripų pasaulyje, tiesiog apvagia dirbančiuosius? Šiais atsakovo teiginiais apie ieškovą ir apie ieškovo vyr. buhalterę paskleistos žinios yra žeminančios. Žala dėl tokio masto viešo pažeminimo ne tik jau pasireiškė, bet ir toliau pasireikš ieškovo kaip verslo partnerio patikimumu, apsunkins naujų darbuotojų samdymą dėl plačiai paskleistos darbuotojus apvagiančio verslininko reputacijos.
Atsakovas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ priešieškiniu (1 t., b.l. 88-90) prašė pripažinti, kad ieškovas trukdė Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ veiklai ir kišosi į Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vidaus reikalus bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad UAB „Vičiūnai“ įmonėje nuo 2009-07-20 įsikūrė ir veikia LPS „Sandrauga“ padalinys - LPS „Sandrauga“ profesinės sąjungos padalinys UAB „Vičiūnai“. Atsakovas kaip darbuotojų atstovas turi teisę ir pareigą teikti užklausimus darbdaviui, šiuo atveju UAB „Vičiūnai“, dėl esamų socialinių ir ekonominių pažeidimų. Teisė kopijuoti dokumentus sietina su teise turėti dokumentų kopijas, naudotis jomis savo nuožiūra, o darbdavio pareiga „pateikti informaciją“ ar darbuotojų atstovų teisė „gauti informaciją“ aiškintina kaip darbuotojų atstovo galimybė tik susipažinti su dokumento turiniu, todėl ieškovo atsisakymas pateikti informaciją LPS „Sandrauga“ pagal 2009-07- 21 raštą Nr. A-146 (L) neturi pagrindo. Ieškovas neįvykdė jokių atsakovo reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, priešingai, reikalavo duomenų apie padalinio įkūrimą, narių skaičių ir komiteto sudėtį. Ieškovas ne tik trukdė vykdyti atsakovui savo funkcijas, pripažintas ir suteiktas įstatymų, bet ir kišosi į vykdomą veiklą, šantažavo dirbančius narius, nesuteikdavo reisų laiku, diskriminavo dėl narystės profesinėje sąjungoje. Ieškovas ne tik kad priešinasi natūraliam, teisėtam faktui - profesinės sąjungos padalinio įkūrimui, bet savo veiksmais, trukdydamas subjektams vykdyti savo pareigas ir įgyvendinanti savo teises, pažeidė įstatymo nustatytą tvarką, t.y. trukdė teisėtai profesinės sąjungos veiklai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu (2 t., b.l. 65-67) ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš UAB „Vičiūnai“ ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ po 17 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendime nurodyta, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovai, atsakovo atstovas patvirtino ir pripažino aplinkybę, jog straipsnis pavadinimu „Ko reikalauja vairuotojai“ nėra patalpintas tinklapyje. Tokiu būdu ieškovo reikalavimai paskelbti paneigimą teiginių nėra pagrįsti ir įrodyti, nes 2009-08-10 straipsnis jau yra pašalintas iš tinklapio. Ieškovo UAB „Vičiūnai“ vadovo V. Matijošaičio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, tačiau posėdyje 2010-11-09 vadovas nedalyvavo, pateikdamas direktoriaus V. Matijošaičio pasirašytą įsakymą dėl V. Matijošaičio išvykimo 2010-11-09 į tarnybinę komandiruotę. Be to, nutartimi buvo bandoma ginčą spręsti taikiai, tačiau šalims derybų keliu nepavyko susitarti. Nėra nuginčyta ar paneigta aplinkybė, jog UAB „Vičiūnai“ įmonėje nuo 2009-07-20 įsikūrė ir veikia padalinys LPS „Sandrauga“ – įmonės profesinė sąjunga. Tokiu būdu buvo ir teikiami užklausimai dėl informacijos pateikimo (1 t., b.l.34-35), be to, UAB „Vičiūnai“ sutiko bendradarbiauti, gavę papildomus rašytinius įrodymus dėl valdymo organų, asmenų kontaktinių duomenų bei narių sąrašą (1 t., b.l. 36), tačiau, negavus tinkamos informacijos, diskusija buvo baigta (1 t., b.l.39). Teismas sprendė, jog neįrodyti ir nepagrįsti teiginiai, jog ieškovas trukdo LPS „Sandrauga“ veiklai, nes iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas bandė spręsti ginčą taikiai, o atsakovas savo pažeistų ar ginčijamų teisių gynimui įstatymu nustatyta tvarka nuo 2009-08-07, kuomet buvo surašytas aktas (1 t., b.l.82), nesikreipė (LR CPK 5 str. 1d.). Be to, teismas sprendė, jog rašytiniais įrodymais neįrodyta ir paaiškinimais teismo posėdžio metu nepagrįsta, jog ieškovo kaip juridinio asmens pablogėjo dalykinė reputacija ar bendradarbiavimas su partneriais, būtų pasikeitusi finansinė padėtis, nes tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškovo atstovas teigia, jog tai įtakojo pajamų mažėjimą, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia rašytiniais įrodymais, kaip ir nepateikti rašytiniai įrodymai dėl apyvartos sumažėjimo, dėl tęstinio rodymo interneto tinklapyje (straipsnis tinklapyje publikuotas 2009-08-10, 1 t., b.l.43-48), nes teismo posėdžio metu šalys pripažino aplinkybę, jog straipsnis yra panaikintas iš internetinio tinklapio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas (2 t., b.l. 68-70) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pakankamai neištyrė byloje esančių įrodymų visumos, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų tyrimo taisykles, teismo sprendimo nemotyvavo ir nepasisakė dėl visų ieškinio reikalavimų, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika sprendžiant klausimus dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo. Be jokių materialinės ar procesinės teisės normomis grindžiamų argumentų ir motyvų, apsiribodamas motyvu, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovai, atsakovo atstovas patvirtino ir pripažino aplinkybę, jog straipsnis pavadinimu „Ko reikalauja vairuotojai“ nėra patalpintas tinklapyje, nes įvertinama ir aplinkybė, jog šis straipsnis buvo patalpintas 2009-08-10, teismas padarė klaidingą išvadą, tarsi atleidžiančią teismą nuo įstatymuose nustatytos pareigos byloje išnagrinėti ir sprendime pasisakyti dėl visų kitų ieškinio reikalavimų, kad tokiu būdu, ieškovo reikalavimai paskelbti paneigimą teiginių nėra pagrįsti ir įrodyti, nes 2009-08-10 straipsnis jau yra pašalintas iš tinklapio. Atsakovo pareiškimas apie straipsnio pašalinimą iš tinklalapio nebuvo paremtas jokiais kitais įrodymais, kaip vienas iš įrodymų per se net nebuvo tirtas ir vertintas. Byloje esantis antstolės 2009-09-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas leidžia vienareikšmiškai teigti, jog mažiausiai vieną mėnesį nuo 2009-08-10 straipsnio atsiradimo atsakovo tinklapyje www.sandrauga.lt datos ieškovo dalykinę reputaciją žeidžiantys teiginiai buvo prieinami neapibrėžtam skaitytojų ratui. Teismas nepagrįstai paneigė atsakomybės taikymo negalimumą tuo pagrindu, jog žeminančius teiginius paskelbęs straipsnis sprendimo priėmimo dienai neišlikęs (kas atsakovo neįrodyta ir teismo nepatikrinta). Teismas vietoje byloje esančių įrodymų tyrimo ir atsakovo veiksmų ieškovo atžvilgiu teisinio įvertinimo apsiribojo tik teiginiu, kad savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu buvo akcentuojama, jog atsakovas nesteigęs įmonės tapačiu ar panašiu pavadinimu, o be ieškovo sutikimo neturėtų netgi teisės vadintis tuo pačiu pavadinimu. Pirmieji du iš keturių ieškinio reikalavimai liko atmesti be jokio nagrinėjimo, be jokio su jais susijusių įrodymų tyrimo ir vertinimo, be deramo įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo, nenustačius ir neištyrus fakto, ar buvo atsakovas įsteigęs kokį nors darinį ieškovo įmonės viduje, ar galėjo tokį įsteigti, o jeigu nebuvo įsteigęs, - kokiu pagrindu 2009 m. liepos mėnesį atsakovas, neteisėtai naudodamasis ieškovo juridinio asmens pavadinimu, kėlė ieškovui ultimatyvius reikalavimus.
Apeliaciniu skundu atsakovas (2 t., b.l. 74-75) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nustatė, jog nėra nuginčytas ar paneigtas LPS „Sandrauga“ padalinio - įmonėje veikiančios profesinės sąjungos - įsikūrimas ir veikla, tačiau netyrė darbdavio pareigų santykiuose su profesine sąjunga (LR PSĮ 13 str.). Teismas nepasisakė dėl LR PSĮ 3 str. 1 d. nustatytos normos, kad profesinės sąjungos turi teisę parengti savo veiklos įstatus ir reglamentus, laisvai išrinkti savo atstovus, organizuoti savo aparatą ir veiklą bei formuoti savo veiklos programą. LR PSĮ 10 str. 4 d. nustatyta, jog profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotu atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines, socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė ir pareiga atstovauti savo nariams, o jų teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymo nustatyta tvarka. Šių klausimų teismas nesprendė. Be to, teismas netyrė pateiktų įrodymų ir netaikė teisės normų, kurios nustato darbdaviui pareigą nemokamai teikti rašytinę informaciją darbo klausimais apie įmonės veiklą profesinei sąjungai (DK 23 str. 1 d. 5 p.). Tokią prievolę darbdaviui nustato ne tik nacionaliniai įstatymai, bet ir Europos Sąjungos direktyva 91/533/EEB, kuria teismas turėjo taikyti tiesiogiai. Teismas netyrė, kokiu pagrindu UAB „Vičiūnai“ vykdė neteisėtus veiksmus, kišosi į profesinės sąjungos vidaus reikalus ir reikalavo iš LPS „Sandrauga“ pateikti duomenis apie LPS „Sandrauga“ padalinio - įmonėje veikiančios profesinės sąjungos įkūrimą, narių skaičių ir komiteto sudėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas (2 t., b.l. 83-88) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nepateikė įrodymų, o taip pat neišdėstė ir apeliaciniame skunde, kokiomis teisės normomis grindžia savo reikalavimą uždrausti ir neleisti profesinei sąjungai vykdyti savo veiklos, bet kokia forma ar būdu kištis ir kurti savo profsąjunginę struktūrą. Apeliacinio skundo motyvai dėl profsąjungos kūrimosi/steigimosi turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Ieškovas ignoruoja profesinių sąjungų teises ir darbdavio pareigas. Apylinkės teismas, konstatavęs, kad rašytiniais įrodymais neįrodyta ir paaiškinimais teismo posėdžio metu nenustatyta, jog ieškovo kaip juridinio asmens dalykinė reputacija pablogėjo, bendradarbiavimas su partneriais pasunkėjo, o finansinė padėtis tapo sudėtinga, ieškovo reikalavimą dėl padarytos žalos dalykinei reputacijai atmetė pagrįstai. Ieškovas neįrodė, kad bendrame kontekste Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ (užregistruota Valstybės įmonėje Registrų centre) yra tapatus kito juridinio asmens pavadinimui UAB „Vičiūnai“, klaidinantis ir kenkiantis viešajai tvarkai bei prieštaraujantis gerai moralei. Be to, ieškovas neįrodė, kad LPS „Sandrauga“ veikla neteisėta, o straipsnyje minimi faktai neatitinka tikrovės ir dėl to pablogėjo ieškovo reputacija arba pasikeitė finansinė padėtis, taip pat neįrodė bet kokių nuostolių ar žalos atsiradimo fakto ir masto, ir kad profesinės sąjungos „Sandrauga“ internetiniame puslapio straipsnyje apie darbdavių elgesį, veiklą, kuri akivaizdžiai pažeidžia dirbančiųjų darbo, ekonomines ir socialines sąlygas, išdėstytos mintys yra nepagrįstos ir neobjektyvios, susijusios išskirtinai tik su ieškovu. Klaidinamos nuomonės, iš anksto žinant apie jos klaidingumą, paskelbta nebuvo, nes straipsnis paremtais faktais, todėl apylinkės teismas, išklausęs šalių pasisakymus, vertindamas visų įrodymų, pateiktų civilinėje byloje, visetą, ieškinį kaip neįrodytą atmetė pagrįstai.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas (2 t., b.l. 90-91) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovas atsietai nuo bylos faktinių aplinkybių cituoja atskiras teisės normas, reglamentuojančias profesinių sąjungų veiklą bei teises, kurios neįrodo, kad įstatymų suteikiamomis teisėmis profesinėms sąjungoms galima naudotis nevaržomai. Profesinės sąjungos neturi teisės steigti savo „padalinius“ bet kur ir bet kaip bei dėtis atstovaujančiomis svetimo privataus juridinio asmens darbuotojus. Nors atsakovas savo apeliaciniame skunde dedasi ieškovo įmonės darbuotojų atstovu, tačiau nepateikė jokių atstovavimo teisėtumą patvirtinančių įrodymų. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, ar ieškovo įmonėje yra kokių nors atsakovo profesinės sąjungos narių, o taip pat nepateikė savo įstatų. Jeigu ieškovo įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas būtų perdavęs atstovavimo teises šakinei profesinei sąjungai, būtent tokį atstovavimo teisės suteikimą „iš apačios“ bei teisę priimti tokius įgalinimus „iš viršaus“ pagal savo įstatus privalėjo įrodyti atsakovas, tačiau to nepadarė. Atsakovo vien deklaratyvi nuoroda į tiesiogiai taikytiną Europos Sąjungos direktyvą 91/533/EEB nepaneigia atsakovo teisių ribų, kurias nustato nacionaliniai įstatymai ir dėl kurių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta precedento galią turinčiose nutartyse. 1991 m. spalio 14 d. Europos Tarybos direktyva dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas neturi jokio ryšio su profesinėmis sąjungomis ir reglamentuoja tik darbuotojų teisę žinoti apie savo darbo sąlygas, kas nebuvo nei ieškinio, nei priešieškinio dalyku.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kiekvienas iš apeliantų palaikė savo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu bei apeliantų (ieškovo ir atsakovo) apeliaciniais skundais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai ir teisingai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įvertino bylos įrodymus.
Ieškovo apeliaciniame skunde kaip esminis argumentas nurodomas nepakankamas skundžiamo sprendimo motyvavimas. Teisėjų kolegija, šį argumentą atmesdama kaip nepagrįstą, konstatuoja, kad ieškinio ir priešieškinio atmetimo teisiniai ir faktiniai argumentai iš sprendimo turinio yra aiškūs, skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, o tai, kad, ieškovo nuomone, kai kurios aplinkybės aptartos pakankamai abstrakčiai, nevertintina kaip esminis sprendimo turinio trūkumas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatomis, asmens garbė ir orumas gali būti ginamas paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis; teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją); priteisiant turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-88/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2006).
Civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija sumenkinta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įrodymų viseto pagrindu pripažinęs, jog ieškovas neįrodė, kad pablogėjo ieškovo kaip juridinio asmens dalykinė reputacija ar bendradarbiavimas, pasikeitė finansinė padėtis, sumažėjo apyvarta, o taip pat nustatęs, jog straipsnis pavadinimu „Ko reikalauja vairuotojai“, kuris tinklalapyje www.sandrauga.lt buvo patalpintas 2009-08-10, iš šio tinklalapio yra pašalintas ir sprendimo priėmimo dienai neišlikęs, ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą paskelbti sukonkretintą paneigimą kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė pagrįstai. Nors ieškovas nurodo, kad nuo 2009-08-10 straipsnio atsiradimo atsakovo tinklalapyje www.sandrauga.lt datos ieškovo dalykinę reputaciją žeidžiantys teiginiai mažiausiai vieną mėnesį buvo prieinami neapibrėžtam skaitytojų ratui, ką patvirtina antstolės 2009-09-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (1 t., b.l. 41), ši aplinkybė minėtos teismo išvados nepaneigia. Bylos medžiaga - 2009-08-26 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus pavedimo ataskaita (1 t., b.l. 80-81) - patvirtina, jog 2009-08-07 Valstybinei darbo inspekcijai atlikus patikrinimą UAB „Vičiūnai“, iš tikrųjų buvo nustatyti darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, surašytas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas Nr. 0395-0956 pašalinti nustatytus pažeidimus, UAB „Vičiūnai“ darbdavio įgaliotam asmeniui transporto skyriaus vadovui už ATPK 41 straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje įtvirtinta, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, turi lygias teises bei gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Profesinių sąjungų įstatyme nustatyta, kad profesinės sąjungos Lietuvos Respublikoje veikia laisvai ir savarankiškai; jos turi teisę parengti savo veiklos įstatus ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo aparatą ir veiklą bei formuoti savo veiklos programą (Profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Valstybės organams, darbdaviams, jų įgaliotiesiems atstovams, įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organams, administracijai, pareigūnams, politinėms partijoms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms draudžiama kištis į profesinių sąjungų vidaus reikalus (Profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra pabrėžęs, kad ši konstitucinė nuostata išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: pirma, atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus. Taigi profesinės sąjungos savo nariams atstovauja ir juos gina ex officio, o visiems kitiems darbuotojams gali atstovauti ir juos ginti, jei darbuotojų kolektyvas tokias teises įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje veikiančiai profesinei sąjungai yra perdavęs (DK 19 straipsnis) arba jei profesinė sąjunga atstovauja darbuotojų daugumos valiai (DK 18 straipsnio 2 dalis).
Profesinių sąjungų įstatymo preambulėje deklaruojama, kad profesinės sąjungos yra savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais. Tokia profesinės sąjungos įsteigimo principų įvairovė sudaro galimybę profesinei sąjungai steigtis tiek įmonėje, tiek atskirai nuo jos bei veikti ne tik vienoje, bet ir keliose ar net daugelyje įmonių. Apie tai, kad teritoriniu principu įsteigta ir veikianti profesinė sąjunga laikytina veikiančia tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose veikia jos padaliniai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dar 2000 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Budriūnas v. Kauno miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-538/2000, šiai išvadai netiesiogiai pritarta vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Černi v. Kauno vaiko raidos klinika „Lopšelis“, bylos Nr. 3K-3-995/2002; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos statybininkų mokykla v. Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2010).
Privalomi reikalavimai profesinei sąjungai įsteigti nustatyti CK 2.38 straipsnyje ir Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Profesinei sąjungai įsteigti būtina turėti ne mažiau kaip 20 steigėjų arba kad įmonėje, įstaigoje, organizacijoje steigėjai sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų, o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai (iki 2010 m. sausio 5 d. galiojo įstatyminis reikalavimas, kad būtų ne mažiau kaip 30 steigėjų arba ne mažiau kaip 1/5 visų darbuotojų, tačiau ne mažiau kaip 3 darbuotojai), ir kad susirinkime būtų patvirtinti įstatai, išrinkti valdymo organai ir priimtas sprendimas dėl buveinės. Tačiau šie reikalavimai netaikomi formuojant jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos struktūrinį padalinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Eiginta“ v. Kauno apskrities profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-3-13/2011). Taigi ieškovo argumentai, kad padaliniui kaip ir profesinei sąjungai taikytini tokie patys reikalavimai, yra visiškai nepagrįsti.
Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 20 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo Kodeksu ir savo įstatais. Išdėstyta įstatymo norma suteikiama pirmenybė profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiam įstatymui – Profesinių sąjungų įstatymui, tačiau ne visuose darbo santykiuose, bet tuose, kurie yra susiję su profesinių sąjungų veikla. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę parengti savo veiklos įstatus ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo aparatą ir veiklą bei formuoti savo veiklos programą. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodytos minėtos teisės normos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas.
Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad neįrodyta, jog nagrinėjamu atveju pablogėjo ieškovo kaip juridinio asmens dalykinė reputacija ar bendradarbiavimas su partneriais, pasikeitė finansinė padėtis, sumažėjo pajamos ar apyvarta. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas UAB „Vičiūnai“ trukdo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ veiklai ir kišosi į vidaus reikalus. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė Europos Sąjungos Direktyvos 91/533/EEB, tačiau nedetalizuoja, kokios konkrečiai nuostatos šiuo atveju turėtų būti taikytos, juo labiau, kad šis teisės aktas reglamentuoja tik darbuotojų teisę žinoti apie savo darbo sąlygas, tačiau jokio ryšio su profesinėmis sąjungomis neturi.
Įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.