- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- A-442-2645-12
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Inrema“
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Inrema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Inrema“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybę pritarti pasiūlymui dėl rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinių, kuriais 36 1000 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 28 1000 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu Vilniaus r. sav., Skapiškių vs. (toliau – ir žemės sklypai), yra priskirti miško ir žemės ūkio prioriteto ekofunkcinių prioritetų zonoms (MR, Ž), pakeitimo bei įpareigoti atsakovą priskirti šių žemės sklypų teritoriją urbanizuojamai gyvenamajai zonai (Bendrojo plano koncepcijoje „A“ indeksu žymimai „aglomeracinio proceso urbanizuojamų ekosistemų prioritetų zonai“ bei Bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose „U“ indeksu žymimai „kitos paskirties žemės prioriteto, įtakojamo aglomeracinio proceso zonai“); 2) panaikinti 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-74 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos“ 1, 2, 7 ir 20.21 punktų dalis, susijusias su UAB „Inrema“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų teritorija; 3) panaikinti 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-323 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ ir juo patvirtintą Bendrąjį planą dalyje, susijusioje su UAB „Inrema“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų teritorijos suplanavimu.
Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. liepos 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo ir iki šiol nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – du žemės sklypus, esančius Skapiškių vs., Vilniaus rajone. Susipažinusi su rengiamo Bendrojo plano, kurio planavimo organizatoriumi yra atsakovas, sprendiniais, UAB „Inrema“ sužinojo, jog jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus planuojama priskirti neurbanizuojamai, miško ir žemės ūkio vystymui skirtai teritorijai, patenkančiai į „M“ bei „Ž, ŽV“ tipo ekofunkcinių prioritetų zonas. Atsakovas 2008 m. vasario 28 d. rašte Nr. A33-972-(4.20) patikslino šią informaciją, nurodydamas, kad pareiškėjo žemės sklypų teritorija patenka į „MR“ (rekreacinio miško ekosistemų prioriteto) ir „Z“ (žemės ūkio prioriteto) zonas. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007 m. kovo 23 d. sprendimu pritarė koncepcijai, numatančiai ginčo sprendinius. Teigė, kad tokių prioritetų zonų numatymas UAB „Inrema” priklausančiuose žemės sklypuose yra nepagrįstas, nes UAB „Inrema” nuosavybės teise priklausanti žemė yra greta Vilniaus miesto teritorijos ribos, o netoli miesto ribos esančios teritorijos yra intensyviai urbanizuojamos, kuriama šių teritorijų infrastruktūra, jos pritaikomos šiuolaikiniams gyvenimo poreikiams. Teigė, kad nepagrįstais Bendrojo plano sprendiniais neteisėtai ribojama UAB „Inrema“ galimybė vystyti šioje teritorijoje veiklą, realizuoti savo teisę statyti. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka 2007 m. spalio 8 d. UAB „Inrema“ pateikė savo pasiūlymą dėl rengiamo Bendrojo plano sprendinių keitimo šio planavimo organizatoriui – Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kuriame nurodė argumentus dėl nepagrįsto ir nelogiško jai priklausančių žemės sklypų teritorijos priskyrimo neurbanizuojamai teritorijai bei prašė pakeisti rengiamo Bendrojo plano sprendinius. Tačiau atsakovas per įstatymo nustatyta terminą pareiškėjo pasiūlymui nepritarė ir nepateikė jokio atsakymo, todėl UAB „Inrema“ 2008 m. lapkričio 22 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuris UAB „Inrema“ nurodytus argumentus pripažino pagrįstais ir 2007 m. gruodžio 12 d. raštu informavo, kad pareiškėjo pasiūlymas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų nustatyta tvarka ir kad skundas yra pagrįstas. Taip pat buvo nurodyta, kad skundas persiunčiamas nagrinėti atsakovui pagal kompetenciją, reikalaujant pateikti pareiškėjai motyvuotą atsakymą dėl pateikto pasiūlymo. Tačiau net ir po šio kreipimosi ir daugkartinio lankymosi bei domėjimosi telefonu atsakovas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nurodymo neįvykdė. Manė, kad Bendrojo plano rengėjui UAB „Urbanistika“ UAB „Inrema“ pateiktas pasiūlymas galimai net nebuvo perduotas nagrinėti. Tvirtino, kad atsakovo nepritarimas jo pasiūlymui dėl sprendinių pakeitimo yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktui, įpareigojančiam teritorijų planavimo procese derinti valstybės, savivaldybės bei juridinių asmenų interesus dėl žemės naudojimo ir veiklos joje vystymo, bei 3 straipsnio 2 daliai, įpareigojančiai atsižvelgti į planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, žemės savininkų teises.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 2, 7 ir 19 straipsnių nuostatomis, pavieniai sklypai nėra bendrojo teritorijos planavimo objektai. Manė, kad pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai bando, pasinaudojęs Bendrojo plano rengimo procedūra, faktiškai pakeisti valdomų sklypų tikslinę naudojimo paskirtį. Pabrėžė, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Atkreipė dėmesį tai, jog 2008 m. birželio 26 d. raštu Nr. A33-81(25.1.1)B.P. UAB „Inrema“ buvo atsakyta, kad jos 2007 m. spalio 8 d. ir 2008 m. birželio 10 d. pasiūlymams nepritarta. Manė, kad pareiškėjas praleido skundo dėl 2007 m. kovo 23 d. sprendimo apskundimo terminą, nes šio sprendimo tekstas dar 2007 m. balandžio 12 d. buvo paskelbtas Vilniaus krašto laikraštyje, o 2007 m. kovo 30 d. – savivaldybės interneto tinklalapyje. Pažymėjo, kad gyvenamųjų namų statyba Skapiškių vs., laikantis 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Bendrojo plano sprendinių (Skapiškių vs. yra M1 žemės naudojimo prioriteto zonoje ir jam nustatytas G4 gyvenvietės vystymo tipas), yra galima, todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad Skapiškių vs. teritorija yra neurbanizuojama, nepagrįsti. Pabrėžė, kad VĮ Registro centro duomenimis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Skapiškių vs., Riešės sen., Vilniaus r., plotas iš tikrųjų yra 25 7378 ha, o ne 28 1000 ha.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-74 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos“ 1, 2, 7 ir 20.21 punktų dalis bei 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-323 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ ir juo patvirtinto Bendrojo plano dalis, susijusias su UAB „Inrema“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų teritorijos suplanavimu, likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7 ir 8 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 3 ir 10 punktais bei priėjo išvadą, jog teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl bendrojo plano sprendinių. Planavimo organizatorius tik turi pareigą motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami, jei jų nepriima. Šiuo atveju atsakovas tai padarė 2008 m. birželio 26 d. raštu Nr. A33-81(25.1.1)B.P. Nustatė, kad UAB „Inrema“ 2007 m. spalio 8 d. pasiūlymas dėl rengiamo Bendrojo plano sprendinių keitimo buvo pateiktas po Bendrojo plano koncepcijos ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo viešo svarstymo 2006 m. gruodžio 6 d., kuriame UAB „Inrema“ atstovas nedalyvavo. Tačiau tai, kad UAB „Inrema“ pasiūlymas buvo apsvarstytas Bendrojo plano organizatoriaus ir pateiktas įvertinti Bendrojo plano rengėjui UAB „Urbanistika”, patvirtina byloje pateiktas išrašas iš savivaldybės tarybos parengtos Bendrojo plano koncepcijos. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad į UAB „Inrema” pateiktą pasiūlymą atsakovas tinkamai atsakė 2008 m. birželio 26 d. raštu, kurio pareiškėjas neskundė, nors bylos duomenys patvirtina, kad jo kopija buvo įteikta UAB „Inrema“ atstovaujančiam advokatui M. G. 2008 m. liepos 30 d. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog 2008 m. birželio 26 d. rašte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, jis yra pakankamai motyvuotas, į UAB „Inrema” pasiūlymą juo buvo atsakyta tinkamai, nurodant teisės aktų nuostatas ir konkrečiai įvardijant priežastis, kuriomis grindžiamas neigiamas atsakymas (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis), todėl, esant teisėtam ir galiojančiam atsakymui į UAB „Inrema” pasiūlymą, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą įpareigoti atsakovą pritarti pareiškėjo 2007 m. spalio 8 d. pasiūlymui dėl rengiamo Bendrojo plano sprendinių keitimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ginčijami Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. ir 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimai bei patvirtintas Bendrasis planas yra norminiai administraciniai teisės aktai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalis) ir kad pareiškėjas negali kelti abstraktaus pobūdžio klausimų dėl norminio akto teisėtumo (ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėjo, kad UAB „Inrema” keliami klausimai dėl atitinkamo norminio akto teisėtumo turi būti susiję su jos subjektinių teisių išsprendimu, t. y. turi būti susiję su jos subjektinių teisių ar teisėtų interesų gynyba (ABTĮ 5 straipsnis). Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas savo teises gali apginti teisės aktų nustatyta tvarka atlikdamas žemės sklypų detalųjį planavimą, kuriuo galima nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimą režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti, detalizuoti bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reglamentus, t. y. atlikti iš esmės tokius veiksmus, kurių pareiškėjas siekė kreipdamasis su pasiūlymu į Vilniaus rajono savivaldybę. Todėl teismas sprendė, kad ginčydamas atsakovo 2007 m. kovo 23 d. sprendimo ir 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalis pareiškėjas hipotetiškai sieja galimą šių aktų pritaikymą ateityje su galimu jos teisių pažeidimu. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-2883/2011 ir darė išvadą, jog ginčijamų norminių aktų realiai nepritaikius, tarp pareiškėjo prašymo panaikinti atsakovo 2007 m. kovo 23 d. sprendimo dalį ir 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo bei juo patvirtinto Bendrojo plano dalį ir reikalavimo įpareigoti atsakovą pritarti pareiškėjo pasiūlymui dėl Bendrojo plano sprendinių (byloje iškelto individualaus ginčo) nėra tiesioginio ryšio, kas reiškia, jog nėra vienos iš būtinų sąlygų, reikalingų atlikti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą. Todėl skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą pritarti pareiškėjo 2007 m. spalio 8 d. pasiūlymui dėl rengiamo Bendrojo plano sprendinių atmestinas, o bylos dalis dėl reikalavimų panaikinti atsakovo 2007 m. kovo 23 d. sprendimo dalį ir 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimą bei juo patvirtintą Bendrąjį planą dalyje, susijusioje su UAB „Inrema“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų teritorijos suplanavimu, nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas tik 2008 m. birželio 26 d. raštu Nr. A33-81(25.1.1)B.P. atsakė į pareiškėjo 2007 m. spalio 8 d. pasiūlymą dėl rengiamo Bendrojo plano sprendinių keitimo, t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo pasiūlymo pateikimo. Rašte nenurodyta jo apskundimo tvarka, todėl pareiškėjas jo apskųsti neturėjo galimybių. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovo nepritarimo pareiškėjo pasiūlymui neteisėtumo, t. y. netyrė, ar pagrįstai nepritarta pasiūlymui pakeisti Bendrojo plano koncepcijoje esančius sprendinius kitais ir kt. Teigia, kad Vilniaus rajono savivaldybė per teisės aktų nustatytą terminą neteisėtai nepritarė pagrįstam UAB „Inrema“ pasiūlymui, šis nepritarimas ir reikalavimas dėl įpareigojimo pritari tebeliko aktualus nepaisant atsakovo 2008 m. birželio 26 d. rašto, kurio skųsti būtinybės ir galimybės nebuvo, nes neteisėtas nepritarimas pasiūlymui jau ir taip buvo skundžiamas, o 2008 m. birželio 26 d. rašte išdėstyti nepritarimo motyvai jau prieš tai atsakovo buvo išdėstyti teismui pateiktame atsiliepime į UAB „Inrema“ skundą. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą, pasak pareiškėjo, analogiškoje administracinėje byloje Nr. N556-677/2009, kurioje pripažinta asmens teisė skųsti rengiamo bendrojo plano koncepciją (ir patį bendrąjį planą) dėl tų planavimo sprendinių, kurie liečia konkretų žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.
Nurodo, kad 2008 m. birželio 10 d. vyko Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano konkretizuotų sprendinių aptarimo viešas susirinkimas, po kurio 2008 m. birželio 18 d. buvo sudaryta pasiūlymų vertinimo komisija, kuri į visus po 2007 m. gruodžio 6 d. gautis pasiūlymus turėjo atsakyti iki 2008 m. birželio 26 d. Pareiškėjo 2007 m. spalio 8 d. ir 2008 m. birželio 10 d. pasiūlymams buvo nepritarta 2008 m. birželio 26 d. raštu Nr. A33-81(25.1.1)B.P. Pažymi, kad pareiškėjui šioje byloje atstovauja kvalifikuotas teisininkas, todėl mano, kad apskundimo tvarkos nenurodymas rašte negalėjo daryti įtakos pareiškėjo galimybėms jį apskųsti. Teigia, kad ginčijami Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. ir 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimai yra norminiai teisės aktai ir pareiškėjas neturi teisės ginčyti jų teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Dėl įpareigojimo pritarti pasiūlymui
Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybę pritarti pasiūlymui dėl rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, kuriais 36 1000 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 28 1000 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu Vilniaus r. sav., Skapiškių vs., yra priskirti miško ir žemės ūkio prioriteto ekofunkcinių prioritetų zonoms (MR, Ž), pakeitimo bei įpareigoti atsakovą priskirti šių žemės sklypų teritoriją urbanizuojamai gyvenamajai zonai (Bendrojo plano koncepcijoje „A“ indeksu žymimai „aglomeracinio proceso urbanizuojamų ekosistemų prioritetų zonai“ bei Bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose „U“ indeksu žymimai „kitos paskirties žemės prioriteto, įtakojamo aglomeracinio proceso zonai“).
Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija) nustatė, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo procedūros yra užbaigtos, bendrasis planas yra patvirtintas. Be to, kaip matyti iš 2008 m. birželio 26 d. rašto Nr.A33-81(25.1.1)8.P atsakovas raštu atsakė pareiškėjui, jog yra priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjo pasiūlymo dėl rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano (t. 1, b.l. 55). Šis dokumentas patvirtina, jog pareiškėjo pateiktas pasiūlymas bendrojo plano rengimo procedūros metu buvo išnagrinėtas ir pareiškėjui buvo atsakyta raštu. Kadangi atsakovas pareiškėjo pasiūlymą išnagrinėjo, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pakartotinai nagrinėti pareiškėjo pasiūlymą dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano.
Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pareiškėjas minėto atsakovo atsakymo apie tai, kad pasiūlymas dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano nėra tenkinamas, neapskundė, nors tokia galimybe galėjo pasinaudoti. Atsakovo 2008 m. birželio 26 d. rašto Nr.A33-81(25.1.1)8.P kopija pareiškėjo atstovui advokatui M. G. buvo įteikta 2008 m. liepos 30 d. (t. 1, b.l. 87). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo pasiūlymo teisėtumas ir pagrįstumas po to, kai atsakovas pateikė pareiškėjui atsakymą dėl pasiūlymo, susijusio Vilniaus bendrojo plano sprendiniais, galėtų būti vertinamas tik tuomet, jeigu pareiškėjas būtų šį atsakymą apskundęs Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Dispozityvumo principas reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai). Taigi nenuginčijus atsakovo 2008 m. birželio 26 d. rašte Nr.A33-81(25.1.1)8.P išdėstyto atsakymo, minėtas pareiškėjo skundo reikalavimas negali turėti jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nes, kaip jau buvo minėta, nėra pagrindo atsakovą įpareigoti pakartotinai svarstyti pareiškėjo pasiūlymą dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano pakeitimo. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, minėtas pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti patenkintas.
V.
Dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. T3-74 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos“ dalies panaikinimo
Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. T3-74 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos“ 1, 2, 7 ir 20.21 punktų dalis, susijusias su UAB „Inrema“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų teritorija.
Pirmosios instancijos teismas bylą dėl šio reikalavimo nutraukė, motyvuodamas tuo, kad ginčijamas sprendimas yra norminis administracinis teisės aktas, o pareiškėjas pagal ABTĮ 110 straipsnį neturi teisės kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu dėl tokio akto panaikinimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. T3-74 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos“ norminiu administraciniu aktu.
Norminis teisės aktas - įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 straipsnio 13 dalis).
Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (plenarinės sesijos) 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5–63–03).
Koncepcijos rengimo stadija, kurios metu nustatoma teritorijos vystymo bendroji erdvinė koncepcija, funkciniai prioritetai ir teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumai, yra teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo stadija (Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Todėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. T3-74 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos“ yra tik rekomendacinio pobūdžio teritorinio planavimo dokumentas, kuriuo numatomos tam tikros teritorijos vystymo kryptys ir tikslai, žemės naudojimo prioritetai, infrastruktūros sistemos modelis, prognozuojamas gyventojų skaičius, juridinių ir fizinių asmenų veiklos plėtojimo tendencijos ir pan., nes šiame akte nėra suformuluota ar sankcionuota visuotinai privalomų elgesio taisyklių, nustatančių visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-635/2008).
Kadangi skundžiamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. T3-74 yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl šis viešojo administravimo subjekto aktas nepažeidė ir negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, nes nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos. Taigi yra pagrindas pripažinti šį pareiškėjo skundo reikalavimą nepagrįstu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą privalėjo atmesti.
VI.
Dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T3-323 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ panaikinimo
Pareiškėjas prašė panaikinti 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-323 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ ir juo patvirtintą bendrąjį planą dalyje, susijusioje su UAB „Inrema“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų teritorijos suplanavimu.
Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje administracinę bylą nutraukė.
Bendrasis planas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstamas norminiu administraciniu aktu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-8-115/ 2005; 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-17-301/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-5-324/2007).
Ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnyje nustatyta tvarka.
ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl savivaldybių administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo ištyrimo su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai.
Pagal šį teisinį reguliavimą, privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė tiesiogiai kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumą, prašyti panaikinti norminį administracinį aktą (jo dalį). Todėl bylos pagal ABTĮ 110 straipsnyje nenurodyto subjekto kreipimąsi į teismą dėl norminio administracinio akto panaikinimo nenagrinėtinos.
Tačiau šie asmenys turi galimybę prašyti ištirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsniu. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo.
Kadangi pareiškėjo reikalavimai dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso ginimo yra atmestini dėl to, kad ginčo išsprendimas negali turėti jokios įtakos pareiškėjo teismine tvarka ginamoms teisėms, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo reikalavimas Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio nuostatų kontekste nesvarstytinas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo pritarti pasiūlymui bei pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo iš dalies panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. T3-323 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ ir juo pavirtintą bendrąjį planą. Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo nutraukė bylą dalyje dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. T3-74 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos“ dalies panaikinimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inrema“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Bylą dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T3-323 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ ir juo patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalis, susijusias su uždarosios akcinės bendrovės „Inrema“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų teritorijos suplanavimu, nutraukti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.
Nutartis neskundžiama.