Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2019-04-03 tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K888524980, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 9389,61 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 7812,99 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 27 proc.) bei 877,33 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024-04-03. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis ieškovei turėjo būti grąžintas per 60 mėnesinių įmokų. Ieškovė suteikė atsakovui 9389,61 Eur vartojimo kreditą, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties 8.4. punktu, 2020-08-26 pranešimu nutraukė sutartį nuo 2020-09-01. Duomenų, jog įsiskolinimas padengtas, byloje nėra.

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, todėl atsakovas laikomas pažeidusia prievolę. Darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 8459,71 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 957,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos 2020-09-01.

Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos. Šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo, be kita ko, mokėti sutartyje nustatyto dydžio (metinė palūkanų norma, numatyta sutarties specialiojoje dalyje – 27 proc.) palūkanas (sutarties bendrosios dalies 5.2 punktas), todėl ieškovės reikalavimas dėl 957,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-09-01, priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 27 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8459,71 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-04-24.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 konstatuota, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo praktiką, teismo vertinimu, aptariamas ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip prašymas taikyti vieną iš civilinės atsakomybės formų, t. y. priteisti pagal sutartį ieškovės negautas pajamas (nuostolius) – iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos nesumokėtas mokėjimo (pelno) palūkanas. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), todėl teismas sprendžia, kad šis ieškovės reikalavimas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinos negautos pajamos (nuostoliai): 27 proc. dydžio metinės palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą, kuri teismo sprendimo priėmimo metu yra 8459,71 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-09-01 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-04-24.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 2186,67 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs per sutarties terminą sumokėti ieškovei 877,33 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida). Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Įvertinus šalių sutarties nuostatas bei sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, darytina išvada, jog šiuo atveju sutartyje numatytas tarpininkavimo mokestis, kuriam taikyta nuolaida, vertintinas kaip civilinės atsakomybės forma, kurios tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, todėl, remiantis aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika analogiško pobūdžio byloje, ieškovės parengtos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis, kuriam taikyta nuolaida, laikytinas netesybomis (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje e2A-110-796/2020, 24 punktas; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020, 21 punktas). Pažymėtina, kad paprastai tokio pobūdžio bylose kredito sutarties šalių individualiai neaptartos sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri mokama tik netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju, yra kvalifikuojamos kaip netesybos, kurios sutarties sudarymo metu nėra pakankamai aiškios vartotojui, todėl kredito davėjui nepriteisiamos (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-852/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1238-730/2019, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje e2A-110-796/2020 ir kt.).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio pritesimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 877,33 Eur tarpininkavimo mokestis.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 20,96 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-04-25 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-09-01, ir 27 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 8459,71 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-04-25 iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (27 proc.) viršija vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį kreditorė skaičiuoja šias palūkanas (neterminuotai), taip pat neatitinka vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria remiasi ieškovė formuluodama reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, nepaneigti ankstesnėje praktikoje pateikti išaiškinimai nurodytu klausimu. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. birželio 9 d. išleistoje „Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikos“ apžvalgoje, kurioje aptarė aktualiausius teismų praktikoje iš vartojimo kredito teisinių santykių kylančius klausimus, tarp jų ir klausimus dėl kompensacinių palūkanų, nurodė, kad vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtinta šias taisykles: „Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos.“ Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, prašymas dėl 27 proc. kompensacinių palūkanų už negrąžintą kreditą, skaičiuojamų nuo 2024-04-25

iki visiško kredito grąžinimo atmestinas, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 20,96 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo nuo 2020-04-25 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-09-01 atitinka vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra sumokėjusi 262,00 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymai pagrindė 200,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas tenkino 88,74 proc. ieškovės reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 409,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. B. 8459,71 Eur (aštuonių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 71 ct) negrąžintą kreditą, 957,20 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 20 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas (nuostolius), t. y. 27 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, kuri teismo sprendimo priėmimo metu yra 8459,71 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-09-01) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-04-24); 877,33 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 33 ct) tarpininkavimo mokestį, 20,96 Eur (dvidešimties eurų 96 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10315,20 Eur (dešimties tūkstančių trijų šimtų penkiolikos eurų 20 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 409,98 Eur (keturių šimtų devynių eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.