Kauno apylinkės teismo įsakymas

2014-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2197-720/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-07-02
Bylos Nr.
1-2197-720/2014
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00267-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
M. Ž.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2197-720/2014Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00267-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.13.; 1.2.5.4. 2.1.16.1.10.; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Vigelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1989 m. gegužės 10 d. Šakiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

- 2011 09 30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant lankytis tam tikrose vietose, būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslą;

- 2012 12 17 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – 10 MGL, tai yra 1 300,00 litų dydžio bauda, įskaičius sulaikymo laiką, paskirta galutinė bausmė - 6 MGL, ta yra 780 Lt, dalis baudos - 593,31 Lt sumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. Ž. 2014 m. vasario 23 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išplūdo necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais savo motiną R. Ž., kojomis spardė baldus, grasino ją sumušti bei nužudyti ir rodydamas, kad jo grasinimai realūs, artinosi link R. Ž. sugniaužęs kumščius ir juos iškėlęs į viršų, sugriebė jai už kairės rankos riešo, tokiu būdu grasino nužudyti žmogų ir sunkiai sutrikdyti sveikatą ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis M. Ž. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 02 23 įvykio, vykusio apie 20.30 val. jo namuose, kur gyvena su tėvais, metu, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, buvo visiškai girtas. Prisimena, kad įvykio metu jis plūdo necenzūriniais žodžiais savo mamą R. Ž., kad kojomis spardė bute buvusius baldus, grasino sumušti mamą, buvo iškėlęs sugniaužtus kumščius į viršų, tokia poza ėjo link mamos bei buvo jai sugriebęs už kairės rankos riešo, tačiau jos nesužalojo. Taip elgėsi tik dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes gėrė visą savaitgalį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje daugiau tikrai nenusikalsti. Kiek prisimena, paties įvykio jo šeimos nariai, t. y. nei tėtis, nei brolis, nei sesė nematė. Kai 2014 02 25 d. išėjo iš areštinės, grįžęs namo mamos atsiprašė, sutvarkė namuose jo sulaužytus baldus, todėl mama jam dėl to jokių pretenzijų neturėjo ir neturi. Taip pat, kai sugrįžo iš areštinės, jis su mama atvirai pasikalbėjo ir po pokalbio su ja suprato, kad tikrai turi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl mamai padedant ir lydint jis pradėjo gydytis nuo alkoholizmo reabilitacijos centre „Gyvenimo vartai“. Su šiuo centru yra sudaręs 1 metų laikotarpio sutartį dėl gydymosi. Šiuo metu ir gyvena tame centre, adresu Kaišiadorių r. sav., Kruonio seniūnija, Rokiškės k. I, tačiau procesinius dokumentus prašo siųsti jam adresu Pramonės pr. 24-402, Kaunas. Jis yra registruotas darbo biržoje, tačiau šiuo metu niekur nedirba (b.l. 70, 76).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais kaltinamojo apklausos protokolais, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais bei kitais bylos rašytiniais duomenimis.

Nukentėjusioji R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 02 23 apie 20.30 val. namuose, esančiuose adresu Pramonės per. 24-402, Kaune, grįžęs neblaivus sūnus M. Ž., pradėjo daužyti bute esančius daiktus, t. y. išspyrė hole stovinčią batų dėžę, vėliau koja išspyrė miegamojo durų stiklą. Jai paprašius liautis, jis pradėjo R. Ž. grasinti, sakydamas „kad sudaužysiu, išpjausiu, visus uždaužysiu“. Sakydamas šiuos žodžius M. Ž. ėjo link R. Ž. sugniaužęs kumščius, juos iškėlęs į viršų. Priėjęs prie motinos, M. Ž. jai sugriebė už kairės rankos riešo, tačiau jai suklykus, ranką paleido, todėl fizinio sužalojimo jai nepadarė. Tokius žodžius išgirdusi ji labai susijaudino ir tikrai pamanė, kad jis būdamas išgėręs, be to daug aukštesnis už ją, buvęs boksininkas, tvirto kūno sudėjimo, stipresnis, gali rimtai jai sukelti pavojų gyvybei ir sveikatai. Matydama, kad sūnus yra supykęs ir nevaldantis savo emocijų, ji labai išsigando. Iš sūnaus jai pasakytų žodžių ir tokio jo elgesio ji suprato, kad jai gresia reali grėsmė jos sveikatai ir gyvybei. Be to jis ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, išvadindamas ją „suka, žertva, gaidžiai jūs čia visi ir pan.“. Dėl sūnaus agresyvaus elgesio jos atžvilgiu ir išsakytų grasinimų, kuriuos ji suprato, jog jie gali būti realūs, ji iškvietė policijos pareigūnus. Sūnus jai grasino žodžiais, o fizinio sužalojimo nepadarė, todėl siuntimo į teismo medicinos ekspertizę išduoti neprašė. 2014 02 25 R. Ž. su sūnum pasikalbėjo ir M. Ž. nusprendė, kad jam reikia gydytis dėl alkoholizmo, kadangi jis tikrai yra priklausomas nuo alkoholio. Sūnus pats jai pripažino, kad yra priklausomas nuo alkoholio, kad jis jo visiškai negali gerti. M. Ž. sutiko gydytis, todėl 2014 02 26 jie abu nuvyko į reabilitacijos centrą „Gyvenimo vartai“, esantį Kaišiadorių r., Kruonio seniūnija, Basonių k., Kauno adresas Kapsų g. 11, Kaunas. M. Ž. pasirašė 1 metų laikotarpio sutartį, kad gydysis šiame centre. Šie jos sūnaus M. Ž. poelgiai yra tikrai dideli pokyčiai jo gyvenime, dėl ko ji labai džiaugiasi ir viliasi, kad jos sūnus pasveiks. Šiuo metu ji jokių pretenzijų sūnui nebeturi, jie susitaikė (b.l. 11, 12).

Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. Ž. yra jo sūnus. Šiuo metu M. Ž. gydosi nuo alkoholizmo reabilitacijos centre, todėl šiuo metu jis ir gyvena tame reabilitacijos centre, esančiame Kaišiadorių r. Prieš pradėdamas gydytis reabilitacijos centre, M. Ž. buvo priklausomas nuo alkoholio, jis dažnai juo piktnaudžiaudavo. Išgėręs sūnus būdavo konfliktiškas. V. Ž. dirba vairuotoju – ekspeditoriumi, jam dažnai tenka išvykti į užsienį darbo reikalais, todėl M. Ž. dažniau rūpindavosi žmona Renata. Apibūdinti M. Ž. galėtų kaip gerą, nuoširdų sūnų, tačiau jam negalima gerti alkoholio, nes tada jį ištinka alkoholio psichozės, jis visiškai pasikeičia, tampa agresyvus. Kai M. Ž. grįždavo į namus girtas, jis norėdavo visus šeimos narius pamokyti kaip gyventi, ieškodavo priekabių, tačiau M. Ž. niekada nėra nei prieš vieną šeimos narį naudojęs jokio fizinio smurto. 2014-02-23 V. Ž. su žmona ir dvyniais vaikais Rugile ir Tadu buvo namuose. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, tačiau galėjo būti apie 20-21 val., V. Ž. buvo miegamajame, miegojo. Prieš užmigdamas matė, kad dvyniai buvo savo kambaryje, o žmona buvo dar kitame kambaryje. Prabudęs išgirdo namuose kilusį triukšmą, pamatė ir išgirdo, kad dūžta miegamojo kambario langas. Nuėjęs į koridorių pamatė jame stovintį neblaivų sūnų M. Ž. ir sutuoktinę Renatą. Žmona V. Ž. pasakė, kad M. Ž. jai grasino ir, kad ji iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai M. Ž. pristatė į Dainavos PK. R. Ž. konflikto su M. Ž. metu nenukentėjo, ji nebuvo sužalota, ji pasakojo, kad tiesiog išsigando M. Ž., nes jis buvo neblaivus. Paties konflikto V. Ž. nematė, nes tuo metu miegojo (b.l. 17).

Liudytojas T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. Ž. yra jo brolis. Jis gyvena su savo šeima, tai yra su dviem broliais, viena sese ir tėvais. Savo brolį Mantą jis norėtų apibūdinti iš dviejų pusių, kadangi kai Mantas negeria jis yra visiškai nekonfliktiškas, geras, paslaugus brolis, tačiau kai Mantas išgeria, jis yra linkęs konfliktuoti su kitais asmenimis. Kai Mantas grįždavo į namus girtas arba išgėręs, jis pats pirmas pradėdavo konfliktus, ieškodavo priekabių. 2014 02 23 kai M. Ž. grasino mamai, T. Ž. tuo metu buvo savo kambaryje, garsiai klausė muziką, todėl paties konflikto nematė ir negirdėjo. Apie patį konfliktą liudytojas sužinojo, kai į jų namus atvyko policija ir išsivežė M. Ž.. Konflikto detalių T. Ž. nežino, apie patį konfliktą jis mamos ar kitų šeimos narių neklausinėjo. Matė, kad namuose buvo išdaužtas tėvų kambario durų stiklas. Žino, kad M. Ž. šio įvykio metu nei vieno iš šeimos narių nesumušė. Šiuo metu kiek jam yra žinoma Mantas gydosi nuo alkoholizmo reabilitacijos centre (b.l. 16).

Liudytoja R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. Ž. yra jos brolis. Savo brolį Mantą apibūdintų kaip gerą brolį, tačiau linkusį vartoti alkoholį. Kol M. Ž. nevartoja alkoholio, jis yra geras, paslaugus, nelinkęs konfliktuoti su šeimos nariais. 2014-02-23 vakare, apie 22 val. M. Ž. grįžo į namus labai girtas. Tuo metu R. Ž. buvo savo kambaryje. Išgirdo triukšmą, kad M. Ž. šaukia ant mamos. Sakė, kad viską sudaužys ar išdaužys. Daugiau ką sakė M. Ž. liudytoja neprisimena. Mamos 2014 02 23 vakarą M. Ž. nesumušė. Nori pasakyti, kad dabar M. Ž. yra labai pasikeitęs, nes nuo 2014 02 27 pradėjo gydytis nuo alkoholizmo (b.l. 15).

2014 02 23 Kauno AVPK 1-ojo būrio patrulio K. G. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje patvirtina, kad nuvykę su vyr. patruliu P. S. pagal 2014 02 23 21.13 val. gautą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje į butą, esantį Pramonės pr. 24-402, Kaune, nustatė, kad būdamas visiškai girtas (4,54 promilės alkoholio – sunkus girtumo laipsnis) M. Ž. daužėsi, mušėsi, grasino nužudyti motiną R. Ž.. R. Ž. paaiškino, kad smurtas pasireiškė daiktų išdaužymu ir grasinimu nužudyti, smurto žymių ant kūno nepastebėta. Vežamas į policijos komisariatą M. Ž. elgėsi agresyviai, buvo panaudotos spec.priemonės, koviniai imtynių veiksmai ir antrankiai (b.l. 7-9).

2014 02 23 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Pramonės pr. 24-402, Kaune. Buto hole stovi medinė batų dėžė su stalčiais, kurios viršutinis stalčius išlaužtas. Taip pat rastas išdaužytas miegamojo kambario durų stiklas. Įvykio vietoje nubraižytas planas – schema (b.l. 4-6).

2014 02 23 Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 4739 patvirtina, kad 2014 m. vasario 23 d. 21 val. 35 min. M. Ž. buvo nustatytas 4,54 promilių girtumas (b.l. 24).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos atveju, kaltinamasis kojomis spardydamas baldus, grasindamas sumušti ir nužudyti, artinosi link R. Ž. sugniaužęs kumščius ir juos iškėlęs į viršų, sugriebė jai už kairės rankos riešo todėl, teismo vertinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo rimtą pagrindą bijoti, kad grasinimas bus įgyvendintas.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo M. Ž. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios R. Ž., liudytojų V. Ž., T. Ž., R. Ž. ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. Ž. 2014 m. vasario 23 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išplūdo necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais savo motiną R. Ž., kojomis spardė baldus, grasino ją sumušti bei nužudyti ir rodydamas, kad jo grasinimai realūs, artinosi link R. Ž. sugniaužęs kumščius ir juos iškėlęs į viršų, sugriebė jai už kairės rankos riešo, tokiu būdu grasino nužudyti žmogų ir sunkiai sutrikdyti sveikatą ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 85).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltininkas mokosi, yra teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, iš kart po nusikaltimo padarymo pradėjo gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio. Priklausomybės ligų centre užregistruotas – diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (b.l. 34). Alkoholio vartojimas skatina agresyvų kaltinamojo elgesį, lemia susilpnėjusią savikontrolę, kas turi įtakos ir jo nusikalstamam elgesiui, nusikalstama veika buvo nukreipta prieš šeimos narį – motiną, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajam bausmę – viešuosius darbus, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 351 str., 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam – 6 (šešis) mėnesius viešujų darbų, įpareigojant nuteistąjį per šį nustatytą laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešujų darbų, įpareigojant nuteistąjį per šį nustatytą laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto b) papunkčiu, nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. vasario 23 d. iki 2014 m. vasario 25 d..

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

- nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė