- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- eI3-4716-1029/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00103-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Giedrė Kairienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Erminijus Baziulis
- Atsakovas
- Z. S.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Varžinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui Z. S. dėl negrąžintų paramos lėšų ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į administracinį teismą, prašydama iš atsakovo Z. S. priteisti 290,42 Eur skolą, susidariusią dėl negrąžintų paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 14 ir 15.1 punktais, pradedant 2017 m. liepos 2 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodo, kad atsakovas 2014 m. gegužės 12 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2014 m. Paraiška). Paaiškina, jog 2014 m. Paraiškoje atsakovas deklaravo 4,00 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Teigia, kad 2014 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu 3D-171 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Tvirtina, jog vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, atsakovas privalėjo laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (toliau – GAAB), kurie nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtintų Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše (toliau – GAAB aprašas). Pažymi, kad 2014 m. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas pažeidė GAAB aprašo 7 punkto reikalavimą (deklaruotoje ganyklų-pievų plote atsakovas nelaikė sutartinių gyvulių), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintų Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų taikymo metodika (toliau – Metodika) atsakovui buvo pritaikyta 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija. Pareiškėja teigia, kad atsakovo 2014 m. Paraišką įvertino pakartotinai ir nustatė bendrą 290,42 Eur dydžio grąžintinų lėšų sumą, kurią atsakovas teikdamas 2014 m. Paraišką įsipareigojo grąžinti. Susidariusią 290,42 Eur skolą atsakovas įpareigotas grąžinti Nacionalinė mokėjimo agentūros 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Kadangi atsakovas susidariusios 290,42 Eur skolos negrąžino, pareiškėja kreipėsi į teismą. Be to, remiantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos, kurias pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareiškėjos prašymu priteisti skolą nesutinka. Nurodo, kad 2014 m. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo paramą pagal jo pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką. Pabrėžia, jog pareiškėja nepagrįstai jį kaltina, kad jis savo deklaruotose pievose ir ganyklose nelaikė gyvulių. Paaiškina, kad jis savo žemės sklype negalėjo laikyti gyvulių, nes čia nėra jokių pastatų jiems laikyti. Mano, jog pareiškėja, praėjus beveik trims metams nuo išmokos išmokėjimo, priėmusi sprendimą dėl skolos priteisimo, elgiasi nesąžiningai, nes pareiškėja galėjo atlikti išmokos perskaičiavimą ir ją išskaičiuoti iš vėlesnių metų išmokų. Nurodo, kad apie priimtą pareiškėjos 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą ir 2017 m. gegužės 2 d. raštą sužinojo tik 2023 m. kovo 14 d. teismui atsiuntus šiuos dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas priteisti negrąžintas paramos lėšas ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti paramos lėšas.
Byloje nustatyta, kad Z. S. 2014 m. gegužės 12 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaravo 4,00 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos.
GAAB aprašo 7 punkte nurodyta, kad pareiškėjai deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius nuo 2014 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,3 SG (sutartinio gyvulio) pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Šiame punkte taip pat įtvirtinta, kad reikalavimas laikyti ūkinius gyvūnus netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai nuo 2014 m. sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų plotų.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas per ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį (nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.) sutartinių gyvulių nelaikė, t. y. laikė 0 SG. Atsiliepime atsakovas teigia, kad jis savo žemės sklype negalėjo laikyti gyvulių, kadangi čia nebuvo jokių pastatų jiems laikyti. Teisėjų kolegija tokį atsakovo argumentą laiko nepagrįstu, nes byloje nustatyta, kad atsakovas teikdamas 2014 m. Paraišką, savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis (2014 m. Paraiškos III skyriaus 1 punktas). Byloje nustačius, kad atsakovas 2014 m. Paraiškoje deklaruotame 4,00 ha ganyklų-pievų plote nelaikė sutartinių gyvulių, teisėjų kolegijos vertinimu, Nacionalinė mokėjimo agentūra pagrįstai pripažino, kad atsakovas pažeidė GAAB aprašo 7 punkto reikalavimą (atsakovo deklaruotas ir tinkamas paramai gauti ganyklų-pievų plotas sudaro 100 proc. (viršijamas nustatytas 10 proc. dydis)).
Taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d.) 42.2.3 papunktis numatė, kad už GAAB ir Valdymo reikalavimų pažeidimus sankcijos skaičiuojamos pagal metodiką, patvirtintą atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.
Metodikos (redakcija galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d.) 17.4 papunktis nustatė, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomas GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte, ploto. Ginčo metu galiojusios Metodikos 18¹.2 papunktis reglamentavo, kad jeigu nustačius GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, einamaisiais metais parama sumažinama 50 proc.
Taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d.) 45¹ punktas nustatė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.
Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiai, numato, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų gauti paramą / gavo didesnę, nei priklauso, paramą. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punktu, grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo dienos, išskyrus Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.
2017 m. balandžio 13 d. pareiškėja priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo pakartotinai įvertino atsakovo 2014 m. Paraišką ir nustatė susidarusią 290,42 Eur dydžio grąžintinų lėšų sumą (228,86 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos grąžintina suma + 61,56 Eur išmokos už pirmuosius hektarus grąžintina suma).
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad apie priimtą Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą ir 2017 m. gegužės 2 d. raštą sužinojo tik 2023 m. kovo 14 d. teismui atsiuntus šiuos dokumentus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje konstatuota, kad pagal Taisyklių nuostatas, pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos. Taisyklėse taip pat įtvirtinta nuostata, jog pareiškėjas pildydamas paraišką gali nurodyti papildomą vieną iš siūlomų (raštu, elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu) jo informavimo būdų apie paraiškos administravimo eigą. Nepriklausomai nuo pareiškėjo pasirinkto papildomo būdo, informacija apie pareiškėjo pateiktą paraišką pateikiama Nacionalinės mokėjimo agentūros informaciniame portale (https://portal.nma.lt) (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019).
Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad Z. S. apie 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą buvo informuotas paštu išsiunčiant 2017 m. gegužės 2 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, taip pat Nacionalinės mokėjimo agentūros informaciniame portale (https://portal.nma.lt), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apie priimtą 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą, atsakovas buvo informuotas tinkamai.
LVAT praktikoje suformuotas nuoseklus išaiškinimas, kad vykdomosios institucijos priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Toks ginčo nagrinėjimui taikomų teisės normų aiškinimas reiškia, kad atsakovas, gavęs 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. SP-832 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas į teismą dėl nurodyto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nesikreipė.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktas numato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Nagrinėjamu atveju, atsakovo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl susidariusios skolos sugrąžinimo yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl spręstina, jog atsakovas turi pareigą grąžinti pareiškėjai 290,42 Eur paramos lėšų.
Nacionalinė mokėjimo agentūra taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, pradedant jas skaičiuoti 2017 m. liepos 2 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1 punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Todėl atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai nurodytu terminu nepagrįstai negrąžinus išmokėtos paramos sumos, pradedant 2017 m. liepos 2 d. skaičiuotinos 5 procentų palūkanos nuo negrąžintos 290,42 Eur paramos lėšų sumos.
Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes, Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį, jog pareiškėja priteistas paramos lėšas ir palūkanas prašo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, esančią AB Swedbank, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2017 m. gegužės 2 d. rašto numerį – (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 85, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
prašymą patenkinti.
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 288739270, iš atsakovo Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 290,42 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt eurų 42 ct) negrąžintos paramos lėšų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas pradedant 2017 m. liepos 2 d. nuo 290,42 Eur sumos iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.