Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2009-10-22 · Byla Nr. A2.8.-3444-784/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2009-10-22
Bylos Nr.
A2.8.-3444-784/2009
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-02574-2009-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Pažeidėjas
S. P.
Kategorijos
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.8-3444-784/2009Proceso Nr. 4-02-3-02574-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 47.11. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2009 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Galinai Levickienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui S. Ž.,

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172¹⁴ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnį “Pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas”, už tai, kad jis, nuo 2007-09-04 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė) generaliniu direktoriumi nevykdė 1997 m. birželio 19 d. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VII-275 9 straipsnio 4 dalies - „Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti, taip pat jį registruoti, kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus“, neužtikrino, kad bendrovei priklausančiuose lošimo namuose, adresu (duomenys neskelbtini)nuo 2008 m. birželio 1 d. būtų registruojami klientai, keičiantys grynuosius pinigus, kurių suma mažesnė nei 3500 litų, į žetonus arba žetonus, kurių vertė mažesnė nei 3500 litų, į grynuosius pinigus, o taip pat, nevykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 562 „Dėl kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų bei neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos tvarkymo žurnalų patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo“ 8 ir 13 punktų, neužtikrino, kad bendrovei priklausančiuose lošimo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būtų nustatyta klientų, keičiančių grynuosius pinigus, kurių suma mažesnė nei 3500 litų, į žetonus arba žetonus, kurių vertė mažesnė nei 3500 litų, į grynuosius pinigus registracijos žurnalų pildymo ir administravimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis ir išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo atstovo paaiškinimus, konstatuoja, jog administracinė byla nutrauktina.

LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad „užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose (...)“. Taigi nagrinėjant šią bylą atsižvelgtina į ankstesnius Lietuvos Respublikos teismų (įskaitant tos pačios grandies – apylinkių teismų) priimtus nutarimus analogiškose bylose.

S. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 172¹⁴ straipsnį, kuris numato administracinę atsakomybę už pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų arba Lietuvos banko teisės aktų pažeidimą. Ši norma yra blanketinio pobūdžio, todėl būtina analizuoti konkrečių, protokole nurodytų įstatymų nuostatas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog S. P. nevykdė 1997 m. birželio 19 d. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIH-275 9 str. 4 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 562 „Dėl kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinių ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo“ 8 ir 13 punktų.

1997 m. birželio 19 d. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIH-275 9 str. 4 d. nuostata, skirta azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, įsigaliojo nuo 2008 m. birželio 1 dienos, joje numatyta, jog „azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti, taip pat jį registruoti, kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus“, tačiau ši minėta nuostata neatitinka Azartinių lošimų įstatymo 20 str. 1 d. nuostatos, kurioje nurodoma, jog „lošimų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 3500 litų ar jų atitinkančių sumų užsienio valiuta“. Taigi, vadovaujantis šio įstatymo nuostata, azartinius lošimus organizuojanti bendrovė neprivalo registruoti asmenų, kurie keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus už sumą, kuri nesiekia 3500 litų arba ekvivalento užsienio valiuta. Vadinasi, tiek galimo pažeidimo nustatymo metu, tiek ir vėliau galiojo du įstatymai, kurių nuostatos prieštarauja viena kitai. Esant skirtingam 1997 m. birželio 19 d. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIH-275 9 str. 4 d. ir Azartinių lošimų įstatymo 20 str. 1 d. normų reguliavimui, teismo vertinimu, negali būti taikoma administracinė atsakomybė, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus yra konstatavęs, jog teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti perregimas, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. N12-150/2004). Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N6-1313/2006).

Protokole taip pat nurodoma, jog S. P. nenustatė klientų, keičiančių grynuosius pinigus, kurių suma mažesnė 3500 litų, į žetonus arba žetonus, kurių vertė mažesnė 3500 litų, į grynuosius pinigus registracijos žurnalų pildymo ir administravimo tvarkos ir šiais veiksmais nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 562 „Dėl kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinių ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo“ 8 ir 13 punktų. Vadovaujantis tuo, kas buvo minėta aukščiau, t.y. nesant aiškaus ir nedviprasmiško įpareigojimo registruoti asmenų, kurie keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus už sumą, kuri nesiekia 3500 litų arba ekvivalento užsienio valiuta, tokių registracijos žurnalų pildymo ir administravimo tvarkos nustatymo reikalavimas tampa nepagrįstas.

Atsižvelgiant į anksčiau išvardintus argumentus, teismas daro išvadą, kad S. P. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ str., neįrodyta, todėl, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinė byla nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 172¹⁴ straipsniu, 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu teismas,

nutaria:

S. P. administracinę bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnį, nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis