- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- e2-1413-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Ieškovas
- M. Š., I. Š.
- Atsakovas
- J. R., E. R.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. Š. ir I. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovų M. Š. ir I. Š. ieškinį atsakovams J. R. ir E. R. – V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia tarp atsakovų 2015 m. balandžio 30 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovei E. R.- V. perėjo nuosavybės teisė į 51/100 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 51/100 dalį kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 51/100 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 51/100 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją, grąžinant atsakovui J. R. ir jo sutuoktinei dovanojimo sutartimi perleistą turtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovės E. R.-V. įgytą nekilnojamąjį turtą. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi grąžinus pirmosios instancijos teismui civilinę bylą pagal ieškovų ieškinį atsakovui J. R. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo nagrinėti iš naujo, praėjus 8 dienoms J. R. sudarė ginčijamą dovanojimo sutartį, kuria padovanojo dalį turto savo dukrai. Be to, atsakovas 2015 m. balandžio 28 d. pirkimo pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą, o tai leidžia daryti prielaidą, jog atsakovas siekia likviduoti turimą turtą ir taip apsunkinti ieškovams galinčio būti palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovė E. R.-V. ketina perleisti ginčijama dovanojimo sutartimi įgytą turtą. Atsižvelgęs į tai, kad ginčas kyla ne dėl skolos priteisimo, o ieškiniu siekiama atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims, teismas sprendė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178, 185 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai M. Š. ir I. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismui buvo pateikta pakankamai teisinių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti pagrįstumą. Atsakovai ginčijamą sandorį sudarė iš karto po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priėmimo. Ginčijamas sandoris sudarytas tarp tėvo ir vaiko, todėl sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas. Be to, ginčijamas sandoris – neatlygintinis. Ieškovai pažymi, kad tai ne pirmas tokio pobūdžio tarp šalių sudarytas sandoris. Ginčas tarp šalių kilo dar 2012 m. pavasarį ir atsakovas J. R. 2012 m. birželio 18 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei E. R.-V. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pastaroji pardavė.Pareikštu ieškiniu ieškovai prašo taikyti restituciją, kuria siekiama atkurti atsakovo J. R. mokumą, o nepritaikius ginčijamo sandorio objekto arešto, kiltų grėsmė, kad turtas bus perleistas tretiesiems asmenims, o tokiu atveju restitucija taptų neįmanoma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai J. R. ir E. R.-V. prašo palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė E. R.-V. ginčijama dovanojimo sutartimi įgytą turtą siekia perleisti kitiems asmenims bei nenurodė realiai egzistuojančių aplinkybių, kurios gali ar galėtų kelti grėsmę galinčio būti palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas J. R. nuosavybės teise valdo ir kitus nekilnojamojo turto objektus - žemės sklypus, statinius bei turi kito kilnojamojo turto ir piniginių lėšų, todėl ieškovams nekyla joks pavojus vykdant galintį būti jiems palankų teismo sprendimą. Atsakovus sieja glaudūs ryšiai, atsakovė E. R.-V. su šeima gyvena tame pačiame name kaip ir atsakovas J. R., jie veda bendrą namų ūkį, atsakovė E. R. – V. faktiškai valdo didžiąją gyvenamojo namo dalį, todėl dovanojimo sutarties sudarymas buvo nusistovėjusių santykių pasekmė. Atsakovas J. R. dovanodamas E. R.-V. dalį nekilnojamojo turto, elgėsi sąžiningai, o sudaryta dovanojimo sutartis yra teisėtas sandoris. Preliminariai vertinant ieškinio reikalavimus, ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nes neegzistuoja visos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos ir mažai tikėtina, kad ieškinys galėtų būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nurodęs, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog atsakovė E. R.-V. ketina perleisti jai dovanotą turtą, t. y. teismas nenustatė grėsmės būsimo ieškovams galinčio būti palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, teismas atsižvelgė į materialinio reikalavimo pobūdį, t. y. kad ginčas kilo ne dėl skolos priteisimo, o dėl siekio atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, todėl sprendė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas ir neįrodytas. Nesutikdami su skundžiama nutartimi, apeliantai skunde nurodo, kad atsakovai ginčijamą sandorį sudarė iš karto po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/248/2015 priėmimo, kuria byla pagal ieškovų M. Š. ir I. Š. ieškinį atsakovui J. R. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo, grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai pažymi, kad ginčijamas sandoris neatlygintinas, sudarytas tarp tėvo ir dukros, todėl sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas. Be to, apeliantų teigimu, tai ne pirmas tokio pobūdžio sandoris, nes ginčas tarp šalių kilo 2012 metų pavasarį ir atsakovas J. R. dar 2012 m. birželio 18 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei E. R.-V. dalį nekilnojamojo turto, kurį pastaroji vėliau pardavė. Apeliantų manymu, minėtos aplinkybės patvirtina grėsmę, jog atsakovė E. R.-V. ginčijamu sandoriu įgytą turtą taip pat perleis tretiesiems asmenims.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančia 2015 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovas J. R. padovanojo atsakovei E. R.-V. dalį turto ir taikyti restituciją, grąžinti atsakovui J. R. bei jo sutuoktinei atsakovei E. R.-V. perleistą turtą. Taigi, atsakovei ginčijama dovanojimo sutartimi perleistas ir dabar jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra ginčo objektas. Ieškovai nurodė, kad dėl ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo atsakovo J. R. turtinė padėtis žymiai pablogėjo (perleisto turto vidutinė rinkos vertė 188 001,30 Eur) ir taip sumažėjo galimybės patenkinti ieškovų reikalavimus kitoje civilinėje byloje, kurie šiuo metu sudaro 278 836,27 Eur. Pažymėtina, jog actio Pauliana tikslas yra, pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Todėl actio Pauliana pagrindu ginčijamu sandoriu perleisto turto areštas sudaro sąlygas išsaugoti ginčijamo sandorio pagrindu perleistą turtą, kaip restitucijos objektą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertino grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas negali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovei E. R. – V. iki teismo sprendimo priėmimo perdavus ginčo turtą tretiesiems asmenims, ieškinio patenkinimo atveju sprendimo įvykdymas restitucijos taikymo dalyje taptų apsunkintas ar, galbūt, nebeįmanomas. Pastebėtina, kad, nors šioje byloje ir nėra faktinių duomenų apie atsakovės ketinimus perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad atsakovas J. R., kuriam ieškovai yra pareiškę reikalavimą dėl 278 836,27 Eur priteisimo, dalį jam priklausančio turto 2012 m. birželio 18 d. padovanojo atsakovei E. R. – V., kuri vėliau tą turtą perleido tretiesiems asmenims.
Be to, minėta, kad ieškovai, inicijuodami šią bylą, siekia padidinti atsakovo J. R. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kad galėtų patenkinti savo reikalavimus kitoje byloje, kurioje pareikšto reikalavimo suma yra 278 836,27 Eur. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai nurodo, jog J. R. nuosavybės teise turi ir kito nekilnojamojo turto (žemės sklypų, statinių), taip pat kito kilnojamojo turto ir piniginių lėšų, dėl to, atsakovų manymu, ieškovams nekyla jokia grėsmė dėl teismo sprendimo neįvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai, atsiliepime nurodydami, kad turi kito turto, nepridėjo įrodymų, kokios vertės turtą jie turi. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, civilinėje byloje Nr. 2-4670-302/2015 Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi areštavo atsakovui J. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, mainyti įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, neviršijant 278 836,27 Eur sumos, o nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo J. R. kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, teismas areštavo atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų (kredito įstaigų) sąskaitose. Iš turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad vykdant šią teismo nutartį, buvo areštuotas atsakovo J. R. nekilnojamasis turtas, kelių transporto priemonė ir piniginės lėšos, esančios atsakovo bankų (kredito įstaigų) sąskaitose. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, kokios vertės J. R. priklausantis turtas buvo areštuotas, 2015 m. spalio 15 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovą J. R. pateikti duomenis apie tai, kokia yra reali areštuoto turto vertė ir kiek piniginių lėšų yra areštuotose bankų sąskaitose. Vykdydamas šią teismo nutartį, atsakovas pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog remiantis vidutinėmis rinkos kainomis, viso atsakovo J. R. areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė yra 334 607 Eur, o areštuotose sąskaitose yra 903,47 Eur (b. l. 44-47). Šiems argumentams pagrįsti atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijas bei išrašų iš Swedbank ir SEB internetinės bankininkystės kopijas (b. l. 48-62 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo nurodomos turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nepatvirtina jo pridėti įrodymai. Pavyzdžiui, paaiškinimuose atsakovas nurodo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 200 000 Eur, tuo tarpu iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad minėto sklypo vidutinė rinkos vertė 111 000 Eur (b. l. 50-51); žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) atsakovui priklausančios dalies vertė, atsakovo teigimu, yra 15 000 Eur, tačiau pridėtas nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2 960 Eur (b. l. 52-53); atsakovui priklausančios miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies vertė atsakovo teigimu 10 000 Eur, tačiau pridėtas nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad minėto sklypo vidutinė rinkos vertė 3 299 Eur (b. l. 54-55); ir t.t. Pažymėtina, kad iš turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad antstolis, areštavęs atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir nustatęs, kad jo nepakanka pareikštiems reikalavimams užtikrinti, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų (kredito įstaigų) sąskaitose už 168 269,27 Eur. Pagal atsakovo J. R. pateiktus duomenis, piniginių lėšų likutis, esantis Swedbank ir SEB bankų sąskaitose sudaro 903,47 Eur (b. l. 61-62). Įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, taip pat kitus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo turimo turto nepakanka pareikštiems 278 836,27 Eur dydžio reikalavimams užtikrinti. Todėl yra pagrindas tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje ir areštuoti ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovei E. R. – V. perleistą turtą, t. y. 51/100 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 51/100 dalį kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/100 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 51/100 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 145 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovai atsiliepime nurodo, kad ieškovų ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nes neegzistuoja visos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos. Pažymėtina, kad teismo preliminaraus (lot. „prima facie“) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nors atsakovai teigia, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes neatitinka actio Pauliana sąlygų, tačiau šiuo metu toks teiginys savaime neteikia pagrindo išvadai, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Visas aplinkybes, susijusias su ieškinio (ne)pagrįstumu, pirmosios instancijos teismas ištirs bei įvertins nagrinėdamas bylą iš esmės. Ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Todėl, nenagrinėjant bylos iš esmės, negalima dar tik pradinėje stadijoje daryti išvados, kad ieškovai net tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovų M. Š. ir I. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Areštuoti atsakovei E. R. – V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) priklausančias 51/100 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 51/100 dalį kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 51/100 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 51/100 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini.