- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- 2-6277-810/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-05330-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- AB “Šiaulių bankas”
- Advokatai
- Gintaras Žičkus, Simona Vaičiulytė-Gavorskienė, Žydrūnas Rupšys
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BUAB “Lokneta” atstovei advokato padėjėjai Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui AB „Šiaulių bankas“, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Lokneta“, dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pakeisti 2006 m. rugsėjo 20 d. Kreditavimo sutartį Nr. IL-2006-056-00, sudarytą tarp UAB „Lokneta“ ir AB „Šiaulių bankas“, panaikinant Kreditavimo sutarties Nr. IL-2006-056-00 4.1.1.4. punktą, kuriuo sutarties įvykdymas užtikrintas, pateikiant R. V. pasirašytą paprastąjį vekselį 1 000 000 Lt sumai.
Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad tretysis asmuo UAB „Lokneta“, atstovaujama G. V., su atsakovu AB „Šiaulių bankas“ 2006 m. rugsėjo 20 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. IL-2006-056-00 (toliau – Kraditavimo sutartis), kurios 4.1.1.1, 4.1.1.2, 4.1.1.3 ir 4.1.1.4 punktais kredito gavėjas UAB „Lokneta“ įsipareigojo Sutarties tinkamą įvykdymą bankui užtikrinti, įkeičiant R. V. nuosavybės teise priklausantį nebaigtą statyti pastatą ir 0,011 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kredito gavėjui nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas, esančias Tilžės g. 107-100, Šiaulių m., iš kredito lėšų perkamą 7,5 ha ploto žemės sklypą, esantį Vaidotų k., Vilniaus m. sav., taip pat pateikiant R. V. pasirašytą paprastąjį vekselį 1 000 000 Lt sumai. Ieškovo teigimu, į dvišalę kreditavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir trečiojo asmens, įtraukiant vienašalio sandorio – vekselio elementus, buvo pažeistas sutarties laisvės principas, įtvirtinantis šalių teisę sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). CK 6.156 straipsnio 2 dalis nustato draudimą versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Ieškovas pažymėjo, kad išrašant ieškovui vekselį, yra apribojama ieškovo teisė gintis pagal CK 6.39, 6.40, 6.46, 6.49, 6.51 straipsniuose numatytus būdus. Ieškovas netenka teisės įvykdyti prievolę dalimis, įvykdyti prievolę kitokiu būdu, sustabdyti prievolės įvykdymą ir kt. Ieškovas teigia, kad vekselis yra besąlyginis įsipareigojimas sumokėti pinigus vekselio turėtojui be teisės tokį įsipareigojimą užginčyti, tuo tarpu prievolių užtikrinimo priemonių naudojimas dvišaliuose sutartiniuose santykiuose numato ir tam tikras kreditoriaus pareigas skolininko atžvilgiu, ko pasekoje prievolių įvykdymo užtikrinimą pateikęs subjektas įgyja įstatymo numatytas garantijas į savo turtinių interesų apsaugą (CK 6.73 str., 6.74 str., 6.76 str. 2 d., 6.80-6.82 str., 6.87-6.89 str., 6.92 str., 6.100 str.). Tokiu būdu buvo įtvirtinta esminė šalių - ieškovo ir atsakovo nelygybė, nes ginčijama sutarties sąlyga nepagrįstai suteikė atsakovui perdėtą pranašumą. Be to, ieškovo teigimu, kredito grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamuoju turtu, kurio vertė ženkliai viršijo kredito gavėjo kreditinius įsipareigojimus. Todėl atsakovo pasirinktas prievolių vykdymo užtikrinimo būdas, numatytas Sutarties 4.1.1.4 punkte, yra perteklinis.
Šalies argumentai
Atsakovas AB “Šiaulių bankas” su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nes, atsakovo atstovo nuomone, sutarties laisvės principas ginčijama Kreditavimo sutarties nuostata pažeistas nebuvo. Atsakovo atstovo teigimu, Kreditavimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens, šie subjektai derėjosi dėl sutarties sąlygų ir numatė abipusius įsipareigojimus, vienas kurių, numatytų trečiajam asmeniui UAB “Lokneta” – pareiga sutarties įvykdymą užtikrinti R. V. pasirašytu vekseliu. Tačiau šioje sutartyje nėra jokių pareigų pačiam ieškovui. Vekselio, kaip užtikrinimo priemonės nepateikimas būtų reiškęs UAB “Lokneta” sutartinių įsipareigojimų pažeidimą bei sutartinės civilinės teisinės atsakomybės įmonei, o ne R. V., taikymą. Tačiau nepaisant to, ieškovas vekselį atsakovo naudai išdavė, kas sukūrė ieškovo pareigas atsakovo atžvilgiu – atsakovui pareikalavus, atlikus įstatyme numatytas procedūras, sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Dėl ieškovo argumento, jog vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra perteklinis, atsakovas nurodė, kad ieškovo nurodyta įkeisto bankui turto vertė yra grindžiama 2007 m. duomenimis, tačiau šiuo metu dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio šio turto kainos yra žymiai mažesnės. Be to, atsakovo teigimu, įstatymas neriboja prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių skolos suma – šalys laisvos susitarti dėl vienos ar kelių užtikrinimo priemonių, ir kreditorius turi teisę jomis visomis pasinaudoti tol, kol skola padengiama visa apimtimi. Atsakovas nurodo, kad, nors ieškovas savo materialinį teisinį suinteresuotumą, reikšdamas ieškinį, grindžia teismų praktika dėl asmenų, nesančių sandorio šalimi, teisės kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau jokio konkretaus sandorio negaliojimo pagrindo neįvardija ir neįrodinėja. Atsakovo atstovo nuomone, neegzistuoja ir akivaizdžiai niekinis ginčijamos sutarties sąlygos pobūdis, kas leistų teismui sutarties sąlygą pripažinti niekine ex officio. Dėl prašymo pakeisti sutartį atsakovas pažymi, kad sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu, taip pat teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.223 str. 1 d). Kitiems subjektams galimybės kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo įstatymas nenumato, todėl ieškovas neturi teisės reikšti tokio reikalavimo. Be to, ieškovas nesilaikė CK 6.223 str. 3 d. nustatytos ikiteisminės ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarkos.
Tretysis asmuo BUAB “Lokneta” su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir atstovė nurodo nesutikimo su ieškiniu argumentus, analogiškus atsakovo nurodytiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. tarp AB “Šiaulių bankas” ir UAB “Lokneta” buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. IL-2006-056-00 (toliau – Kreditavimo sutartis), kuria bankas įsipareigojo kredito gavėjui (trečiajam asmeniui) suteikti 3 075 000,00 Lt kreditą, o kredito gavėjas UAB “Lokneta” grąžinti kreditą bankui iki 2008 m. rugsėjo 20 d. dalimis ir terminais, nustatytais grąžinimo grafike (b.l. 6-13, Kreditavimo sutarties 2.1.2, 2.2.4 p.). Be kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių šalys sutartimi susitarė ir nustatė, kad kredito gavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas pateikiant R. V. pasirašytą paprastąjį vekselį 1 000 000,00 Lt sumai (Kreditavimo sutarties 4.1.1.4 p.). Bankui ir kredito gavėjui susitarus, šios Kreditavimo sutarties sąlygos buvo ne kartą keistos (b.l. 63-72). Kredito gavėjui nevykdant įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį, bankas (atsakovas) 2010-05-25 d. išsiuntė suinteresuotiems asmenims pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo ir nustatė papildomą terminą iki 2010-06-08 d. įsiskolinimui sumokėti. Kredito gavėjui ir toliau nevykdant įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį, 2010-06-17 d. pranešimu bankas Kreditavimo sutartį nutraukė nuo 2010-06-11 d. (b.l. 75-76). 2010-06-18 d. bankas ieškovui pateikė apmokėjimui 2009-09-18 d. paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį (b.l. 15, 79), o 2010-06-23 d. išsiuntė ieškovui pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo (b.l. 78) ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš vekselio davėjo R. V..
Nors ieškovas prašo pakeisti Kreditavimo sutartį, panaikinant jos 4.1.1.4 punktą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo materialinį teisinį suinteresuotumą grindžia teismų praktika dėl asmenų, nesančių sandorio šalimi, teisės kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, bei į tai, kad sandorių negaliojimo ir sutarties pakeitimo institutai yra du skirtingi civilinės teisės instrumentai, kurie gali būti naudojami skirtingų teisės subjektų, sukuria skirtingas teisines pasekmes, teismas laiko, kad ieškovas prašo pripažinti Kreditavimo sutarties 4.1.1.4 punktą negaliojančiu ir panaikinti CK 1.80 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl Kreditavimo sutarties pakeitimo, nes jis nėra šios sutarties šalis, be to, nesilaikė nustatytos ikiteisminės ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarkos (CK 6.189 str. 1 d., 6.223 str.), todėl teismas argumentų, susijusių su reikalavimu pakeisti sutartį, panaikinant jos 4.1.1.4 punktą, neanalizuoja.
Ieškovas ieškinio pagrindu nurodo tai, kad įstatymai vekselio, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, nenumato, prievolių užtikrinimo būdai ir vekselis yra visiškai skirtingi institutai, prievolę užtikrinant vekseliu, buvo iškreipta dvišalio sandorio samprata, nes į dvišalę atsakovo ir trečiojo asmens pasirašytą sutartį įtraukiant vienašalio sandorio – vekselio elementus, buvo pažeistas sutarties laisvės principas, įtvirtinantis šalių teisę sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.).
Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Įstatymas neriboja prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių skolos suma. Be to, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Paprastuoju vekseliui jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str.). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuomone, įstatymas nedraudžia užtikrinti prievolę išrašant vekselį. Kolegija nurodė, kad CK šeštosios knygos V skyriuje nurodytų prievolių užtikrinimo sąrašas nėra baigtinis (2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėjė byloje Nr. 2A-496/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 nurodyta, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, vykdymo užtikrinimo funkciją; vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t.y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekseliu teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
Sutarties laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 str. 1 d., Kreditavimo sutarties 4.1.1.4 punktu pažeistas nebuvo, nes, kaip ir nurodė atsakovas, Kreditavimo sutartyje nėra nurodyta jokių pareigų pačiam ieškovui. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens, šie subjektai derėjosi dėl sutarties sąlygų ir numatė abipusius įsipareigojimus, vienas kurių, numatytų trečiajam asmeniui – pareiga sutarties įvykdymą užtikrinti R. V. pasirašytu vekseliu. Taigi, ieškovas, kaip vienašalio sandorio dalyvis – vekselio davėjas, buvo visiškai laisvas apsispręsti dėl tokio vekselio pasirašymo. Todėl šis ieškovo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas laiko, kad pagrindo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Kreditavimo sutarties 4.1.1.4 punktą CK 1.80 str. pagrindu nėra. Kitų šio punkto pripažinimo negaliojančiu pagrindų ieškovas ieškinyje nenurodo, todėl ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu, neįrodytu, dėl to atmestinas.
Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.
Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovui priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 2928,20 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą (b.l. 80-88), kurias sudaro : 1064,80 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą, o taip pat 1863,40 Lt už atstovavimą teisme. Vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro Įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, įvertinus bylos sudėtingumą, maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovo išlaidos už teisinę pagalbą laikytinos per didelėmis, jos mažintinos ir priteistinos 1664,80 Lt Lt (1064,80 Lt už atsiliepimo surašymą ir 600 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose) išlaidos. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis, nei 10 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio P. K. 259-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui AB „Šiaulių bankas“ (kodas 30047099, buveinė Vilniaus g. 193, LT-76348 Šiauliai) iš ieškovo R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 1664,80 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt keturis litus, 00 ct) išlaidų už advokato ‚teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.