Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, kaltinamojo I. T. gynėjai – advokatei Rasai Malinauskienei, įstatyminei atstovei E. Š., specialistei L. K. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „Drasanta“ santechniku, turintis profesinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nuskalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.,

A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įsidarbinęs Pakuonyje bandomajam laikotarpiui langų gamyboje, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-04-18 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 7 (septynerių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, kaltinamas padaręs nuskalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.,

I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, baigęs Pakuonio pagrindinėje mokykloje 10 klasių, toliau t ketinantis mokytis Kaune profesinėje mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nuskalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. K. 2012 m. liepos 24 d. apie 00 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo P. S. gyvenamojo namo kieme, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, kartu su bendrininkais I. T., A. U., panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu, savavališkai vykdė ginčijamas nerealizuotas savo teises, reikalaudamas P. S. grąžinti neva jo duotus 2700 litų, naudojant prieš P. S. fizinį smurtą, tai yra jis, A. U. ir I. T. sudavė nukentėjusiajam P. S. ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami P. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio dilbio sumušimu, paviršinėmis muštinėmis žaizdomis delne, poodinėmis kraujosruvomis veide, kairėje rankoje, muštine žaizda ir poodine kraujosruva kaktoje, tokiu būdu savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą.

Kaltinamasis A. U. 2012 m. liepos 24 d. apie 00 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo P. S. gyvenamojo namo kieme, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, kartu su bendrininkais I. T., R. K., panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajam, savavališkai vykdė ginčijamas nerealizuotas kito teises, reikalaudamas P. S. grąžinti neva R. K. duotus 2700 litų, naudojant prieš P. S. fizinį smurtą, tai yra jis, R. K. ir I. T. sudavė nukentėjusiajam P. S. ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami P. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio dilbio sumušimu, paviršinėmis muštinėmis žaizdomis delne, poodinėmis kraujosruvomis veide, kairėje rankoje, muštine žaizda ir poodine kraujosruva kaktoje, tokiu būdu savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą.

Kaltinamasis I. T. 2012 m. liepos 24 d. apie 00 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo P. S. gyvenamojo namo kieme, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, kartu su bendrininkais R. K., A. U., panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajam, savavališkai vykdė ginčijamas nerealizuotas kito teises, reikalaudamas P. S. grąžinti neva R. K. duotus 2700 litų, naudojant prieš P. S. fizinį smurtą, tai yra jis, R. K. ir A. U. sudavė nukentėjusiajam P. S. ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami P. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio dilbio sumušimu, paviršinėmis muštinėmis žaizdomis delne, poodinėmis kraujosruvomis veide, kairėje rankoje, muštine žaizda ir poodine kraujosruva kaktoje, tokiu būdu savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. K. patvirtino savo parodymus, duotus teisme, kuriuos pagarsino teismas sutinkamai su BPK 276 str. 1 d. 2 p. (t.2, b.l.104-106), kuriais matyti, kad viskas parsidėjo apie liepos 24 d. apie 24 val., trise ėjo iki P. S. pasišnekėti dėl pinigų, laukė jo namuose prie ūkinio pastato iki šis sugrįžo automobiliu sėdėdamas keleivio pusėje. Viskas prasidėjo dėl to, kad P. S. už 2700 Lt žadėjo padėti gauti vairuotojo pažymėjimą. P. S. jo niekur nevežiojo tik pinigus paėmė. Po pinigų paėmimo rašė jam žinutes, kad norėtų atgauti pinigus. Jis pasiūlė eiti kalbėtis dėl negrąžintos skolos. Tą kartą buvo be kaukės, marškinėlius užsitraukęs, atrodo užsiminė jam apie skolą. Jis kirto vieną smūgį kumštimi, pataikė į minkštą vietą. P. S. pradėjo rėkti ir visi išsilakstė. Paskui A. skambino P. S. iš jo telefono, kažką sakė. Parodė, kad tamsoje smūgių nebuvo matyti. Nukentėjusysis sėdėjo automobilyje keleivio pusėje. Visi trys buvo priėję prie automobilio. Sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į viršutinę kūno dalį, maždaug į krūtinės ląstą ir iš karto pasišalino, kitų kaltinamųjų suduotų smūgių nematė. Jei juos būtų matęs, tuomet papasakotų. Mano, kad trise devynių smūgių per trumpą laiko tarpą negalėjo suduoti. Dėl 2700 Lt P. S. paaiškino, jog šiam davė pinigus, kad padėtų išlaikyti vairuotojo teises, kurių negrąžino.

Kaltinamasis A. U. prašo vadovautis jo parodymais duotais teisme (t.2, b.l.106-108), kuriuos teismas pagarsino. Iš parodymų matyti, kad jis prieš savaitę laiko sužinojo, kad R. K. paskolino 2700 Lt, sakė, kad pinigus davė prieš mėnesį kai buvo dviese. Nuėjo iki namų palaukė 5 minutes ir su Škoda atvažiavo P. S.. Jis pats prisidengė veidą „maikute“, turėjo žaislinį pistoletą. Atidarė automobilio dureles, nukentėjęs pradėjo spardytis, jis nebuvo ištrauktas iš mašinos. Kai jis sudavė smūgius vienas draugas buvo šone, kitas už jo. Nuo suduotų smūgių sėdinčiam mašinoje sužalojimai nukentėjusiajam atsirado. Jo mašinoje buvęs draugas negynė. Po to R. K. telefonu skambino P. S. dėl pinigų. I. T. veiksmų nepastebėjo. Parodymus tvirtina. Papildomai parodė, kad vaikščiojant po Pakuonį draugai pasakė, kad P. yra skolingas, skolos neatiduoda, todėl ėjo aiškintis ir viskas spontaniškai gavosi. Šalia nukentėjusiojo automobilyje dar buvo vairuotojas P., pavardės nežino. Patvirtino sudavęs vieną smūgį į koją nukentėjusiajam, o kitus du tiksliai kur sudavė nematė, nes buvo tamsu. Parodė, kad su rankoje turimu žaisliniu pistoletu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, kitus smūgius sudavė su ranka, nes šautuvas jau buvo sulūžęs. Nukentėjusysis sulaužė su ranka šautuvą, gavosi tokia „makalynė“.

Kaltinamasis I. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad pasilieka prie savo pirmiau duotų teisiamojo posėdžio metu parodymų (t.2, b.l.107-108), kuriais matyti, kad pasakė R. K., kad P. S. namie kepa šašlykus. Iš inercijos užsitraukė „maikutę“, nes nenorėjo su P. S. pyktis. P. S. mašinoje šonu sėdėjo. A. U. atidarė dureles, norėjo kalbėtis. Jis atsitraukė prie mašinos galo, bėgdamas įspyrė nukentėjusiam į petį. Žino, kad P. S. buvo R. K. skolingas. Paaiškino, kad jo suduotas smūgis buvo vienas, tai buvo spyris koja į petį arba ranką sėdinčiam nukentėjusiajam. Jis susitaikė su nukentėjusiuoju. Parodė, kad R. K. irgi sudavė nukentėjusiajam, nukentėjusysis ištrauktas iš mašinos nebuvo, jis spardėsi. Tai pirmas kartas, jis nebaustas, ketina toliau mokytis, įgyti specialybę, tėvų klauso, prašo nutraukti baudžiamąją bylą.

Nukentėjusysis P. S., apklaustas teisme (t,2, b.l.108-109) parodė, kad parodė, kad R. K. grįžo iš užsienio, jam reikėjo teisių. Jis turėjo pažįstamą vairavimo mokykloje, todėl sutiko pagelbėti. R. K. 2700 Lt jam davė kursams, mokykliniam važiavimui, teorijai ir kurui. Pinigų už dokumento klastojimą neėmė. Pinigai panaudoti nebuvo, vėliau jį pradėjo psichologiškai persekioti. Gražiuoju būtų grąžinęs kaltinamajam pinigus. Nurodė, kad kai jį užpuolė kažkurie du buvo užsidengę veidus, nepažino nei vieno iš trijų. Kai jį užpuolė jis sėdėjo automobilyje šalia keleivio, buvo išgėręs. Išsigando. Šalia jo tuo metu automobilyje buvo K., jis buvo nusisukęs ir užsidengęs veidą. Viskas įvyko labai greitai. Ant rankos, t.y. delne, sužalojimai atsirado nuo to, kad pats iš kažkurio kaltinamojo, kaip vėliau paaiškėjo A. U., griebė šautuvą, kairėje rankoje gal mėlynė buvo, dilbį galėjo krisdamas iš automobilio susižaloti, kaktą kaltinamieji sužalojo, galvoje sužalojimai nuo mesto šautuvo, veide poodinių kraujosruvų nebuvo.

Liudytojas P. K. apklaustas teisme (t.2, b.l.109) parodė, kad buvo su P. S. kai įvyko muštynės, nematė kas su kuo mušėsi nes, sėdėdamas prie vairo, užsidengė veidą. Prie ūkinio kur sustojo jų automobilis Škoda buvo tamsoka, nematė kaip atlėkė trys vyrai, buvo susistumdymas. Tie žmonės buvo keleivio pusėje, vyko sambrūzdis, mašina siūbavo. Išsigando ir negynė draugo, užsidengė, kad pats negautų. Nepastebėjo kaip P. S. atsidūrė lauke, nematė kaip jis išlipinėjo. Pamatė, kad P. S. gavęs į kaktą, jis pats sakė, kad gavo per galvą, matė nueinančius žmones.

Liudytoja apklausta E. Š. parodė, kad I. T. yra jos sūnus. Namuose I. geras vaikas, jis tiesiog suklydo. Apie įvykdytą nusikalstamą veiką sužinojo tuomet kai į namus atvyko policijos pareigūnai ir I. T. išsivežė iš namų. Kadangi sūnus yra nepilnametis, nurodė galinti daryti teigiamą įtaką sūnui, kad šis daugiu nenusikalstų, nepažeidinėtų įstatymų.

Liudytoja apklausta tyrėja L. R. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji parodymus davė laisva valia, apklausose dalyvavo advokatai. Visa tai, ką jie aiškino, ir yra užprotokoluota. Dėl netikslumų parodymuose teisminio nagrinėjimo metu, mano, kad tam galėjo turėti įtakos, nes po to jie taikėsi su nukentėjusiuoju. Teigia, kad kaltinamųjų pirminiai parodymai yra teisingiausi. Parodė, kad jos žiniomis, kaltinamojo A. U. iniciatyva buvo eita aiškintis pas nukentėjusįjį dėl R. K. nurodytų jam negrąžintų pinigų. Kaltinamasis I. T. geriausiai paaiškino aplinkybes, nurodydamas, kad pirmiausia A. U. atėjo prie automobilio, atidarė dureles ir su ginklu grūmėsi su nukentėjusiuoju, jis į galvą jam sutrenkė. Ginklas buvo žaislinis, juo norėjo pagąsdinti nukentėjusįjį, kad pinigus greičiau grąžintų. Nurodė, kad ant galvos kaltinamieji buvo užsidėję „maikutes“, norint paslėpti veido bruožus ir, kad P. S. jų nepažintų. I. T. įspyrė nukentėjusiajam. Ikiteisminio tyrimo eigoje pats nukentėjusysis dėl susitaikymo pas tyrėją nesikreipė. Nebuvo nusiskundimų iš kaltinamųjų pusės, kad jie būtų buvę gąsdinami nukentėjusiojo.

Specialistė L. K. patvirtino duotą išvadą. Nurodė, kad tiriamasis atvyko tą pačią dieną po sumušimo. Sužalojimai atitinka padarytam laikui, tai neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kad jie padaryti paros laikotarpyje. Matė poodines kraujosruvas ir muštinę žaizdą kaktoje, kairio dilbio sumušimą ir odos nubrozdijimus kairiajame delne. Kairiajame delne paviršiniai nubrozdijimai ir žaizdos galėjo būti padaryti vienmomentiškai pačiam nukentėjusiajam savo rankomis sulaužius šautuvą, dėl ko vieną smūgį sutiktų pašalinti. Mano, kad turėjo būti suduoti atskiri smūgiai, nes yra izoliuotos poodinės kraujosruvos ir muštinė žaizda kaktoje. Visi sužalojimai yra veide ir kairiajame delne. Nukentėjusiojo kūne sužalojimų nebuvo, KMUK duomenimis be galvos sumušimo, nukentėjusiajam kūne, apart galvos sumušimo, taip pat nebuvo nustatyti kiti sužalojimai. Trauminius poveikius ji suskaičiavo pagal sužalojimų skaičių, mažesnis jų skaičius galėtų būti tik esant duomenims, kad nukentėjusysis, ištrauktas iš automobilio, parkrito veidu ant kieto pagrindo ir veidu atsimušė.

Be kaltinamųjų parodymų, nukentėjusiojo parodymų, liudytojų bei specialistės paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, jų kaltę patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad R. K. parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje susitiko su draugais, kryptį, kuria su draugais ėjo link P. S. namų. (duomenys neskelbtini) gatvėje P. S. gyvenamąjį namą, kieme prie garažo parodė vietą, iš kurios stebėjo kiemą, vietą, kurioje stovėjo automobilis Škoda Octavia, iš kurio ištraukė P. S. ir šioje vietoje P. S. sudavė smūgius, taip pat vietą prie mokyklos vietą, kurioje su draugais buvo ir iš kurios A. U. skambino P. S.. (t.1, b.l.95-96, 97-101,102).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole pažymėta, kad A. U. parodė vietą (duomenys neskelbtini), kurioje susitiko su draugais, kryptį link kurios su draugais ėjo link P. S. namų. (duomenys neskelbtini) gatvėje parodė P. S. gyvenamąjį namą, kieme prie garažo vietą, iš kurios stebėjo kiemą, vietą, kurioje stovėjo automobilis Šcoda Octavia, iš kurio ištraukė P. S. ir užsipuolė P. S. ir žaislinio pistoleto rankena smogė P. S. į galvą, parodė prie mokyklos vietą, kurioje buvo su draugais ir iš šios vietos A. U. skambino P. S. (t.1, b.l.135-136, 137-141,142).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad I. T. parodė vietą (duomenys neskelbtini), kurioje susitiko su draugais, kryptį kuria su draugais ėjo link P. S. namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, P. S. gyvenamąjį namą, kieme prie garažo vietą, iš kurios stebėjo kiemą, vietą, kurioje stovėjo automobilis Šcoda Octavia, kurioje vietoje užsipuolė P. S. ir šioje vietoje spyrė P. S. į rankas, prie mokyklos vietą, kurioje buvo su draugais ir iš šios vietos A. U. skambino P. S. (t.2, b.l.10-11, 12-16, 17).

2012 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Kiemo viduryje 3,90 cm. atstumu nuo įėjimo į gyvenamąjį namą pietine dalimi į rytus stovi automobilis Šcoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį apgadinimų nerasta. Apžiūrint automobilio priekines keleivio dureles ir variklio dangtį matyti pirštų pėdsakai. Šalia 1,20 metro atstumu ta pačia kryptimi stovi automobilis VW Golf. Nuo automobilio Šcoda Octavia 4,8 metrų atstumu šiaurės rytų kryptimi ties riba, kurioje baigiasi sklypas, prie tvoros matyti sutrypta žemė ir lipimo per tvorą žmogaus pėdsakai iš abiejų tvoros pusių. Nustatyti avalynės pado raštą ir skirtingų raštų kiekį nėra galimybės dėl stipriai sutryptos žemės. Galimai šioje vietoje asmenys buvo sustoję ilgesniam laikui. Patekus į namo vidų, praėjus koridorių, dešinėje pusėje, kambarys dydžio 3x4 m., kurio viduryje stovi medinis stalas. Ant stalo yra dvi metalinės pilkos spalvos detalės ir viena juodos plastmasinė detalė. Nukentėjusysis P. S. paaiškino, kad šias detales rado ant žemės prie automobilio Šcoda Octavia po užpuolimo. Kitų objektų, reikšmingų bylai, nesurasta ir nepaimta (t.1, b.l.5-6, 7-9).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu P. S. apžiūrai pateikė mobilaus ryšio tefloną Sony Erscon J20i (t.1, b.l.17), kurio žinučių turinys aprašytas apžiūros protokole (t.1, b.l.18-21).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. K. apžiūrai pateikė mobilaus ryšio tefloną Nokia C1 (t.1, b.l.23), kurio žinučių turinys aprašytas apžiūros protokole (t.1, b.l.24-38).

Specialisto išvadoje Nr. G. 1924/12 (02) P. S. konstatuota kairio dilbio sumušimas, paviršinės muštinės žaizdos delne, poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, muštinė žaizda ir aplink poodinė kraujosruva kaktoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2012-07-24, devynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvykio metu tiriamasis jį žalojančio asmens atžvilgiu buvo pasisukęs priekine kūno puse (t.1, b.l.66).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi metalinės detalės ir viena plastmasinė detalė, kurios 2012-07-24 paimtos įvykio vietos apžiūros metu, saugomos Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK (t.1, b.l.10-11,16).

Plastikinė juodos spalvos detalė, kurią 2012-07-27 savanoriškai pateikė A. U., saugoma Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK (t.1, b.l.12,13,14,16).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką - savavaldžiavimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnis nustato dvi nusikalstamo savavaldžiavimo sudėtis: pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas savavaldžiaudamas padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, o 2 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas savavaldžiavo, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jam artimam asmeniui. Tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra įstatymais ar kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas - konkrečios fizinių ar juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, laisvė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai (sandoriai, įvykiai ar veiksmai, su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes, žalos padarymas ir kt.) yra numatyti CK 1.136 straipsnyje, o teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo sąlygos nustatytos CK 1.137 straipsnyje. Be to, CK 1.138 straipsnyje pažymėta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. Taigi pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285/2008). Surinktais įrodymais patvirtinama, kad nukentėjusysis P. S. neneigė paėmęs pinigus tikslu padėti gauti R. K. vairuotojo pažymėjimą, kurui užpilti, dėl ko buvo skolingas 2700 Lt, R. K. duoti pinigai nebuvo panaudoti, tikslo jų pasisavinti neturėjo, vienok, kaltinamieji, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, siekiant sugrąžinti R. K. nukentėjusiajam duotas pinigines lėšas, P. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, elgėsi nusikalstamai, dėl ko, surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų vertinimu, ne mažiau penkių smūgių pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamųjų kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir pirmiau aptarti įrodymai, t.y. nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialistės išvada ir kiti faktiniai bylos duomenys.

Už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato tik dvi bausmių rūšis - areštą iki 90 parų arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kilusius padarinius, jų elgesį iki ir po nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Skiriant bausmes, teismas vadovaujasi BK 54, 55, 90 ir 91 straipsniuose įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (tyčinė veika), jos pavojingumo laipsnį (apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai, kuriuo pasikėsinta į žmogaus sveikatą), juos charakterizuojančius duomenis ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nebuvo išreiškęs valios taikymuisi.

R. K. padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 str. 3 d. nuostatas priskiriama apysunkio nusikaltimo kategorijai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos R. K. kaltės neneigė, vienok, teismas sprendžia, kad tokią jo poziciją laikyti atsakomybe lengvinančia aplinkybe pagrindo nėra, nes jis bylos nagrinėjimo metu, ką patvirtina jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, nebuvo nuoširdūs, jis veikos aplinkybes nurodė nevisiškai aiškiai, mėtėsi parodymuose, jo nurodytos aplinkybės be papildomų klausimų nebuvo išsamios ir nuoseklios, todėl, teismas mano, kad pagrindų, numatytų BK 38 str., jo atžvilgiu nėra. Kaip jau paminėta pirmiau, tik teismas turi prerogatyvą, vertindamas faktinę situaciją, pripažinti atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, konkretaus asmens atžvilgiu, numatytas įstatyme. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, nevedęs, todėl, kadangi straipsnio sankcijoje numatytos tik dvi bausmių rūšys, jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė - areštas, kurios dydis mažesnis nei vidurkis.

Kaltinamasis A. U. nusikalto būdamas pirmiau teistas pagal BK 284 str. 1 d., kas rodo, kad jis iš ankstesnio teistumo jis išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė. A. U. praeityje baustas administracine tvarka. Jis nevedęs, psichiatro narkologo įskaitoje neįrašytas, jo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoti smurtiniai veiksmai buvo intensyvesni nei kitų kaltinamųjų. Kaltinamojo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo parodymai teisminio nagrinėjimo metu nebuvo visiškai nuoširdūs. Esant šioms aplinkybėms, sutinkamai su BK 38 str. 2 d. nuostatomis, kaltinamasis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 d. numatytais pagrindais, manant, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis I. T. nusikalto būdamas nepilnamečiu, todėl skiriant bausmę jam taikomos BK XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos su tam tikromis išimtimis (BK 81 str. 1 d.). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinčių aplinkybių nenustatyta. I. T., kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo pasyvesnis nei kitų kaltinamųjų. I. T. nusikalto pirmą kartą, jis administracine tvarka nebaustas, gyvena su motina, Pakuonio pagrindinėje mokykloje baigė dešimt klasių, ketina toliau mokytis profesinėje mokykloje. Įstatyminė atstovė nurodė, kad sūnus jos klauso, pasielgė neapgalvotai, pažadėjo užtikrinti tinkamą sūnaus elgseną ateityje. Šios aplinkybės duoda pagrindo matyti, kad I. T. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 93 str. pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.), taikant auklėjamojo jo poveikio priemones (BK 82 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302 str. , 303 str. 4 d., 308 str., 312 -313 str.,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir paskirti jam 25 parų arešto bausmę.

A. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistųjų sulaikymo momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 9 d., Lietuvos Respublikos BK 65-66 str. į bausmės laiką R. K. ir A. U. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2012-07-24 - 2012-07-25 dienomis.

Kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, paskirtas R. K. ir A. U., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

I. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. padarymą, Lietuvos Respublikos BK 93 str. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., 82 str. 1-2 d., 87 str. 2 d. 1-2 p., nuostatomis I. T. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, per šį laikotarpį įpareigojant I. T. tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

I. T. paskirtą kardomąją priemonę - nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. daiktinius įrodymus - dvi metalinės detales ir vieną plastmasinę detalę bei plastikinę juodos spalvos detalę, saugomos Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Prienų rajono apylinkės teismą.