- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- A2.6.-14020-270/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13339-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Pažeidėjas
- A. M.
- Nukentėjusysis
- T. P.
- Advokatai
- Vladislav Latušinskij
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-09-01 apie 10 val. 32 min., Vilniuje, Karklėnų g. 13, A. M., vairuodama automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargi, išvažiuodama iš stovėjimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė šalia stovintį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį sugadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 219.1, 219.2 punktų reikalavimus A. M. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
A. M. apklausta teisme kaltę dėl automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo pripažino, tačiau nurodė, jog tyčios iš eismo įvykio vietos pasišalinti ji neturėjo. Paaiškino, jog ji yra visuomenės sveikatos priežiūros specialistė ir dirba dvejose mokyklose. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje, kurioje šventė vyko nuo 09.00 val. iki 10.20 val., kitoje mokykloje (Naujojoje Vilnioje) šventės pradžia buvo 11.00 val. Kadangi ji skubėjo į kitą mokyklą, kliudžiusi automobilį, ji ieškojo sugadinto automobilio savininko. Jo neradusi, savo telefono numerį paliko vienam iš esančių suaugusių žmonių, prašydama telefono numerį perduoti direktoriui ir pranešti šiam apie eismo įvykį, jei ji būtų ieškoma. Telefono numerio ant nukentėjusiojo automobilio ji nepaliko, nes šį raštelį galėjo suplėšyti. Įvykio vietoje neliko, nes griežtai nurodytu laiku ji privalėjo būti kitoje mokykloje. Jai gerai yra žinomos KET, jog sukėlus eismo įvykį ji privalo apie tai pranešti policijai, tačiau skubėdama atlikti pareigas kitoje mokykloje, ji apie pranešimą policijai nepagalvojo. Policijos pareigūnams susisiekus su ja telefonu, iš karto atsiliepti telefonu ji negalėjo, nes tuo metu apžiūrinėjo mergaitę su epilepsijos priepuoliu, todėl policijos pareigūnui perskambino pati, įvykį pripažino, nieko neslėpė.
Teisme apklausta nukentėjusioji T. P. paaiškino, kad 2015-09-01 ji kartu su vaiku atvyko į mokyklos šventę. Išėjusi iš mokyklos pastebėjo, jog jos automobilis apgadintas, t.y. apgadintas veidrodėlis ir vairuotojo pusės durelės. Įvykio vietoje kaltininko automobilio nebuvo, todėl apie eismo įvykį pranešė policijai. Kaltininko ieškojo, klausinėjo esančių žmonių, vaikų ar kas matė eismo įvykio kaltininką. Vėliau priėjusi moteris iš mokyklos valgyklos pranešė, kad jos automobilį kliudė mokyklos darbuotoja. Šios mokyklos direktorius jai nieko neminėjo. Atvykus policijos pareigūnams, vienam iš jų nuėjus pas direktorių, buvo susižinotas A. M. telefono numeris, kuriuo policijos pareigūnai skambino A. M., tačiau ji nekėlė telefono ragelio. Vėliau A. M. pati paskambino policijos pareigūnui, apie ką jie kalbėjo jai nėra žinoma. Vėliau A. M. paskambino ir jai, klausdama kas atsitiko, tačiau jau tuo metu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Žala jai nėra atlyginta, draudimo bendrovė laukia procesinio sprendimo.
Teisme apklaustas liudytoju, gimnazijos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, D. P. paaiškino, kad 2015-09-01 mokykloje vyko minėjimas, po minėjo pas jį atėję vaikai pasakė, kad medicinos slaugytoja išvažiuodama savo automobiliu kliudė stovintį automobilį, ji labai jaudinosi, nežinojo ką daryti, todėl prašė perduoti, kad ji skubą į kitą mokyklą, kurioje taip pat turi atlikti savo pareigas. Joks asmuo jam nebuvo palikęs telefono numerio, o A. M. numerį jis turi, kadangi ši yra jo vadovaujamos mokyklos darbuotoja, kuri dirba pagal suderintą grafiką. Jis su nukentėjusiąja nebendravo, taip pat jai nepranešė apie įvykį. Pareigūnai sužinoję jo telefono numerį paskambinę prašė pagalbos, dėl to jis davė A. M. telefono numerį, vėliau pareigūnams atėjus pas jį, sužinojo eismo įvyko aplinkybes.
Teisme apklaustas liudytoju, policijos pareigūnas, D. A., paaiškino, kad 2015-09-01 pagal gautą pranešimą dėl eismo įvykio, atvykus adresu Vilniuje, Karklėnų g. 13, buvo rastas apgadintas automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji parodė akivaizdžius automobilio sugadinimus, kurių pastebėti ar nepajusti kontakto neįmanoma. Nukentėjusioji paaiškino, kad eismo įvykį sukėlė mokyklos medicinos sesuo. Jis nuėjęs pas mokyklos direktorių paklausė, ar mokykloje dirba medicinos sesuo, kuri važinėja raudonu automobiliu. Direktorius atsakė, jog dirba ir davė A. M. telefono numerį. Sugrįžęs prie vietoje esančio kolegos, šis paskambino duotu telefono numeriu. Atsiliepusi moteris prisistatė, patvirtino, jog kliudė stovintį automobilį, o iš eismo įvykio vietos išvažiavo nes skubėjo į kitą darbą. Kuomet asmuo apie eismo įvykį būtų pranešęs policijai, pasišalinimas nebūtų forminamas. Bendraujant su direktoriumi šis nieko nesakė, kad A. M. būtų prašiusi jo pranešti apie eismo įvykį, o bendraujant su direktoriumi, iš pastarojo nustebimo, suprato, jog apie eismo įvykį direktorius nieko nežinojo, sužinojo tik apie tai pranešus jam (policijos pareigūnui D. A.).
Be A. M. parodymų, kuri iš esmės pažeidimus pripažino, jos kaltė, padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, įrodoma eismo įvykio vietos schema (b.l. 7) transporto priemonės „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu (b.l. 8), nukentėjusiosios T. P. paaiškinimu tyrimo metu (b.l. 9) bei jos paaiškinimais teisme, liudytojo mokyklos direktoriaus D. P. paaiškinimais teisme, į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno D. A. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4) bei jo paaiškinimais teisinio nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
A. M. veiksmai atitinka požymius administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi jos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą, o pasitraukdama iš eismo įvykio vietos, ji taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nors A. M. teigia, jog policijai apie eismo įvykį nepranešė dėl skubėjimo į kitą darbovietę, šios aplinkybės atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos nešalina, o byloje esančių ir teismo įvertintų duomenų visuma neginčytinai nustatyta, kad A. M. suvokė sukėlusi eismo įvykį, todėl turėjo pareigą įvykus eismo įvykiui, nesant nukentėjusiojo apie jį pranešti policijai, kadangi dėl eismo įvykio buvo padaryta tik turtinė žala. Nustatyta, kad A. M. eismo įvykio vietoje neliko, apie eismo įvykį policijai nepranešė.
A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jos atsakomybę lengvinančia aplinkybė pripažintina tai, jog ji prisipažino padariusi pažeidimus ir gailisi dėl jų padarymo, nes asmens subjektyvus aplinkybių vertinimas negali sunkinti jo padėties.
ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Iš A. M. paaiškinimų, jos gailėjimosi dėl padarytų pažeidimų ir pasisakymų baigiamųjų kalbų metu seka, kad ji prašo taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, t.y. netaikyti jos atžvilgiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino ir gailėjosi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti A. M. nuoširdžiais teiginiais, iš kurių seka, kad pažeidimus ji padarė atsitiktinai, nepagalvojusi apie savo poelgio pasekmes ir skubėdama darbinių funkcijų vykdymui kitoje darbovietėje. Taip pat iš A. M. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad ji supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į padarytų pažeidimų pobūdį, konkrečias padarymo aplinkybes bei pažeidėjos asmenybę, kuri administracine tvarka nebausta (2014-11-12, 2014-12-13 buvo surašyti administraciniai nurodymasi, kuriuos A. M. laiku įvykdė, tačiau pagal teismų praktiką administracinio nurodymo įvykdymas asmeniui neužtraukia baustumo, todėl laikoma, kad A. M. šio teisės pažeidimo padarymo metu nebuvo bausta), teismas mano, jog nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant A. M. ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas minimalaus dydžio baudas, netaikant papildomos nuobaudos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ATPK 30¹ straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,
nutaria:
A. M. pripažinti kalta padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalies reikalavimais, paskirtąsias administracines nuobaudas subendrinus, A. M. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.