- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- e2A-1061-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10364-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Raimonda Andrulienė, Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- O. L., R. L., Saugų vaikų
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2A-1061-265/2016
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. liepos 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Raimondos Andrulienės ir Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. Š., atstovaujamos įstatyminės atstovės E. K., apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š., atstovaujamos įstatyminės atstovės E. K., ieškinį atsakovams O. L., R. L., Saugų vaikų globos namams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų priteisti 3 006,93 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-07-11 apie 22 val. prie Lūžų g. 1 namo prie ieškovės V. Š. ir G. K. priėjo keturios mergaitės, pradėjo kabinėtis žodžiais, į ieškovę metė obuolį, vėliau K. ir K. L. bei Saugų vaikų globos namų auklėtinė K. J., veikdamos grupėje, puolė ieškovę, sudavė jai po vieną smūgį į veidą, pilvo sritį ir sėdmenis, ieškovė patyrė fizinį skausmą ir didelį emocinį sukrėtimą. Grįžusi į namus ieškovė V. Š. jautė didelį skausmą pilvo srityje, dėl ko nakčiai jai motina davė vaistų nuo skausmo. Kitą dieną, iškvietus policijos pareigūnus, nustatytos visos keturios ieškovę užpuolusios mergaitės. Atpažintos mergaitės elgėsi grubiai, vartojo necenzūrinius žodžius, neketino atsiprašyti, todėl ieškovė E. K. kreipėsi su pareiškimu į policiją. 2015-07-12 nuvykus į Klaipėdos vaikų ligoninę ieškovei V. Š. buvo konstatuotas pilvo sumušimas. Mergaitė patyrė stresą, buvo skirti vaistai nuo skausmo ir antidepresantai, kuriuos ieškovei pirko tėvas E. Š., pas kurį ieškovė V. Š. buvo nuvykusi kuriam laikui, nes bijojo būti namuose, eiti į lauką. Sumušimo faktą, suduotus smūgius ir liekamuosius reiškinius patvirtina 2015-07-17 Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto R. P. išvada G1251/15 (03), kurioje konstatuota, kad ieškovei dėl sumušimo sukeltas fizinis skausmas. Dėl V. Š. sumušimo didelį stresą patyrė motina E. K.. Nurodė, kad ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes įvykio kaltininkės buvo mažametės, visos jos įtrauktos į policiją dominančių vaikų apskaitą. Ieškovė dėl sumušimo patyrė didelį emocinį sukrėtimą ir fizinį skausmą, jai 14 m., ji pradėjo nebepasitikėti kitais asmenimis, bijo išeiti į lauką, mano, kad ją gali užpulti ir sužaloti. Neturtinę žalą ieškovė įvertino 3 000 Eur, o turtinę žalą – 6,93 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-15 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei V. Š., atstovaujamai įstatyminės atstovės E. K., solidariai iš atsakovų O. L., R. L., Saugų vaikų globos namų 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 6,93 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 125 Eur atstovavimo išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybei solidariai iš atsakovų R. L., Saugų vaikų globos namų 25,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog iš prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad neginčijamai nustatyta, jog V. Š. smūgius sudavė mažametės K. L., gim. 2002, K. L., gim. 2002, ir K. J., gim. 2001, jų veikoje yra LR BK 140 str.1 d. numatyto nusikaltimo požymių, tačiau mergaitės nėra sulaukusios tokio amžiaus, nuo kurio kiltų joms baudžiamoji atsakomybė, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Mažamečių veiksmai pripažinti neteisėtais, nukentėjusioji patyrė žalą dėl kaltų trijų mažamečių veiksmų, tarp patirtos žalos ir neteisėtų K. ir K. L., K. J. veiksmų yra priežastinis ryšys. Todėl konstatavo, jog yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti. Tėvai ir globėjai atsako už savo vaikų elgesį, atsakovų kaltė pasireiškė tuo, kad jie neužtikrino tinkamos vaikų priežiūros, tinkamai vaikų neauklėjo, neišmokė sakyti tiesos, nemeluoti, neišmokė tinkamo bendravimo, be smurto, patyčių, užgauliojimo ir pan., kas ir nulėmė žalos padarymą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai neprieštaravo dėl ieškovės patirtos 6,93 eurų turtinės žalos, todėl ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkino visiškai. Nurodė, jog prašydama priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos, E. K. nurodė, kad šia suma įvertinti visos šeimos išgyvenimai, t. y., ieškiniu buvo prašoma priteisti ne tik V. Š. patirtą neturtinę žalą, bet ir kitų šeimos narių, tačiau tokių ieškovės įstatyminės atstovės reikalavimų tenkinimo nenumato įstatymas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog ieškovės atstovė E. K. ar kiti šeimos nariai patyrė ypač didelį sukrėtimą, kad V. Š. patirtas fizinis skausmas turėjo jiems ypač didelį neigiamą poveikį, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies. Įvertinęs nukentėjusiosios V. Š. sumušimo aplinkybes, atsakovų turtinę padėtį, ieškovės šeimos nedideles pajamas, šeimos sudėtį, būtinybę po patirto įvykio skirti dalį šeimos lėšų mergaitės gydymui, V. Š. priteisė 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų nustatė, kad žala ieškovei padaryta bendrais O. ir R. L. atstovaujamųjų Karinos ir K. L. bei K. J., atstovaujamos Saugų vaikų globos namų, veiksmais, todėl žalą priteisė iš atsakovų solidariai. Laikė, kad patenkinta ketvirtadalis ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovų solidariai ieškovei priteisė 125 eurai ieškovės patirtų advokato išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-15 sprendimą, padidinant ieškovei V. Š. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį solidariai iš atsakovų O. L., R. L., Saugų vaikų globos namų nuo 700 Eur iki 2 000 Eur bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, jas padidinant nuo 150 Eur iki 500 Eur; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog ieškinys yra pagrįstas, ir kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą, nepriklausomai nuo to, kiek teismas ją įvertino, bylinėjimosi išlaidos privalėjo būti priteisiamos pilna apimtimi - 100 proc. Mano, kad neturtinės žalos dydis turėjo būti nustatytas 2 000 Eur, kadangi E. K., kaip vaiko motina, patiria didelius išgyvenimus dėl vaiko sveikatos sutrikdymo. Atkreipia dėmesį, kad po patirtų fizinių sužalojimų ieškovė patyrė didelę emocinę traumą, buvo kreiptasi į psichikos sveikatos centrą, kuris nustatė padidėjusį streso lygį. Žalą padariusios mergaitės smūgius sudavė ir ieškovės augintiniui šuniukui, dėl ko buvo papildomai patirtas stresas, ieškovė prarado pasitikėjimą kitais žmonėmis, bijo bendrauti, išeiti į lauką.
Atsiliepimas
Atsakovė Saugų vaikų globos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-15 sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog prašoma padidinti neturtinė žala nuo 700 iki 2 000 eurų neatitinka K. J. prasižengimo ir nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų, nes iš V. Š. psichologinio tyrimo išvadų matyti, jog nukentėjusiajai V. Š. nėra nustatyta kokybinių ir kiekybinių mąstymo sutrikimų, jos emocinė-socialinė adaptacija pakankama, nėra išreikštos latentinės depresijos požymių, išskirtas tik nežymiai padidėjęs nerimas be veiklos aktyvumo sumažėjimo. V. Š. nebuvo sutrikdyta gyvenimo kokybė, nes adaptacija nepakito, ryškių emocinės būsenos pokyčių taip pat nebuvo nenustatyta. Pažymi, kad ieškovei neskirtas medikamentinis gydymas nerimui mažinti, neskirta psichoterapija, dėl patirto įvykio, nepažymėta, kad būtų pratęsta specialistų pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė įrodinėja argumentais, jog teismas tinkamai nemotyvavo 700 Eur priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, jį sumažino be pagrindo ir neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pateiktas neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas nėra išsamus ir baigtinis, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl nukentėjusiojo nurodyto žalos dydžio sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į formuojamą paminėtą kasacinio teismo praktiką ir neturtinės žalos dydį nustatė atsižvelgdamas į kriterijų visumą. Dėl to negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nustatant žalos dydį nebuvo atsižvelgta į kriterijų visumą bei pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, pvz. žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir pan., bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui, ir kartu lemia piniginio - kompensacinio ekvivalento nustatymą. Kolegija pažymi, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškovės atstovė E. K. ar kiti šeimos nariai patyrė ypač didelį sukrėtimą, kad ieškovės patirtas fizinis skausmas turėjo jiems ypač didelį neigiamą poveikį. Kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog ieškovės motina ir dabar patiria didelius išgyvenimus dėl vaiko sveikatos sutrikdymo, kadangi nėra pateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios V. Š. sumušimo aplinkybes, atkreipė dėmesį į žalą padariusių mergaičių kaltę, į padarytos turtinės žalos dydį, taip pat įvertino pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, atsižvelgė ir į byloje esančio 2016-01-05, 2016-01-26 atlikto V. Š. psichologinio tyrimo išvadas, kuriose nustatyta, kad kokybinių ir kiekybinių mąstymo sutrikimų nėra, emocinė – socialinė adaptacija pakankama, išreikštos ir latentinės depresijos požymių nėra, nežymiai padidėjęs nerimas, be veiklos aktyvumo sumažėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bei tinkamai motyvavo savo sprendimą.
Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas privalėjo priteisti 100 proc., atmestini. Civilinio proceso teisės normose nėra nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375-2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija apskaičiuotina taip: byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; reikalavimas atlyginti turtinę žalą patenkintas visiškai, todėl pripažintina, kad patenkinta 50 proc. viso ieškinio; reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą patenkintas iš dalies – ieškovo prašyta priteisti 3 000 Eur, teismo priteista 700 Eur, t. y. patenkinta 11,50 proc. šio reikalavimo. Taigi iš viso patenkinta 61,50 proc. ieškovės reikalavimų, atitinkamai atmesta 38,50 proc.
Nurodytų aplinkybių visetas suteikia teisėjų kolegijai pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, ši aplinkybė yra pagrindas padidinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 307,25 Eur, sprendimą paliekant iš esmės nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Padidinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimu iš atsakovų O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) Saugų vaikų globos namų, į. k. 190989465, priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos įstatyminės atstovės E. K., a. k(duomenys neskelbtini) naudai iki 307,25 Eur.