- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- I2-573-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01635-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Advokatai
- Jolanta Žukauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja I. M. skundžia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – atsakovė, Tarnyba) 2019 m. kovo 22 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – Sprendimas).
Šalies argumentai
Skunde (b. l. 90–92) pareiškėja nurodo, jog nesutinka su advokato A. Aleknos išvada, kuria buvo nustatyta antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, t. y. pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Ji siekia, kad būtų teikiama teisinė pagalba, t. y. skirtas advokatas, išmanantis žemės teisinius klausimus.
Pareiškėja paaiškina, kad 2019 m. vasario mėn. kreipėsi į atsakovę su prašymu skirti advokatą dėl 2003 m. gegužės 28 d. susitarimo panaikinimo Varėnos teismo rūmuose. Nurodo, jog teisinė pagalba reikalinga, nes neturi teisinių žinių, serga sunkiomis ligomis, negali pati tinkamai atstovauti savo interesus. Pabrėžia, kad nepavyko iki šiol įteisinti žemės sklypo dalies. Taip pat pažymi, kad iki šiol vyksta miško vagystės tyrimas. Pažymi, kad advokatė M. Bartaševičiūtė neatliko savo, kaip advokato, pareigos, dirbo su patikros akto originalu. Teigia, kad policijai visus dokumentus pateikė. Nurodo, kad atsisakė advokatės J. Litvinskienės paslaugų, abejodama pastarosios kompetencija.
Pareiškėja teismo posėdyje akcentavo, kad ginčijamas sprendimas užkerta kelią susitvarkyti žemę. Pati surinko reikiamus dokumentus, advokatas ją turėjo sąžiningai atstovauti.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba nesutinka su skunde nurodytomis aplinkybėmis ir keliamais reikalavimais.
Atsiliepime (b. l. 118–120) nurodo, jog pareiškėja 2019 m. vasario 26 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl 2003 m. gegužės 28 d. susitarimo dėl žemės sklypų pasidalinimo tarp bendraturčių panaikinimo. Tarnyba 2019 m. kovo 4 d. raštu kreipėsi į advokatę Jolantą Žukauskienę, prašydama pateikti išvadą dėl Lietuvos respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų.
Tarnyboje 2019 m. kovo 15 d. gauta advokatės J. Žukauskienės išvada. Išnagrinėjusi advokatės pranešimą, pareiškėjos prašymą ir nustačiusi, kad yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, skundžiamu 2019 m. kovo 22 d. sprendimu atsakovė atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Ginčijamame sprendime atsakovė pažymėjo, jog pareiškėjai reikalinga teisinė pagalba civilinėje byloje dėl notarine forma patvirtinto susitarimo dėl žemės sklypų pasidalinimo tarp bendraturčių pripažinimo negaliojančiu. Atkreipia dėmesį, kad notarinės formos susitarimą pasirašė ir sudarė visi bendraturčiai, tame tarpe ir pareiškėja. Pasirašant susitarimą, pareiškėja žinojo ir suprato, kokia konkrečiai žemės sklypų dalis po padalinimo teks jai. Pareiškėja siekia iš naujo sudaryti žemės sklypo padalijimo planą, tačiau to negali padaryti galiojant notarinės formos susitarimui dėl žemės sklypų padalinimo. Siekia susitarimą nuginčyti kaip sudarytą dėl apgaulės. Pareiškėjos tikslas – permatuoti žemės sklypus ir įteisinti naują padalinimo planą atskirais sklypais.
Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrįstai siekia nuginčyti susitarimą Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja suvokė, kokį susitarimą ir dėl ko sudaro, jai buvo aiškus susitarimo turinys ir siekė jame nurodytu būdu pasidalinti žemės sklypus tarp bendraturčių. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog pareiškėjai apie sudaromą susitarimą, jo turinį, esmines sąlygas buvo pateikta klaidinga informacija, sandoris patvirtintas notaro, kuris yra valstybės įgaliotas asmuo ir sandorį tvirtina tik įsitikinęs, kad sandoris atitinka visų sandorio šalių valią. Pareiškėjai buvo išaiškintos susitarimo pasekmės ir ji tai patvirtino savo parašu. Atsakovė daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas neturi teisinio pagrindo, o jos atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Tarnyba 2019 m. kovo 22 d. sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba taip pat pažymi, kad pareiškėja skunde teismui pateikė daug informacijos, nesusijusios su skundžiamu sprendimu ir nenurodė jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.
Tarnyba prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovė atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. vasario 19 d. (registruotas 2019 m. vasario 26 d.) pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad ji nori kreiptis į teismą dėl 2003 m. gegužės 28 d. sudaryto susitarimo dėl žemės sklypų pasidalinimo tarp bendraturčių panaikinimo, nes, jos nuomone, bendraturtis A. N. vengia įregistruoti sklypo ribų naudojimo tvarką (b. l. 126–130) bei pateikė priedus (b. l. 131–159).
Tarnyba 2019 m. kovo 4 d. raštu kreipėsi į advokatę J. Žukauskienę ir, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, prašė pateikti išvadą dėl Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų (b. l. 125).
Tarnyboje 2019 m. kovo 15 d. gauta advokatės J. Žukauskienės 2019 m. kovo 14 d. išvada, kurioje, įvertinusi dokumentus ir susitikusi su pareiškėja, advokatė nustatė, kad pareiškėja nepagrįstai siekia nuginčyti susitarimą Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1dalyje nustatytu pagrindu, t. y. kaip sudarytą dėl apgaulės. Advokatė padarė išvadą, kad pareiškėja suvokė, kokį susitarimą ir dėl kokio dalyko ji sudaro. Pažymėjo, kad kitų sandorio negaliojimo pagrindų, įtvirtintų Civilinio kodekso 1.80–1.93 straipsniuose, nenustatė. Advokatė padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas yra neperspektyvus, kitų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų nenustatė (b. l. 123–124).
Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėjusi advokatės pranešimą, pareiškėjos prašymą ir nustačiusi, kad yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, skundžiamu Sprendimu atsakovė atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 121–122).
Pareiškėja nesutinka su sprendimu, kuriuo jai buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas grindžiamas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi. Ginčui taikytina Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktą, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019).
Taigi, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, tarp jų, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant minėtą nuostatą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Antrinė teisinė pagalba, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019).
Pareiškėja, kaip minėta, pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, argumentuodama tuo, kad ji ketina kreiptis į teismą dėl 2003 m. gegužės 28 d. susitarimo dėl žemės sklypų pasidalijimo tarp bendraturčių (b. l. 134) panaikinimo, kadangi vienas iš bendraturčių vengia įregistruoti sklypo naudojimosi ribų tvarką. Su prašymu buvo pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad notarine forma buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypų pasidalinimo tarp bendraturčių, pasirašytas. Advokatė, teikusi išvadą, detaliai įvertino susitarimo sudarymo aplinkybes ir galimybę jį nuginčyti. Išvadoje advokatė sandorio negaliojimo pagrindų nenustatė. Pareiškėja nesutinka su advokatės išvada, tačiau konkrečių duomenų nei išvadai, nei sprendimui, kurios pagrindu jis priimtas, nepateikia. Advokatė nustatė, kad pareiškėja siekia iš naujo atlikti žemės sklypo padalinimo planą, esant galiojančiam susitarimui. Tarnyba Sprendime taip pat šias aplinkybes įvertino ir nenustatė pagrindų pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą. Pati pareiškėja pateikia argumentus, kurie su konkrečiu prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, nesusiję. Jokių duomenų, kurie patvirtintų prašymo perspektyvumą, ji nepateikė. Teismo vertinimu, Tarnybos vertinimas yra atliktas tinkamai.
Teismas neturi pagrindo abejoti, kad advokatė veikia sąžiningai ir profesionaliai. Šie pareiškėjos skundo argumentai yra abstraktūs.
Pažymėtina ir tai, kad pati pareiškėja teikia argumentus ir duomenis dėl iškirsto miško, tačiau tai su jos pateiktu prašymu nesusiję. Be to, jos argumentai dėl nurodomų advokatų teiktų išvadų šiam ginčui neaktualūs, kadangi skundžiamas Sprendimas grindžiamas būtent advokatės J. Žukauskienės išvada dėl galimybės iškelti civilinę bylą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo pakankamas pagrindas pareiškėjos reikalavimus laikyti akivaizdžiai nepagrįstais, o atstovavimą byloje – neperspektyviu. Šiuo atveju, notarinis susitarimas yra galiojantis ir nenuginčytas, o advokatė, vertindama pareiškėjos reikalavimą, sandorių nuginčijimo pagrindų nenustatė. Teismo vertinimu, nėra pakankamai prielaidų kreiptis į teismą. Taigi, pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia išvadoje nustatytų aplinkybių ir su šiuo ginču nėra susiję.
Teismas prieina prie išvados, kad Tarnyba pagal jai suteiktą kompetenciją priėmė sprendimą, kuris grindžiamas advokatės išvada, atsisakyti pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, remiantis pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo jo naikinti.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.