Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo H. J. atstovės advokatės Natalijos Fočenkovos skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 2 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Advokatė N. Fočenkova 2007 m. spalio 15 d. raštu prašė Šilalės rajono apylinkės prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis. Ji nurodė, kad prieš H. J., kuris 1999 metais turėjo individualią įmonę, panaudota apgaulė. 1999 metais nenustatyti ir neapklausti asmenys, pasinaudodami H. J. individualios įmonės rekvizitais, perveždavo kontrabandines prekes. Šie asmenys sulaikymo metu Vokietijoje, Frakfurto prie Oderio mieste, kai jie faktiškai dirbo savo vardu, Vokietijos teisėsaugos institucijoms pateikė H. J. licenziją vežti krovinius tarptautiniais maršrutais. Vairavo sunkvežimį „Renault“ ir vežė krovinį G. B., kuris Vokietijos teisėsaugos institucijos pareigūnams prisistatė kaip H. J. individualios įmonės darbuotojas. H. J. žiniomis G. B. atstovavo S. S.. Nurodo, kad G. B. niekada nedirbo H. J. individualioje įmonėje ir su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, jokie socialinio draudimo mokesčiai už minėtą asmenį nebuvo mokami. Skunde nurodoma, kad apgaulė pasireiškia tuo, kad 1998 metais, t. y. iki minėto įvykio Vokietijoje, S. S. paprašė H. J. parduoti automobilį „Kamaz“, priklausantį H. J. įmonei ir kuriai 1997-01-27 buvo išduota licenzija vežti krovinius tarptautiniais maršrutais. Po automašinos pardavimo S. S., nutylėdamas savo tikruosius ketinimus, įtikino H. J. gauti naują kelių transporto veiklos licenzijos kortelę automobiliui „Renault“, kuris nuosavybės teisėmis priklauso pačiam S. S.. Fiziniam asmeniui, t.y. S. S., neturinčiam įmonės, negalėjo būti išduota licenzijos kortelė. Todėl jis įtikino H. J. pagal nuomos sutartį formaliai perrašyti jo (H. J.) įmonei, laikinai automašiną „Renault“. Gavęs iš H. J. licenziją ir licenzijos kortelę automašinai „Renault“, už tokią paslaugą S. S. žadėjo atsilyginti padėdamas H. J. perrašyti savo (S. S.) vardu visus dokumentus, susijusius su įmone ir automašina „Renault“ arba padėti išregistruoti H. J. įmonę. S. S. neįvykdė savo pažadų ir H. J. tam tikrą laikotarpį negalėjo surasti nei S. S. nei G. B., todėl negalėjo atsiimti licenzijos, nutraukti automobilio „Renault“ nuomos sutartį ir išregistruoti savo įmonę. Minėti asmenys prieš H. J. valią naudojo jo įmonės vardą, o vairuotoją G. B., klastodami dokumentus, fiktyviai įdarbino jo įmonėje. Be to jie nepranešė jam apie įvykį Vokietijoje, ir savo kaltę perkėlė H. J. įmonei. Įtariama, kad minėti asmenys tyčia veikė apgaulingai H. J. atžvilgiu, išvengė didelės turtinės prievolės, sukčiavo veikdami organizuotoje grupėje ir dėl jų neteisėtų veiksmų H. J. individualiai įmonei Telšių AVMI paskyrė mokestinės nepriemokos išieškojimą 211 000, 00 Lt sumą. Iš H. J. paaiškinimų ir iš jo turimų dokumentų negalima neįžvelgti nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str. 2 d. Minėtas nusikaltimas padarytas 1999 metais, o apie nusikaltimo aplinkybes H. J. sužinojo tik 2006 metais. Prašė pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., atlikti ikiteisminį tyrimą.

Skundžiama Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-01-02 nutartimi atmestas advokatės Natalijos Fočenkovos skundas dėl Šilalės rajono prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šilalės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti H. J. advokatės skundą dėl šio nutarimo panaikinimo.

Perduodamas kitiems asmenims savo įmonės pažymėjimą, licenziją kroviniams vežti, o vėliau, kaip pripažįsta pats H. J., ir įmonės antspaudą, H. J. perdavė šiems asmenims ir teisę gabenti krovinius jo įmonės vardu, todėl, jis, kaip individualios įmonės savininkas, yra atsakingas ir už atsiradusias dėl to prievoles.

Be to, yra ir kitas pagrindas nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Iš advokatės pareiškimo prokuratūrai dėl bylos tyrimo pagal BK 182 str. 2 d. bei H. J. paaiškinimų, išeitų, jog S. S. ir G. B. padarė siukčiavimą - apgaulės būdu išvengė turtinės prievolės, tai yra, S. S. ir G. B. apgaulės būdu įgiję individualios įmonės savininko H. J. pasitikėjimą, iš anksto susitarę H. J. nežinant gabenti kontrabandines prekes, ir gabendami kitos įmonės vardu krovinį išvengti galimų sankcijų, iki 1998 m. liepos 23 d., žadėdami, kad vėliau H. J. įmonę įregistruos savo vardu arba padės H. J. išregistruoti įmonę, norėdami pasinaudoti H. J. įmonės turima licenzija Nr. 008607x vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, įkalbėjo H. J. 1998 m. liepos 23 d. Šilalės rajono notarų biure sudaryti fiktyvią automobilio nuomos sutartį, pagal kurią G. B., veikdamas pagal S. S. įgaliojimą, fiktyviai išnuomojo H. J. įmonei S. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį Renault RVI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žadėdami vėliau H. J. įmonę perrašyti savo vardu, pasiėmė iš H. J. automobilį kartu su licenzija vežti krovinius tarptautiniais maršrutais bei įmonės registracijos pažymėjimu. Tačiau savo pažado perregisruoti ar padėti išregistruoti įmonę neįvykdė, H. J. nežinant, suklastoję H. J. įmonės antspaudą bei H. J. parašą, 1998 m. lapkričio 23 d. sudarė fiktyvią darbo sutartį su G. B.. G. B., 1999 m. sausio 26 d. sulaikytas sunkvežimiu Renault RVI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenantis 508 000 vienetų neapmuitintų cigarečių, melagingai nurodė, kad krovinys priklauso H. J. įmonei ir taip S. S. bei iš dalies G. B. apgaulės būdu už gabentus tabako gaminius išvengė 211 056,23 Lt akcizo mokesčio Vokietijos Federacinei Respublikai sumokėjimo.

Iš to galima konstatuoti, kad advokatė ir H. J. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už sukčiavimą, padarytą 1999 metais, apgaule siekiant išvengti turtinės prievolės - 211 056,23 Lt akcizo mokesčio Vokietijos Federacinei Respublikai sumokėjimo.

1999 metais galiojusio BK 274 str. numatė, kad sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule, bet nebuvo šiame įstatyme nurodyta, kad sukčiavimas yra ir apgaulė, siekiant išvengti turtinės prievolės.

Šiuo metu galiojančio BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo objektyvioji pusė papildyta ir numatyta, kad sukčiavimas yra ne tik svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, bet ir turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule savo ar kitų naudai.

BK 3 str. 1 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.).

Kadangi baudžiamasis įstatymas veikos, apie kurią pareiškime nurodo H. J. advokatė, šios veikos padarymo metu nelaikė nusikalstama, baudžiamosios atsakomybės už ją nenumatė, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).

H. J. nėra užkirstas kelias, sumokėjus akcizo mokesčius, patirtą žalą iš kaltininkų prisiteisti civilinio proceso tvarka.

Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

advokatės Natalijos Fočenkovos skundą atmesti ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.