Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės ir ieškovės atstovės pagal įstatymą atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui, advokato padėjėjai Vilmai Vilemienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. K., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą L. K., ir L. K. ieškinį atsakovams R. L. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė R. K. K. miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi pripažinta neveiksnia ir jos globėja bei turto administratore paskirta L. K. (t. I, b. l. 7–8). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-06 nutartimi paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-20 apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo atsakovas R. L. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kuris įvyko 2005-09-21 (t. I, b. l. 9–23). Įmonei, kurioje buvo apdrausta transporto priemonė, t. y. UAB „INGO Baltic“, 2005-08-18 iškelta bankroto byla (t. I, b. l. 24–25). Taip pat nustatyta, kad ieškovės iki eismo įvykio gaunamos pajamos vidutiniškai sudarė 1091,45 Lt. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad dalį neturtinės žalos ieškovei atlygino AB „Lietuvos draudimas“ – 1726,40 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius laikotarpiu nuo 2006-07-25 iki 2008-08-31 išmokėjo 33135,06 Lt, (t. I. b. l. 26–32). Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaryta R. L., nutraukta 2005-08-29 dėl bankroto (t. I, b. l. 58–59). Šalys sudarė taikos sutartį, pagal kurią ieškovė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 15 000 Lt, atsakovas R. L. sutiko sumokėti šią sumą ieškovėms, reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo R. L. atsisakė, atsakovas su atsisakymu sutiko (t. I, b. l. 113). Klaipėdos apygardos teismo 2009-06-30 nutartimi patvirtinta taikos sutartis ir civilinės bylos dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš abiejų atsakovų ir turtinės žalos priteisimo iš atsakovo R. L. nutraukta (t. I, b. l. 142–143).

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Kadangi ieškovės ir atsakovas R. L. sudarė taikos sutartį, pagal kurią ieškovės atsisakė turtinio žalos jam atlyginimo, todėl teismas pasisako tik dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei VĮ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovės privalo įrodyti atsakovo veikoje visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju ieškovėms padaryta žala atsirado dėl atsakovo R. L. neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovė R. K. patyrė sunkų sveikatos sužalojimą. Kadangi R. L. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „INGO Baltic“, todėl draudžiamąją išmoką, susijusių su nelaimingu atsitikimu, privalo sumokėti draudimo įmonė. UAB „INGO Baltic“ iškelta bankroto byla iki eismo įvykio, t. y. 2005-08-18. Atsakovė teigia, jog ji neprivalo atlyginti už padarytą žalą dėl to, jog eismo įvykio metu transporto priemonė jau nebuvo apdrausta. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims tuo atveju, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Taigi atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą.

CK 6.245 straipsnyje įtvirtinta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Turtinės žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad nuostoliai, atsiradę dėl padarytos žalos asmens sveikatai, turi būti atlyginami, o juos sudaro: 1) Negatyvūs nuostoliai (vadinamos negautos pajamos), kurie susidaro tuomet, kai asmuo dėl patirtos ligos, sužalojimo netenka dalies savo ankstesnių pajamų (uždarbio); 2) Pozityvūs nuostoliai (vadinamos papildomos išlaidos), kurie susidaro tuomet, kai asmuo dėl sužalojimo, ligos priverstas turėti tam tikrų išlaidų. Papildomos išlaidos (sveikatai atgauti, nors iš dalies grąžinti jam tą pačią būklę, kuri buvo iki sveikatos sužalojimo) turi būti atlygintos jeigu teismas nustato: 1) kad papildomos išlaidos reikalingos (būtinos); 2) kad papildomos išlaidos realios, tai yra, kad nukentėjusiajam reikalingą medicininę pagalbą atitinkamos gydymo įstaigos suteikė už tam tikrą atlyginimą. Ar papildomos išlaidos (pvz., pagerintas maitinimas, protezavimas ir pan.) reikalingos, teismas nustato pagal Medicininės socialinės ekspertizės komisijos (MSEK) arba teismo medicininės ekspertizės komisijos išvadą. Išvadoje turi atsispindėti tas faktas, kad papildomos išlaidos reikalingos būtent dėl sveikatos sužalojimo.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 str.). Ieškovės savo reikalavimus grindžia tuo, jog ieškovė R. K. dėl patirtų sužalojimų negali dirbti, todėl neteko gaunamų pajamų, be to, nemažai išlaidų patirta gydymui, specialiosioms priemonėms bei slaugymui. Šiuo atveju ieškovės teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei R. K. buvo taikytas reabilitacinis gydymas, kad buvo naudotasi kitų specialistų pagalba (logopedas, masažistas), taip pat neįrodė, kad tokios procedūros bus reikalingos ateityje. Nors byloje surinkti įrodymai patvirtina žalos padarymo faktą, tačiau įstatymas numato, kad nukentėjusiajam gali būti atlyginamos tik faktiškai turėtos išlaidos. Tačiau jos gali būti priteistos tik remiantis byloje esančiais įrodymais. Iš bylos medžiagos nustatyta (b. l. 29–32), kad ieškovei R. K. mokama netekto darbingumo pensija, 32,50 Lt transporto išlaidų kompensacija bei netekto darbingumo periodinė kompensacija. Šios išmokos yra periodinės ir bus mokamos toliau. Remiantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Taigi į turtinės žalos atlyginimą įeina VSDFV išmokėta 33136,06 Lt suma bei turi būti įskaitomos ir būsimos VSDFV periodinės išmokos. Be to, pažymėtina, kad ieškovei R. K. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino neturtinę žalą, sumokėdamas maksimalią įstatymo numatytą sumą – 1726,40 Lt (b. l. 27). CK 6.254 str. 2 d. civilinės atsakomybės draudimo atveju neriboja žalą patyrusio asmens teisės į žalos atlyginimą nei draudimo suma, nei civilinės atsakomybės subjektu – draudiku, o nustato, kad žalą patyręs asmuo negali reikalauti žalos atlyginimo daugiau nei faktiškai patyrė. Draudimo išmokų dydžiu ribojama draudiko, byloje nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, civilinė atsakomybė. Toks teisinis reglamentavimas užtikrina visišką žalos atlyginimo principo įgyvendinimą (CK 6. 251 str., 6.263 str. 2 d.). Ieškovės nepateikė žalos pagrįstumą ir dydį įrodančių dokumentų. Iš byloje esančių duomenų teismui neįmanoma nustatyti faktiškai patirtos žalos dydžio, todėl negalima konstatuoti, jog ieškovės patyrė daugiau žalos, nei buvo sumokėta draudžiamųjų išmokų (CPK 185 str., 178 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės neįrodė, jog patirta turtinė žala yra didesnė nei gaunamos išmokos, todėl ieškovių ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (LR CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

ieškovių R. K., atstovaujamos L. K., ir L. K. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.