Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-340-252/2018

Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09059-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2; 3.3.2.4.

2018 m. gegužės 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1024-488/2018 pagal pareiškėjos G. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarės V. P. veiksmų suinteresuotam asmeniui V. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja G. Ž. Panevėžio apylinkės teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarės V. P. 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal J. G. testamentą į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini) sudarė asmeninį testamentą, kurį 2017 m. gegužės 30 d. patvirtino notarė V. P.. Testamente J. G. nurodė, kad po savo mirties palieka pareiškėjai butą, esantį (duomenys neskelbtini). J. G. mirė (duomenys neskelbtini) d. Notarė V. P. ginčijamu nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai, kaip testamentinei įpėdinei, tuo pagrindu, kad turimais duomenimis teisme yra byla, susijusi su privalomąja palikimo dalimi. Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama byla dėl S. R. – J. G. motinos, pripažinimo neveiksnia, ir ši byla jokios įtakos paveldėjimo tesės liudijimo išdavimui pagal testamentą neturi.Pabrėžė, kad 2017 m. birželio 26 d. minėta notarė dalyvaujant įpėdiniams pagal įstatymą, pagarsino J. G. testamento turinį. Testamento niekas neginčija, jo turinys suprantamas, jokių įstatyminių kliūčių išduoti paveldėjimo liudijimą nėra, todėl notarė be pateisinamų priežasčių vilkiną paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjos G. Ž. skundą tenkino iš dalies. Pripažino neteisėtu Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro notarės V. P. 2017 m. lapkričio 27 Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojo notarę V. P. išduoti pareiškėjai G. Ž. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą po J. G. mirties į ½ buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalį.Pirmosios instancijos teismas vertino, kad notarė paveldėtojai pagal testamentą neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo, siekdama apsaugoti galimai neveiksnios palikėjos J. G. motinos S. R. turtinius interesus. Teismas pasisakė, kad nustačius privalomąją palikimo dalį pagal įstatymą palikėjos motinai, ji galėtų paveldėti ne daugiau pusę palikėjos turėto turto. Teismas sprendė, kad testamentinei įpėdinei, įvertinus ir galimą privalomosios dalies nustatymą palikėjos motinai S. R., būtų pagrįsta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 pagal testamentą palikto buto nuosavybės dalį. Juolab, kad mirusios turtas turi būti prižiūrimas bei išlaikomas, nes šiuo metu iš bylos matyti, kad palikėjos turtas apsunkintas prievolėmis kreditoriams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja G. Ž. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-1024-488/2018 pakeisti dalyje, kurioje notarė įpareigojama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį buto su rūsiu, ir įpareigoti notarę V. P. išduoti pareiškėjai G. Ž. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą po J. G. mirties į visą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad apylinkės teismas turėjo jos skundą tenkinti pilnai ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą testamentu jai paliktą turtą. Pabrėžia, kad mirusiosios J. G. testamentas nėra ginčijamas, reikalavimai dėl privalomosios palikimo dalies taip pat nėra reiškiami. Civilinės bylos, kurioje nagrinėjamos palikėjos motinos veiksnumo klausimas, baigtis jokios įtakos paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui pagal testamentą neturi, o paveldėjimui pagal įstatymą įstatyminiams įpėdiniams kliūčių nėra. Teigia, kad šiuo atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių dėl kurių notaras turėtų teisę atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą jai paliktą testamentu turtą. Mano, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį negalėjo vadovautis vien prielaidomis, jog galbūt kažkada kažkas kreipsis dėl privalomosios palikimo dalies, jei šiuo metu jokių tai pagrindžiančių įrodymų nėra. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarė V. P. prašo G. Ž. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antros eilės J. G. įpėdinei jos motinai – S. R., kuriai pagal jos amžių ((duomenys neskelbtini) metai), sveikatos būklę ir turtinę padėtį preziumuojama, kad reikalingas išlaikymas, yra teisė į privalomąją palikimo dalį. Testamentinė įpėdinė negali paveldėti viso jai testamentu paskirto buto. Teigia, kad pagal gautas žinias S. R. gyvena (duomenys neskelbtini) namuose. Išvadoje dėl asmens gebėjimų konstatuota, kad ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai turtinių santykių srityse – asmeninių planų ir išlaidų tvarkymas, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, sudarant sandorius ir tvarkant kitą turtą. Notarės vertinimu, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad S. R. atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus kriterijus asmens išlaikymo ir paramos reikalingumui konstatuoti dėl privalomosios palikimo dalies. Mano, kad S. R. globėjas turės teisę ir pareigą įgyvendinti S. R. teisę į privalomąją palikimo dalį kreipiantis į notarą, teismą. Tenkinus pareiškėjos skundą S. R. teisė į privalomąją palikimo dalį būtų suvaržyta. Teisės į privalomąją palikimo dalį S. R. dėl sveikatos būklės ir gebėjimo suprasti savo veiksmų šiuo metu negali. Asmenį pripažinus neveiksniu jo teises įgyvendins paskirtas globėjas, todėl, skirtingai nei teigia apeliantė, asmens pripažinimas neveiksniu, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimų išsprendimas turi tiesioginę įtaką nagrinėjamam klausimui dėl privalomosios dalies.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties, kuria notarė įpareigota išduoti pareiškėjai G. Ž. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą po J. G. mirties į ½ buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus palikėjai J. G., testamentinė įpėdinė - pareiškėja G. Ž. 2017 m. birželio 16 d. kreipėsi į Panevėžio miesto 3-ajį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimą. 2017 m. birželio 26 d. testamento paskelbimo metu dalyvavo pareiškėja ir mirusiosios J. G. broliai J. R. ir S. R.. Tą pačią dieną Testamentų registre įregistruota informacija apie J. G. palikimo priėmimą. 2017 m. liepos 19 d. buvo sudarytas paveldimo turto apyrašas. 2017 m. rugpjūčio 30 d. į notarų kontorą su prašymu kreipėsi palikėjos brolis – J. R., kuris prašė sustabdyti paveldėjimo bylos vedimą, kadangi jis kreipėsi į teismą dėl palikėjos motinos S. R. pripažinimo neveiksnia ir palikimo priėmimo bei pateikė 2017 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimo priimto Panevėžio apylinkės teisme dėl S. R. pripažinimo neveiksnia ir globos paskyrimo, kopiją. Notarė J. P., atsakydama į pareiškėjos 2017 m. lapkričio 22 d. prašymą informavo ją, kad išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą negali, kadangi yra asmenys (mirusiosios motina), galintys pretenduoti į privalomą palikimo dalį. Notarė pažymėjo, kad teisme yra nagrinėjama byla, susijusi su šiais klausimais, todėl paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas išsprendus privalomosios palikimo dalies klausimą. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (LAT 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.Respublikos Civilinio kodekso 5.20 straipsnis numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Pilnamečio įpėdinio teisę į privalomąją palikimo dalį visais atvejais nustato teismas. Pareiškėjai dar testamento sudarymo metu buvo išaiškinta, kad pagal CK 5.20 straipsnį testatorės vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems testatorės mirties dieną reikalingas išlaikymas paveldi nepaisant testamento turinio pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Iš informacinės teismų sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. kovo 7 d. sprendimu testatorės motina S. R. pripažinta neveiksnia turtinių santykių srityse. Tas pats teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatė S. R. nuolatinę globą ir jos turtui – paprastąjį turto administravimą. S. R. globėju ir turto administratoriumi paskirtas jos sūnus J. R.. Be kita ko, teismas šioje nutartyje konstatavo, kad teismo turimais duomenimis, S. R. po dukros mirties turi teisę paveldėti likusią turto dalį. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos J. G. paveldėjimo bylos kopijos matyti, kad 2018 m. balandžio 25 d. į notarų biurą kreipėsi advokatas atstovaujantis J. R. interesus, antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindu. J. R. atstovas prašė pateikti informaciją, susijusią su J. G. paveldėjimo byla, nurodydamas, kad ruošia procesinius dokumentus dėl S. R. teisės į privalomąją palikimo dalį. 2018 m. gegužės 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas S. R., atstovaujamos jos globėjo ir turto administratoriaus J. R. pareiškimas dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo privalomai palikimo daliai, kuris 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi priimtas. Nutarties 19-23 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad apylinkės teismas be teisinio pagrindo įpareigojo notarę paveldėjimo teisės liudijimą pagal J. G. testamentą, išduoti tik į ½ aptariamo buto. S. R. CK 5.20 straipsnio prasme turi teisę pretenduoti į privalomą palikimo dalį, kaip palikėjos motina. Tačiau tokių teisių realizuoti asmeniškai ji neturėjo galimybių dėl savo psichinės ir fizinės būsenos. 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateiktas palikėjos brolio J. R. prašymas notarų kontorai, rodo, kad jis ėmėsi aktyvių teisinių veiksmų paveldėjimo srityje dėl savo neveiksnios motinos interesų atstovavimo. Juolab, kad palikėjos motinos globėjas ir turto administratorius jau kreipėsi į teismą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo palikimo privalomai daliai atsirasti. Esant tokiai teisinei situacijai, įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, ignoruojant CK 5.20 straipsnio nuostatas, nėra teisinio pagrindo, nes tai ne tik suvaržytų galimos įpėdinės teises, bet ir užprogramuotų naujus teisminius ginčus. Pažymėtina, kad šioje byloje priimtas procesinis sprendimas nepaneigia apeliantės teisių ateityje paveldėti pagal J. G. testamentą pilna apimtimi. Šiuo atveju, reikšminga tai, kad procesinis sprendimas dėl teisės į privalomą palikimo dalį pripažinimo gali pakeisti apeliantės turimų teisių turinį ir apimtį ir tik įsiteisėjus jam, apeliantė turės galimybę paveldėjimo procedūras tęsti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą tik į ½ mirusiosios buto dalį, tinkamai nustatė bei įvertino klausimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisingai išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.