- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-18
- Bylos Nr.
- I-396-386/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- G. M., B. K.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities viršininko administracijos
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, teisėjų Alonos Romanovienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjoms G. M. ir B. K., atsakovės Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovui Romualdui Bukauskui, 2008-09-10 viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų G. M. ir B. K. patikslintą skundą atsakovei Tauragės apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos G. M. ir B. K. patikslintu skundu (b.l. 59-60) prašo:
panaikinti Tauragės apskrities 2008-04-02 sprendimą Nr. 87-14626 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo G. M. ir 2008-04-02 sprendimą Nr. 87-14625 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo B. K.;įpareigoti Tauragės apskrities viršininko administraciją priimti naują sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į L. K. žemę, esančią Selvestų k., Šilalės r., už visą išmokant kompensaciją pinigais.
Šalies argumentai
Patikslintame skunde (b.l. 59-60) pareiškėjos nurodo, kad jos prašė atkurti nuosavybės teises natūra toje pačioje vietoje, kurioje buvo jų tėvo L. K. žemė. Skundžiamų apskrities sprendimų turinys leidžia spręsti, kad nuosavybės teisės atkurtos į tą pačią L. K. žemę. Prieš nuosavybės teisių atkūrimą, nuvykus į vietą, buvo nubraižytas buvusio savininko žemės planas, kuriame buvo vientisas žemės sklypas, tinkamas žemės ūkiui. Pareiškėjos pažymi, kad prie sprendimų joms atkurti nuosavybės teises prijungti žemės planai patvirtina, kad nuosavybės teisės į žemę pareiškėjoms atkurtos penkiuose sklypuose nuo 0,34 ha iki 4,16 ha dydžio. Tie sklypai yra elektros linijų, kelių , melioracijos griovių, vandens telkinių apsaugos zonose, t.y. tokie žemės sklypai, kurie skirti ne žemės ūkio produkcijos gamybai ar kitai savininkui naudingai veiklai, o visuomenės poreikius tenkinančių sistemų apsaugai. Pareiškėjų nuomone, tai jų teisių ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulės, 1 str. 1 d., 4 str. pažeidimas. Iš apskrities viršininko administracijos gauti dokumentai pareiškėjas įtikino, kad tinkamiausia žemdirbystei žemė, į kurią jos pretendavo, išdalyta asmeniniams ūkiams, o po to parduota ar perduota kitaip ir dabar jau yra tų asmenų nuosavybė. Pareiškėjos nurodo, kad stengiasi derinti savo, naujų savininkų ir valstybės interesus ir renkasi kompromisinį variantą. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdas - atkurti nuosavybės teises natūra buvo pasirinktas todėl, kad pareiškėjos turėjo teisėtą lūkestį atgauti žemę viename sklype, o ne sklypo dalyse, kurių asmeniniam ūkiui žmonės nepanoro imti. Paaiškėjus, kad pareiškėjoms buvo atkurtos nuosavybės teisės atskiruose sklypuose ir mažai tinkamose žemdirbystei vietose, t.y. tokia, kuri akivaizdžiai neatitinka jų teisėtų lūkesčių, pareiškėjos keičia būdą, kuriuo prašo atkurti nuosavybės teises į žemę, t.y. prašo kompensacijos pinigais už visą žemę. Tokią teisę pareiškėjoms suteikia Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 8 d. 5 p. Pareiškėjos keičia valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, ne dėl savo valios pasikeitimo, o dėl to, kad atkuriant nuosavybės teises pagal pareiškėjų pasirinktą atkūrimo būdą, buvo aiškiai pažeistos jų teisės. Pareiškėjos mano, kad šiuo atveju neturėtų būti taikomi terminai, numatyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 str. dėl atkūrimo būdo pakeitimo.
Pareiškėjos G. M. ir B. K. prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad joms buvo pažadėta, jog bus padarytas žemės sklypas vienoje vietoje, pareiškėjoms nesutikus imti žemės išdalintos gabaliukais, jos daugiau nebuvo kviečiamos rinktis žemės.
Atsiliepimas
Atsakovė Tauragės apskrities viršininko administracija atsiliepime (b.l. 68-69) su pareiškėjų patikslintu skundu nesutinka. Nurodo, kad Tauragės apskrities viršininko 2008 m. balandžio 2 d. sprendimais Nr.87-14625 ir Nr.87-14626 pareiškėjoms atkurtos nuosavybės teisės į L. K. turėtą 23,00 ha žemės Selvestrų kaime, Šilalės rajone. Bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjoms Selvestrų kaime, Šilalės rajone natūra grąžinta 11,86 ha bendro ploto, penkiuose žemės sklypuose, o už likusią žemės dalį (po 5,57 ha), priskirtą valstybės išperkamos žemės kategorijai, paskaičiuota kompensacija litais. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, pareiškėjos valią dėl atkūrimo būdo galėjo pakeisti iki Tauragės apskrities viršininko sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjos iki sprendimo priėmimo ne kartą buvo kviečiamos atvykti į Šilalės rajono žemėtvarkos skyrių Laukuvos seniūnijoje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į L. K. turėtą žemę, tačiau iki apskrities viršininko sprendimų priėmimo jos savo valios nė karto nekeitė, nors puikiai žinojo, kad dalis žemės yra valstybės išperkama, naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui.
Atsakovės atstovas prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Nurodė, kad į susirinkimus 2007-09-18, 2007-12-20, 2008-01-14 pareiškėjos neatvyko, pareiškėjoms natūra žemės buvo grąžinta tiek, kiek jos buvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tauragės apskrities 2008-04-02 sprendimais Nr. 87-14626 (b.l. 6) ir Nr. 87-14625 (b.l. 61) pareiškėjoms G. M. ir B. K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko L. K. 11,50 ha žemės sklypą Tauragės apskrities Šilalės rajono Selvestrų kaime, grąžinant natūra po 5,93 ha žemės kiekvienai pareiškėjai bei kiekvienai pareiškėjai už 5,57 ha žemės išmokant kompensaciją pinigais.
Iš žemės sklypo planų (b.l. 7-11) matyti, kad pareiškėjoms natūra nuosavybės teisės į žemę atkurtos penkiuose sklypuose. Ginčo esmę sudaro tai, kad pareiškėjos nesutinka su tuo, kad nuosavybės teisės į žemę atkurtos penkiuose sklypuose, o ne vienu sklypu, nori pakeisti valią dėl atkūrimo būdo.
Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.
Byloje esantis 2004-05-31 prašymas (b.l. 37) bei kiti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos prašyme buvo pareiškusios valią atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Prašymų pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pareiškėjos Tauragės apskrities viršininko administracijai nebuvo pateikusios. Iš pareiškėjų patikslinto skundo, jų paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad pareiškėjų valia vietoj natūra grąžintos žemės gauti kompensaciją pinigais atsirado jau po skundžiamų Tauragės apskrities sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimo, pateikiant teismui patikslintą skundą.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Taigi pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1135 redakcija) nuostatą piliečiai turėjo teisę pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, iki 2003 m. balandžio 1 d.
Aiškindama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, kolegija pažymi, kad joje nurodytas prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo padavimo terminas (iki 2003-04-01) yra naikinamasis. Tai reiškia, kad piliečių po šios datos pateikti prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo teisės taikymo požiūriu nėra reikšmingi (LVAT administracinė byla Nr. A143–144/2008, Nr.A9-780/2007, Nr.A2 - 733/2007). Atvejai, kada su nuosavybės teisių atkūrimu susiję terminai gali būti atnaujinami, yra specialiai numatyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (pavyzdžiui, šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse). Pagal šiame įstatyme numatyto reguliavimo pobūdį nesant specialių nuostatų dėl galimybės atnaujinti atitinkamą terminą laikytina, jog terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas specialiai nenumato, jog terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, galėtų būti atnaujinamas, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju.
Taip pat teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu patvirtinta Pradėtų vykdyti sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kai pilietis pakeičia valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, panaikinimo tvarka, prašymai pakeisti pareikštą valią dėl būdo spendžiami administracine tvarka, kaip jau minėta, tokių prašymų pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjančiai institucijai nebuvo pateikusios.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Tauragės apskrities viršininko administraciją priimti naują sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į L. K. žemę, esančią Selvestų k., Šilalės r., už visą išmokant kompensaciją pinigais, netenkintinas.
Taip pat, atsižvelgdamas į pareiškėjų argumentus, teismas vertina skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112 punktu, apskrities viršininko administracija ir kitos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kiekvienu atveju privalo raštu pranešti apie posėdžio vietą ir laiką asmenims, padavusiems prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Kita vertus, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 107, 113 punkto nuostatos, leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, kai pilietis, kuriam buvo laiku pranešta apie posėdžio, kuriame bus priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vietą ir laiką, į posėdį neatvyksta, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimamas jam nedalyvaujant apskrities viršininko nuožiūra.
Byloje esantys 2007-09-07 pranešimai (b.l. 40-41) patvirtina, kad pareiškėjos buvo tinkamai informuotos apie 2007-09-18 posėdį, kuriame buvo svarstomas pareiškėjų prašymas susigrąžinti žemę natūra. Atsakovės atstovas paaiškino, kad pareiškėjos į 2007-09-18 posėdį neatvyko, taip pat nedalyvavo 2007-12-20 ir 2008-01-14 posėdžiuose, į kuriuos buvo kviečiamos pakartotinai. Pačios pareiškėjos pripažįsta, kad kelis kartus į posėdžius nenuvyko. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjoms buvo laiku pranešta apie posėdžio, kuriame bus priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vietą ir laiką. Taigi esminių procedūros pažeidimų, galėjusių įtakoti neteisingų sprendimų priėmimą, teismas nenustatė.
Iš byloje esančios Ištraukos iš Tauragės apskrities Šilalės rajono savivaldybės Laukuvos vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plano (b.l. 62) matyti, kad L. K. turėtos žemės ribose yra keturi sklypai asmeninio ūkio žemės bei pagal racionalią žemėnaudą natūra grąžinti sklypai V. L. ir R. D.. Likusi žemė skundžiamais sprendimais grąžinta pareiškėjoms natūra.
Teismas pažymi, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimas natūra reiškia, jog grąžinamas tas pats žemės sklypas, toje pačioje vietoje ir tokių pat ribų (įvertinus teisės aktų leidžiamus nukrypimus), koks buvo iki žemės nacionalizacijos.
Kita vertus, teismas nustatė, kad nurodyto buvusio savininko valdytos žemės dalis užimta asmeninių ūkių žemės sklypais. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato atvejus, kai žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Tai reiškia, kad žemė, atitinkanti šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, negali būti grąžinta natūra. Iš šio straipsnio matyti, jog minėti kriterijai pasireiškia tuo, kad siekiama susigrąžinti natūra žemė turi specialų statusą, arba tuo, kad ji yra užimta šiame straipsnyje išvardintų objektų. Taigi, aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikšmę šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo kontekste, konstatuotina, kad jame nurodyti užimtos žemės atvejai atitinka situaciją, kai žemė negali būti pripažinta laisva, o jame (12 str.) nurodyto žemės statuso buvimas yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas negrąžinti žemės natūra, t. y. taikyti valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų prioritetą prieš buvusių žemės savininkų (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytų jų teisių perėmėjų) teisėtus interesus.
Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į pareiškėjų pareikštą valią susigrąžinti žemę natūra bei tai, kad dalis žemės buvo išperkama valstybės, apskrities viršininko sprendimai sugrąžinti tik dalį žemės natūra, o už likusią žemę išmokėti kompensaciją pinigais, yra teisėti ir pagrįsti, atitinka žemės grąžinimo natūra principą ir nepažeidžia pareiškėjų teisių. Pažymėtina, kad pareiškėjos pačios turi teisę parduoti žemės sklypus, į kuriuos joms atkurtos nuosavybės teisės.
Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamų atsakovo sprendimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjų G. M. ir B. K. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.