- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- I-5288-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06045-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. jis periodiškai buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis. Pažymėjo, kad galėjo naudotis tualetu tik 2 kartus per dieną, be to, nebuvo galimybės pavalgyti. Konvojavimui skirtose transporto priemonėse nebuvo pakankamai vietos konvojuojamiems asmenims, jų daiktams, neįrengta ventiliacija, avarinis išėjimas, saugos diržai, be to, šiltuoju metu buvo karšta, trūko oro. Taip pat nurodė, kad konvojaus pareigūnai visą laiką laikydavo ginklą nutaikę į žmogų. Pasak pareiškėjo, dėl tokių nepatogumų jis patyrė baimę, dvasinius išgyvenimus, depresiją, dėl to sumažėjo jo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 7–9).
Nurodė, kad asmenis konvojuoja specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Pabrėžė, jog visas transportas, skirtas asmenims konvojuoti, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais – transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Taip pat pažymėjo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.
Tarnybos teigimu, ji besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios besąlygiškai užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje.
Taip pat paaiškino, kad pagal Konvojavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), konvojavimas yra būtent ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Pažymėjo, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 p. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Iš tarnybinės dokumentacijos matyti, kad konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose.
Tarnybos nuomone, pareiškėjas, manydamas, kad konvojavimas vykdomas pažeidžiant jo teises, teisės aktų reikalavimus, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, apie kuriuos konvojaus viršininkas daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje, tuo tarpu Tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Tarnybos teigimu, tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes).
Pareiškėjas, atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (III t., b. l. 23, 30).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs konvojavimo metu nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pasak pareiškėjo, jis buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis – automobiliai buvo perpildyti, jis negalėjo naudotis tualetu tiek dažnai, kiek reikėjo, konvojavimui skirtose transporto priemonėse nebuvo pakankamai vietos daiktams, neįrengta ventiliacija, nebuvo saugos diržų bei atsarginių išėjimų.
Pagal pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. buvo konvojuojamas: 2013 m. vasario 5, 6, 7, 11, 19, 26, 27 d., 2013 m. kovo 14, 19, 26, 28 d., 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. gegužės 15 d., 2013 m. birželio 10, 26 d., 2013 m. liepos 8, 15, 17, 22 d., 2013 m. rugpjūčio 6 d., 2013 m. rugsėjo 24, 25, 30 d., 2013 m. spalio 7, 9, 15 d., 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. kovo 5, 12, 19 d., 2014 m. balandžio 1, 7, 9, 22, 25, 28, 29 d., 2014 m. gegužės 5, 28 d., 2014 m. liepos 28 d., 2014 m. lapkričio 26 d., 2014 m. gruodžio 2, 12 d., 2015 m. sausio 7, 12, 15, 28 d., 2015 m. kovo 3, 24, 25 d., 2015 m. balandžio 16, 28 d., 2015 m. gegužės 7, 13, 20, 25 d., 2015 m. birželio 3, 4, 9, 16, 23 d., 2015 m. liepos 20 d., 2015 m. rugpjūčio 11 d., 2015 m. rugsėjo 22, 23, 29 d., 2015 m. spalio 6, 7, 26 d., 2015 m. lapkričio 3, 10, 11, 24, 26 d., 2015 m. gruodžio 2, 8, 15, 16, 22, 28, 30 d.
Nurodytomis dienomis pareiškėjui konvojuoti buvo naudojami specialūs automobiliai. Minėti automobiliai atitinka techninius reikalavimus (II t., b. l. 134–135, 141–142, 146–147, 150–151, 162–163, 164–166, 169–170, 172–173, 175–176, 178–179, 181–182, 184–185, 187–188, 190–191, 199–200; III t., b. l. 2–3, 4–5). Kaip matyti iš kelionės žiniaraščių ir minėtuose automobiliuose galimų pervežti asmenų skaičiaus, specialiais automobiliais vežamų suimtųjų / nuteistųjų skaičius neviršijo nustatytų reikalavimų, taigi Konvojavimo taisyklių 109 p., nustatantis, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų, nebuvo pažeistas. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad konvojuojant pareiškėją specialios paskirties automobiliais nebuvo viršytas leistinas asmenų skaičius. Tai, be kita ko, patvirtina ir 2014 m. kovo 12 d., 2013 m. vasario 11 d., 2013 m., kovo 15 d., (I t., b. 1. 22, 38, 126) kelionės žiniaraščiai, kuriuose nurodyta, kad konvojavimo metu buvo surašyti tarnybiniai pranešimai dėl vietos stokos ir į specialiuosius automobilius nepriimta dalis konvojuojamųjų. 2013 m. kovo 15 d. kelionės žiniaraštyje pažymima, kad dėl vietų trūkumo specialiuose automobiliuose Klaipėdos vyriausiajame policijos komisariate nebuvo paimti keturi konvojuojamieji. Iš specialiųjų automobilių schemų matyti, kad visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos. Ventiliacija automobiliuose efektyvi (II t., b. l. 133, 140, 145, 148–149, 161, 167–168, 171, 174, 177, 180, 183, 186, 189, 192, 198; III t., b. l. 1, 6, 11–14). Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Kelių eismo taisyklėse yra nurodyta, jog saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti (Kelių eismo taisyklės 196 p.). Taigi pareiškėjo nurodomi pažeidimai, susiję su šildymo ir vėdinimo sistemomis, saugos diržų trūkumu specialiosios paskirties automobiliuose, nenustatyti.
Konvojavimo taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą; konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taigi konvojaus pareigūnai savo pareigas vykdo būdami ginkluoti, tačiau jokios byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad konvojaus pareigūnai demonstratyviai rodydavo kovinius ginklus ir taip žemino ar tyčiojosi iš pareiškėjo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu ar žodžiu būtų teikęs pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų, konvojaus pareigūnų netinkamo elgesio. Taip pat nenustatyta, kad jam nebūtų buvusi sudaryta galimybė tokius skundus pateikti. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 p. įtvirtinta, jog tokios pretenzijos turi būti įrašomos į konvojavimo dokumentus, o šiuo atveju jokie nusiskundimai nebuvo užfiksuoti.
Atmetamas ir pareiškėjo argumentas dėl išvedimų į tualetą trūkumo, kadangi nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą buvo vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 p. Apie tai buvo daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pažymėtina, kad konvojavimo metu skundų konvojaus viršininkui dėl išvedimų į tualetą trūkumo pareikšta nebuvo.
Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimų argumentus, teisės aktais nustatytus konvojavimo reikalavimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl nenustačius vienos iš būtinų sąlygų neturtinei žalai atlyginti – neteisėtų veiksmų – pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.