Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimo N. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. 2013-09-15, apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini) g., Kaune, žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas, t. y. policijos pareigūnus. Šiais savo veiksmais N. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str.

Skunde nurodyta, kad administracinio pažeidimo protokolas yra ypatingai svarbus procesinis dokumentas, todėl jo nepateikimas pažeidėjui pažeidžia jo teises žinoti kaltinimo ribas bei tinkamai nuo jo gintis bei iš esmės pažeidžia ATPK 259 str. 1 d., 3 d., 260 str. 1 d., 3 d., 4 d., 5 d. 280 str. 2 p. 3 p. nuostatas. Būtent dėl šių reikalavimų pažeidimų teismo nutarimas yra neteisėtas, o ji nubausta nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pažeidė ATPK 257 straipsnio bei 284 straipsnio nuostatas, nutarimą priėmė skubotai, išsamiai neištyręs bei neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai neištyręs byloje esančių įrodymų bei neįvertinęs jų pagal ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, administracinė teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Atsakomybėn traukiamas asmuo tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

ATPK 186 straipsnis numato administracinę atsakomybę už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos ar kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba jam nereikalinga. Pagal teismų praktiką, tokiais atvejais privaloma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitrinkančius duomenis ir suvokdamas, kad kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atlieka.

Iš skundžiamo nutarimo motyvų matyti, jog teismas N. S. kaltę, padarius ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą, grindė išimtinai vien policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pažyma apie ankstesnį baustumą, kurioje matyti, kad pažeidėja turi galiojančių nuobaudų pagal ATPK 186 str. Tačiau byloje nėra N. S. paaiškinimo, ji neatvyko į teismo posėdį, todėl teismas visiškai netyrė, netikrino ir nesiaiškino dėl N. S. policijos pareigūnų kvietimo pagrįstumo.

Apylinkės teismas išvadą apie tai, kad policijos pareigūnų iškvietimas buvo melagingas, padarė vadovaujantis tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija, kad N. S. per metus 14 kartų kvietė policijos pareigūnus dėl analogiškų priežasčių, tačiau nei vienas pranešimas nepasitvirtino. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, iš baustumo pažymos matyti, kad pažeidėja dėl ATPK 186 str. numatyto pažeidimo buvo kaltinama tris kartus, tačiau du kartus – 2012-03-15 ir 2012-07-05 bylos buvo nutrauktos, ir tik vieną kartą – 2012-05-22 – ji nubausta 300 Lt. bauda.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. S. nedavė jokių paaiškinimų dėl tiriamo įvykio, ji nebuvo apklausta ir teisme, nors nurodė, kad paaiškinimus duos teisme. Ir nors byloje yra pareiškėjos prašymas, leidžiantis bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, tačiau nesant jokių pažeidėjos paaiškinimų, teismas negalėjo bylą nagrinėti vadovaudamasis vien tik pažeidėjos padėtį bloginančiomis aplinkybėmis, neužtikrinęs rungtyniškumo principo įgyvendinimo, išsamiai neišsiaiškinęs visų pažeidimų aplinkybių, dėl kurių dabar kyla ginčas.

Byloje nėra duomenų, kaip išsiaiškinta, kad būtent N. S. kvietė pareigūnus, nenurodyti konkretūs pagrįsti įrodymai, patvirtinantys teiginius, kad skambino N. S.. Policijos pareigūnai patruliai T. K. ir T. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodo, kad nuvykus prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo jokių automobilių nerado, triukšmo negirdėjo. Tačiau pareigūnai iškvietimo vietoje nesiaiškino visų iškvietimo aplinkybių, N. S. nebuvo apklausta, paaiškinimų nedavė, nėra liudytojų paaiškinimų, nėra techninėmis priemonėmis fiksuotų duomenų sąsajų su N. S. inkriminuotu pažeidimu.

Be to, apeliantė skunde nurodo, kad nieko nežinojo apie jai surašytą administracinių teisės pažeidimo protokolą, ji nematė jokių pareigūnų, su ja niekas nekalbėjo apie pažeidimą. Formaliai šiuos pažeidėjos teiginius paneigia bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad N. S. pasirašytinai buvo supažindinta su administracinio teisės pažeidimo protokolu, jo kopiją gavo, ATPK 272 str. teisės jai buvo išaiškintos. Tai irgi sukelia abejonių pakaltinamumu. Tačiau teismui buvo būtina įvertinti ir pažeidėjos asmenį, kad ji yra senyvo amžiaus, bei tą aplinkybę, kad pažeidėja paaiškinimus ruošėsi duoti teisme, todėl teismas privalėjo imtis priemonių, kad asmuo dalyvautų teismo posėdyje ir būtų užtikrintas visapusiškas bylos aplinkybių išnagrinėjimas bei objektyvus įvertinimas. Apylinkės teismas neapklausęs N. S. ir nenustatęs įrodymų, kurie jos versiją paneigtų, padarė iš esmės niekuo nepagrįstą išvadą, kad policija buvo kviečiama melagingai. Taigi, skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nepašalinus prieštaravimų bei abejonių.

Taigi, nei surinkti bei ištirti, įvertinti išsamūs įrodymai, nei byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pažeidėja pakaltinama, suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. ATPK 19 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. ATPK 250 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje. Institucijos duomenys nurodo, kad net 14 kartų N. S. kvietė policijos pareigūnus dėl tapačių priežasčių, o tai išies gali sukelti abejones dėl asmens pakaltinamumo, ką būtina išspręsti, išreikalauti ir patikrinti dokumentus dėl asmens psichinės sveikatos, užklausti pirminės sveikatos priežiūros įstaigą bei psichinės sveikatos centrą apie N. S. psichinės sveikatos būseną ir išreikalauti medicininius duomenis apie tai ar ji nėra sveikatos įstaigų įskaitoje ir nėra nepakaltinama, pasitelkti specialių žinių turinčius medikus, kad pateiktų išvadą.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, o tai suponuoja išvadą, kad byloje trūksta įrodymų, patvirtinančių asmeniui inkriminuotą pažeidimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimas naikintinas ir byla gražintina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio10 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.