Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2505-716/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
1-2505-716/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22896-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Civilinis ieškovas
J. M.
Kaltinamasis
M. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2505-716/2020Proceso Nr. 1-01-1-22896-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.16.4.1; 1.2.18.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Karolinai Krukovskai,dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M.,kaltinamajam M. S.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą ir dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (dekl. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir –BK) 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. nuo 2020 m. kovo 22 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas J. M. prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) paskyros naudojant „Smart-ID“ programėlę be J. M. žinios ir sutikimo, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą šių duomenų naudotoją, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 22 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. inicijavo 20 finansinių operacijų 7 938,02 Eur sumai į savo AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Be to, M. S. veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą užvaldyti svetimas piniginės lėšas, nuo 2020 m. kovo 22 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungdamas prie savo močiutei J. M. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos paskyros, pasinaudojant „Smart-ID“ programėle, taip neteisėtai inicijavo 20 finansinių operacijų, o būtent, iš J. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į savo AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesdamas piniginės lėšas, atlikdamas tokius pervedimus: 2020 m. kovo 22 d. – 100 Eur; 2020 m. kovo 25 d. – 1 063,83 Eur; 2020 m. kovo 25 d. – 1 064,40 Eur; 2020 m. kovo 25 – 70 Eur; 2020 m. kovo 26 d. – 1 000 Eur; 2020 m. balandžio 4 d. – 1 097,09 Eur; 2020 m. balandžio 11 d. – 1 099,50 Eur; 2020 m. balandžio 16 d. – 1 090 Eur; 2020 m. balandžio 25 d. – 200 Eur; 2020 m. balandžio 30 d. – 100 Eur; 2020 m. gegužės 6 d. – 200 Eur; 2020 m. gegužės 6 d. – 13,40 Eur; 2020 m. gegužės 9 d. – 200 Eur; 2020 m. gegužės 13 d. – 240 Eur; 2020 m. gegužės 18 d. – 60 Eur; 2020 m. gegužės 18 d. – 30 Eur; 2020 m. gegužės 18 d. – 110 Eur; 2020 m. gegužės 18 d. – 150 Eur; 2020 m. gegužės 18 d. – 44 Eur; 2020 m. gegužės 24 d. – 5,80 Eur, taip inicijavo ir atliko 20 neteisėtų finansinių operacijų ir užvaldė 7 938,02 Eur.

M. S. teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad labai reikėjo pinigų. Kitų minčių, kaip gauti pinigų, jis neturėjo. Jis per močiutės telefoną prisijungė per Smart-ID ir persivesdavo tas sumas. Kartais močiutė leisdavo paimti telefoną, bet leidimą prisijungti prie sąskaitos jis tikrai neturėjo. Močiutė kažkada prašė sukurti jai Smart-ID prieigą, kurią sukūręs jis žinojo slaptažodžius. Visas sumas pripažįsta. Tiksliai neatsimenu, kur visus pinigus išleido, pinigų neliko. Buvo pirkęs ir mašina, kuri nurašyta ir yra metalo lauže. Iki šiol nėra nieko grąžinęs močiutei.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su savo anūku M. S., dukra. Anksčiau apie 16 metų gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje. Prieš (duomenys neskelbtini) metus grįžo į Lietuvą, kadangi sulaukė pensijinio amžiaus. Dirbo ilgą laiką užsienyje, tai yra sukaupusi pinigų, kuriuos laikė savo AB „Swedbank“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini). Grįžusi į Lietuvą prieš (duomenys neskelbtini) metus sąskaitoje turėjo apie 10 tūkstančių Eur. Pinigai buvo dviem valiutom, t. y. Didžiosios Britanijos svarais ir Eur. Visą tą laiką po grįžimo ta suma nuolat svyruodavo, bet likdavo panaši, kadangi gauna dvi pensijas, viena iš Lietuvos Respublikos, kita iš Didžiosios Britanijos. Savo banko sąskaitos niekad netikrindavo ir nežiūrėdavo kiek joje yra pinigų. Kai pasibaigė elektroninės bankininkystės kodų kortelės galiojimas, ir reikėjo pakeisti ją į „Smart-ID“ programėlę, ji paprašė savo anūko M. S. instaliuoti į jos telefoną tą programėlę, kadangi nemoka pati to daryti. Jos anūkas įdiegė programėlę, sukūrė paskyrą bei sudarė prisijungimo slaptažodžius, kuriuos dėl šių priežasčių ir žinojo. 2020 m. birželio 11 d., apie 15.00 val. ji kartu su savo dukra nuėjo į AB „Swedbank“ banko skyrių esantį Ateities g. 91, Vilniuje, norėdama konvertuoti banko sąskaitoje turimus Didžiosios Britanijos svarus į eurus, jai banko darbuotoja nurodė, kad jos sąskaitoje nėra Didžiosios Britanijos svarų. Ji liko nesupratusi, kaip tai galėjo būti ir paprašė banko darbuotojos paaiškinti šią situaciją ir darbuotoja nurodė, kad mato, jog nuo 2020 m. kovo 22 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. dienos Didžiosios Britanijos svarai buvo konvertuojami į Eur ir persiunčiami į M. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), taip pat pinigai laikomi Eur taip pat buvo siunčiami į nurodytą sąskaitą naudojantis „Smart-ID“ programėle. Banko darbuotoja pateikė jai banko sąskaitos išrašą kuriame matosi jog iš jos banko sąskaitos į jos anūko M. S. banko sąskaitą buvo atliktos sekančios pinigų pervedimo operacijos. Iš viso 7 938,02 Eur sumai. Kokiu tikslu taip pasielgė jos anūkas, ji nežino. 2020 m. birželio 11 d. grįžus iš banko į namus, anūko namuose nebuvo. 2020 m. birželio 12 d., apie 08.00 val. jos anūkas M. S. grįžo į namus. Ji asmeniškai su anūku nekalbėjo, kalbėjo tik jos dukra, kiek žino jis jai nieko nepaaiškino, tuo metu ji apie įvykį pranešė policijai. Su anūku iki šio momento jokių konfliktų nėra buvę. Dėl šio įvykio jai padaryta 7 938,02 Eur turtinė žala (b. l. 48).

Iš kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą pas M. S. bute, adresu (duomenys neskelbtini), nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 64).

Tyrimo metu išsiųstas paklausimas dėl informacijos pateikimo „Revolut Ltd“ su prašymu informuoti ar M. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra jų klientas, jeigu taip, nuo kada, kokiomis paslaugomis jis naudojasi, bei prašymas pateikti M. S. atliktų finansinių operacijų su jų mokėjimo priemonėmis išrašus nuo jų aktyvavimo dienos iki 2020 m. birželio 15 d. (b. l. 27).

Tyrimo metu išsiųstas paklausimas AB „Swedbank“ su prašymu pateikti informaciją, ar buvo jungtasi per elektroninės bankininkystės paslaugą prie nukentėjusiosios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), nurodant visą turimą informaciją – sąskaitos atidarymo datą, sutartyje nurodytą kontaktinį telefono numerį, sąskaitos elektroninės bankininkystės naudojimo metu suteiktus IP adresus bei unikalius MAC adresus (Media AccesControl address, banko užfiksuotus šio vartotojo Cookies, naudotą operacinę sistemą ir pan), atliktų finansinių operacijų tikslų laiką, mokėjimo kortelių panaudojimo ataskaitas – už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (b. l. 18).

Tyrimo metu išsiųstas paklausimas dėl informacijos pateikimo „SK ID Solutions“ AS Lietuvos filialui su prašymu pateikti visą informaciją apie J. M., laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 23 d. naudotą „Smart-ID“ programėlę – duomenis apie įrenginius, kuriuose ji buvo įdiegta, IP adresus iš kurių buvo prie jos jungiamasi, ar minėtu laikotarpiu buvo keisti įrenginiai, kuriuose įdiegta programėlė „Smart-ID“, bei kitą ikiteisminiam tyrimui reikšmingą informaciją (b. l. 31).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti atlikta „Revolut Ltd“ ir „SK ID Solutions“ AS Lietuvos filialo pateiktų duomenų apžiūra. Apžiūrėta „SK ID Solutions“ AS Lietuvos filialo pateikti duomenys. Nustatyta, kad „Smart-ID“ programėlės naudotoja J. M., el. p. (duomenys neskelbtini), naudojamas įrenginys – „Xiaomi Redmi“ 7, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Naudojimo istorija nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 23 d. Matyti, kad minėtu laikotarpiu 44 kartus buvo prisijungta/atsijungta prie programos naudojant IP adresą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 kartus jungtasi naudojant IP adresą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3 kartus jungtasi naudojant IP adresą Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos rasta nebuvo. Apžiūrimi „Revolut LtD“ pateikti duomenys. Sąskaitos savininkas M. S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą, t. y. 2020 m. balandžio 24 d., 21.57 val. buvo prisijungta naudojant IP adresą Nr. (duomenys neskelbtini), „Apple iPhone 7“ įrenginiu (b. l. 36).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti atlikta CD-R laikmenoje pateiktos informacijos Nr. 10-G-56042 apžiūra. Apžiūrėta CD-R laikmena su informacija, pateikta 2020 m. liepos 13 d. „Swedbank“. Matyti, kad 2020 m. kovo 22 d. 100 Eur; 2020 m. kovo 25 d. – 1063,83 Eur; 2020 m. kovo 25 d. – 1 064,40 Eur; 2020 m. kovo 25 d. – 70 Eur; 2020 m. kovo 26 d. – 1 000 Eur; 2020 m. balandžio 4 d. – 1 097,09 Eur; 2020 m. balandžio 11 d. – 1 099,50 Eur; 2020 m. balandžio 16 d. – 1 090 Eur; 2020 m. balandžio 25 d. – 200 Eur; 2020 m. balandžio 30 d. – 100 Eur; 2020 m. gegužės 6 d. – 200 Eur; 2020 m. gegužės 6 d. – 13,40 Eur; 2020 m. gegužės 9 d. – 200 Eur; 2020 m. gegužės 13 d. – 240 Eur; 2020 m. gegužės 18 d. – 60 Eur; 2020 m. gegužės 18 d. – 30 Eur; 2020 m. gegužės 18 d. – 110 Eur; 2020 m. gegužės 18 d. – 150 Eur; 2020 m. gegužės 18 d. – 44 Eur; 2020 m. gegužės 24 d. – 5,80 Eur lėšos iš J. M. priklausančios „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervestos į M. S. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Prie J. M. banko buvo prisijungta IP adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu: 1) 2020 m. kovo 22 d. 12.49 val., 12.51 val. 2) 2020 m. kovo 25 d. 15.12 val., 15.18 val., 15.19 val., 15.27 val., 15.33 val. 3) 2020 m. gegužės 26 d. 10.47 val., 10.47 val. 4) 2020 m. balandžio 4 d. 11.42 val., 11.46 val. 5) 2020 m. balandžio 8 d. 11.17 val., 11.21 val. 6) 2020 m. balandžio 11 d. 17.17 val., 17.21 val., 7) 2020 m. balandžio 16 d. 17.43 val., 17.47val., 8) 2020 m. balandžio 25 d. 12.42 val., 12.42 val. 9) 2020 m. balandžio 30 d. 17.04 val., 17.04val. 10) 2020 m. gegužės 6 d. 14.43 val., 14.43val., 14.46 val., 11) 2020 m. gegužės 9 d. 22.49 val., 22.49 val. 12) 2020 m. gegužės 13 d. 17.17 val., 17.17 val. 13) 2020 m. gegužės 18 d. 12.17 val., 12.17 val., 12.18 val., 19.16 val., 19.16 val. 14) 2020 m. gegužės 24 d. 19.40 val., 22.05 val., 22.05 val., 22.05 val. 15) 2020 m. gegužės 25 d. 17.45 val., 18.00 val., 18.38 val. 16) 2020 m. birželio 2 d. 12.39 val. 17) 2020 m. birželio 9 d. 14.18 val., 18) 2020 m. birželio 10 d. 21.07 val., 21.07 val. Minėtas IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Penki kontinentai“, buveinės adresas Kareivių g. 2, Vilniuje. Taip pat 2020 m. gegužės 18 d. 14.43 val., 14.44 val. buvo jungiamasi su IP (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 11 d. 16.32 val., 16.32 val. buvo jungiamasi su IP (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad IP (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 11 d. 13.30 val. iki 16.40 val.; 2020 m. gegužės 18 d. IP (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 14.40 val. iki 14.50 val. apžiūra. Apžiūrėta IP (duomenys neskelbtini) priklausomybė. Nustatyta, kad nuo 2020 m. birželio 11 d. 00.00 val. iki 2020 m. birželio 11 d. 23.59 val. minėtu IP adresu buvo jungtasi UAB PC „Mandarinas“ Ateities g. 91, Vilniuje, daugiau informacijos nepateikta. Apžiūrėta IP (duomenys neskelbtini) priklausomybė. Įvedus įtariamojo nurodytą kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) į UAB „Tele2“ pateiktą informaciją apie IP adresą (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 18 d. laikotarpiu nuo 14.40 val. iki 14.50 val. matoma, jog minėtas numeris prie IP buvo prisijungęs laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 18 d. 13.59 val. iki 16.36 val. (UAB „Tele2“ (duomenys neskelbtini) M. S., (duomenys neskelbtini)) ( b. l. 25).

Iš UAB „Penki kontinentai“ rašto matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) yra suteiktas įrangai, kuri skirta įmonės klientei A. K., ir yra įrengta adresu (duomenys neskelbtini). Sisteminius žurnalus, kam ir koks IP adresas buvo priskirtas, saugo 6 mėnesius. Minėta klientė jų įmonės paslaugomis naudojasi nuo 2019 metų, o pagal paslaugų istoriją IP adresas nebuvo keistas (b. l. 44-45).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą baudžiamoji atsakomybė numatyta tada kai kaltininkas inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Šio nusikaltimo sudėčiai yra būdingi du veiksniai: neteisėtas mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų perdavimas ar nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu neteisėtas panaudojimas tikrų identifikavimo duomenų.

Elektroninėje bankininkystėje visos operacijos su piniginėmis lėšomis yra tvarkomos žmogaus sudarytų išmaniųjų programėlių pagrindu. Sistema sudaryta tokiu būdu, kad ji priima komandą ir atlieka operaciją, jei surinkti tinkami sąskaitų turėtojų identifikaciniai kodai. Jei kodą surenka ir komandą duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, jis pateikia operacinei sistemai ir bankui save, kaip kitą asmenį turintį tokią teisę ir taip suklaidina elektroninę sistemą ir tuo pačiu banką. Elektroninės bankininkystės sistema atitinka Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo, priimto 2006 m. gegužės 25 d., numatytą „informacinės sistemos“ sąvoką, prisijungimas prie elektroninės bankininkystės be teisėto pagrindo ir leidimo sugadinant ar pakenkiant šios sistemos apsaugos priemonėms užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 198¹ straipsnį.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad M. S. įvykdė neteisėtas veikas ir yra kaltas dėl to, kad neteisėtai be leidimo prisijungimas prie elektroninės bankininkystės, neteisėtai pasinaudodamas svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, atliko finansines operacijas, dėl ko neteisėtu būdu 20 kartų užvaldė svetimą turtą – J. M. pinigines lėšas.

M. S. tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad žinodamas močiutės kodus be šios leidimo pasinaudodamas „Smart-ID“ programa per telefoną prisijungė prie močiutės sąskaitos, iš kurios keliasdešimt kartų pervedė pinigines lėšas į savo sąskaitą. Tokias aplionkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymai, bendrovių AB „Swedbank“ ir „SK ID Solutions“ AS Lietuvos filialo pateikti duomenys apie atliktas banko operacijas, apžiūros protokolai apie naudotus IP adresus ir jų priklausomybę kaltininko mamai jų gyvenamojoje vietoje. Šie duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu ir pakankami M. S. nusikalstamų veikų turiniui atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Teismas nustatė ir pripažįsta, kad M. S. sąmoningai siekdamas savanaudiško tikslo dėl piniginių lėšų užvaldymo neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones dėl melagingos tapatybės pristatymo, panaudodamas nukentėjusiajai J. M. priklausančius elektroninės bankininkystės programėlės „Smart-ID“ slaptažodžių duomenis, po ko neteisėtai atliko finansines operacijas bei iš kredito bendrovių veikdamas vieningos tyčios turiniu pervesdamas į asmeninę banko sąskaitą įgijo J. M. pinigines lėšas, o būtent svetimą 7 938,02 Eur vertės turtą. M. S. prisijungdamas prie J. M. elektroninės bankininkystės sistemos ne savo vardu, be savininkės sutikimo, tai padarė sąmoningai, suprasdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir sąmoningai neteisėtai siekdamas neleistinų pasekmių, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia. Tokie M. S. veiksmai atitinką idealią nusikalstamų veikų sutaptį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Bausmė ir jos skyrimas

M. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo draudžiamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, ką įrodė pripažindamas kaltę tyrimo metu ir teisme, sutikdamas atlyginti padarytą žalą. M. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagrindo atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę teismas atžvelgia į kaltininko padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

M. S. pirmą kartą, būdamas neteistas ir neatleistu nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau baustas administracine tvarka (b. l. 95-103), padarė du tyčinius nusikaltimus, viena kurių priskiriama nesunkių, kita apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltininkas jauno amžiaus, nevedęs, kaltę pripažino ir sutiko atlyginti žalą, yra dirbantis. Įvertinus M. S. atliktų neteisėtų veiksmų turinį, savanaudiškas paskatas, santykį su nukentėjusiąja ir kaltininko patraukimą baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, dėl ko paprastai turi būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus tinkamai įgyvendinti M. S. kaip dirbančiam ir pajamas gaunančiam asmeniui skiriant baudos bausmes, jų dydį dėl nusikalstamų veikų padarymo pirmą kartą nustatant kaip artimą sankcijos minimaliai ribai, kurios neabejotinai sulaikytų asmenį nuo teisės pažeidimų padarymo ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90). Atsižvelgus į įstatymo numatytą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka galimybę ir terminus, ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-asis skyrius nutarimu pripažino nukentėjusiąją J. M. civiline ieškove (b. l. 60), kuri proceso metu išreiškė reikalavimą dėl dėl 7 938,02 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 59).

Teismas nustatė, kad M. S. nusikalstamu būdu iš civilinės ieškovės užvaldė turtą, kuris turto savininkams nebuvo grąžintas. Turtinę žalą ir jos dydį M. S. pripažino, civilinis ieškinys šioje dalyje įrodytas objektyviais banko pateiktais duomenimis, nukentėjusiosios parodymais ir kaltinamojo pripažintomis aplinkybėmis. Padaryta turtinė žala nėra atlyginta, ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais M. S. veiksmais. Dėl to teismas J. M. ieškinį dėl turtinės žalos patenkina priteisdamas visą prašomą sumą iš kalto asmens.

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti pagrįstais duomenimis.

Vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, bylos medžiagą, nukentėjusiosios parodymų turinį tyrimo metu ir teisme nustatyta, kad ieškovė J. M. savo atžvilgiu patyrė M. S. padaryto nusikaltimo moralines pasekmes, dėl to turėjo neturtinių nepatogumų. Teismas pripažįsta pagrįstais teiginiais nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad sužinojusi faktą dėl prarastų lėšų ji patyrė emocinį sukrėtimą, stresą, buvo priversta asmeninį laiką gaišti teisinėse procedūrose, jaučia nerimą iki šiol dėl neatlygintos žalos, vartoja vaistus dėl padidėjusio kraujo spaudimo. Tokios aplinkybės ir patirti nepatogumai atitinka neturtinės žalos turinį.

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į kaltininko M. S. nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, į jo tyčinės kaltės turinį, turtinę padėtį, santykį su nukentėjusiąja. Kita vertus, teismas nenustatė ir ieškovės nepateikė reikšmingų įrodymų, kad dėl įvykio jos sveikatai kilo naujų nepataisomų liekamųjų reiškinių. Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalaujama atlyginti 100 eurų neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai pagrįsta, todėl tenkindamas pareikštą reikalavimą priteisia šią sumą iš nuteistojo M. S..

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 210 MGL (10 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, M. S. skirti subendrintą 210 MGL (10 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. S. skirti galutinę 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

Iš M. S. priteisti J. M. naudai 7 938,02 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir du centus) turtinės žalos ir 100 (vieną šimtą) eurų neturtinės žalos atlyginimą .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas