Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, tretiesiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Turneka“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Statybų plėtros projektai“, dėl sumokėtų lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas, kaip BUAB „Turneka“ kreditorius, pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ priteisti 900 470 Lt BUAB „Turneka“ kaip be pagrindo gautas lėšas. Nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ 2007 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo statinius, (duomenys neskelbtini). Įsigytus statinius atsakovas lizingo sutarties pagrindu nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. gruodžio 30 d. išnuomojo trečiajam asmeniui UAB „Statybų plėtros projektai“. UAB „Turneka“ 2008 m. vasario 19 d. sudarė su UAB „Statybų plėtros projektai“ Sutartį Nr. 3, pagal kurią rezervavo du butus, sumokėdamas 1 000 000 Lt dydžio avansą. Atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. kovo 21 d. ir 2008 m. birželio 13 d. buvo išduoti statybos leidimai atlikti statinių rekonstrukciją, taip pat vykdyti naują statybą, siekiant rekonstruoti esamą pastatą sanatoriją su praplėtimu į poilsio namus. UAB „Turneka“ su UAB „Statybų plėtros projektai“ 2008 m. birželio 27 d. sudarė Būsimų butų statybos ir pirkimo pardavimo sutartį Nr.1, tačiau iki nustatyto termino butai UAB „Turneka“ perduoti nebuvo. Teigia, kad rezervavimo ir pirkimo sutartis UAB „Turneka“ realiai sudarė su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“. Trečiasis asmuo UAB „Statybų plėtros projektai“ veikė kaip atsakovo įgaliotinis, nes statybos dokumentuose nurodyta, kad atsakovas yra statinių, taigi, ir butų statytojas. Be to, atsakovas išdavė UAB „Statybų plėtros projektai“ įgaliojimą veikti atsakovo vardu, tarp jų buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, kuriuose atsakovas buvo įgaliotojas, o UAB „Statybų plėtros projektai“ įgaliotinis. UAB „Turneka“, sudarydama rezervavimo ir pirkimo sandorius, matydama juridinių asmenų registre, jog rekonstruojamų statinių savininkas yra atsakovas, o trečiasis asmuo UAB „Statybų plėtros projektai“ yra statinių nuomininkas, ir pasitikrinus, kad statybos leidimas išduotas atsakovui, pagrįstai suprato, jog realiai sandoriai yra sudaromi su pačiu atsakovu, o UAB „Statybų plėtros projektai“ veikia kaip jo įgaliotinis. Įgaliotinio sudaryti sandoriai (rezervavimo ir pirkimo sutartys) sukūrė teisės ir pareigas atsakovui (CK 2.133 str. 3 d.). Kadangi butai iki šiol nėra perleisti, pagrindinė sutartis, kuria būtų perleista nuosavybė, nesudaryta, UAB „Turneka“ sumokėtos lėšos laikytinos kaip be pagrindo įgytos lėšos. Nurodė, kad UAB „Turneka“ jau yra grąžinta 99 530 Lt suma, todėl reikalaujama grąžinti likusi suma, t.y. 900 470 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškiniu prašomą 900 470 Lt sumą bankrutavusios UAB „Turneka“ naudai iš UAB „Swedbank lizingas“ kaip be pagrindo įgytas lėšas (CK 6.237 str.).Taigi, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas bankrutavusios įmonės kreditoriaus netiesioginis ieškinys apeliantui dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo bankrutavusiai įmonei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės“ XX skyriaus normų (CK 6.237–6.242 str.). Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.2 str.). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens, tai ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos. Šios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės daro jį panašų į civilinių teisių gynimo būdą. Dėl šios priežasties, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas tiesiog kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame kontekste subsidiarumas reiškia, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakoma kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; kt.).

Nagrinėjamoje byloje reikalavimą priteisti be pagrindo gautas pinigines lėšas ieškovas grindė tuo, kad už UAB „Turneka“ pinigines lėšas, apeliantui nutraukus lizingo sutartį su trečiuoju asmeniu BUAB „Statybų plėtros projektai“, buvo padidintas (sukurtas naujas) lizinguojamas turtas, kurį apelianto perėmė. Tačiau bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad reikalavimai kildinami iš sutartinių santykių, nes ieškovo netiesioginiu ieškiniu prašoma priteisti 900 470 Lt suma BUAB „Turneka“ naudai yra 2008 m. vasario 19 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „Turneka“ ir UAB „Statybų plėtros projektai“, dalykas (1 t., b. l. 12-14). Šios butų rezervavimo sutarties pagrindu UAB „Turneka“ 2008 m. vasario 20 d. sumokėjo 1 000 000 Lt dydžio avansą UAB „Statybų plėtros projektai“ už dviejų butų rezervavimą statomame daugiabutyje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29). 2008 m. birželio 27 d. UAB „Turneka“ ir UAB „Statybų plėtros projektai“ pasirašė būsimų butų statybos ir pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Statybų plėtros projektai“, kaip statytojas, įsipareigojo, pasitelkęs trečiuosius asmenis atlikti objektų statybos darbus pagal techninį projektą ir pateikti pardavimui minėtą daugiabutį (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 17-22). Iš sumokėto pagal minimą butų rezervavimo sutartį 1 000 000 Lt avanso būtent UAB „Statybų plėtros projektai“ 2009 m. kovo 23 d. grąžino UAB „Turneka“ 99 530 Lt (1 t., b. l. 193). Apelianto teiginius, kad likusi negrąžinta suma 900 470 Lt yra patvirtinta kaip BUAB „Turneka“ kreditorinis reikalavimas BUAB „Statybų plėtros projektai“ bankroto byloje Nr. B2-66-123/2013, patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Taigi, išdėstytos aplinkybės rodo, kad būtent UAB „Turneka“ ir UAB „Statybų plėtros projektai“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu BUAB „Turneka“ ir atliko pavedimą ginčo sumai konkrečiai į sutartyje nurodomą UAB „Statybų plėtros projektai“ atsiskaitomąją sąskaitą. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantas būtų gavęs UAB „Turneka“ sumokėtą UAB „Statybų plėtros projektai“ 1 000 000 Lt sumą. Iš 2008 m. kovo 17 d. UAB „Statybų plėtros projektai“ pasirašyto su apeliantu Susitarimo dėl Turto statybos darbų finansavimo prie 2008 m. kovo 17 d. pasirašytos minėtų šalių lizingo sutarties matyti, kad BUAB „Statybų plėtros projektai“ įsipareigojo į turto statybą investuoti ne mažiau kaip 1 500 000 Lt, o apeliantas - ne daugiau kaip 8 500 000 Lt (1 t., b. l. 166). Taigi, šį įsipareigojimą – investuoti 1 500 000 Lt sumą UAB „Statybų plėtros projektai“ galėjo įvykdyti tiek iš nuosavų, tiek iš skolintų ar kitokiu būdu pritrauktų lėšų ir būtent šiam savo įsipareigojimui įvykdyti sutarčių su UAB „Turneka“ pagrindu gavo lėšas, kurios tapo UAB „Statybų plėtros projektai“ nuosavybe. Avansinis pavedimas už dviejų butų rezervavimą, ketinant juos įsigyti, atliktas į UAB „Statybų plėtros projektai“ atsiskaitomąją sąskaitą, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad sumokėto avanso reikalaujama dalis buvo pervesta apeliantui, o, kaip minėta, dalį sumokėtos sumos ir grąžino būtent UAB „Statybos plėtros projektai“. Pažymėtina ir tai, kad šios bendrovės atliekami darbai objekte finansuojami, kaip minėta, ne tik vien jos nuosavomis ar jos pritrauktomis lėšomis, bet ir apelianto lėšomis, taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent tos iš UAB „Turneka“ gautos lėšos ir buvo naudojamos šio (ir tik šio) objekto darbų finansavimui, o ne buvo panaudotos, pavyzdžiui, kituose objektuose ar atsiskaitant su kitais kreditoriais pagal kitas prievoles. Atsižvelgiant į tai, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas gali būti taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais būdais arba jos apginamos ne visiškai, spręstina, kad BUAB „Turneka“ pažeistos teisės turėtų būti ginamos remiantis jo sutartiniais santykiais su BUAB „Statybų plėtros projektai“. Iš bylos duomenų matyti, kad šiais teisiniais gynybos būdais BUAB „Turneka“ ir pasinaudojo - neperleidus nuosavybės teisių į butus BUAB „Statybų plėtros projektai“ grąžino BUAB „Turneka“ dalį sumokėto avanso, o likusi negrąžinto avanso suma patvirtinta kaip kreditorinis reikalavimas BUAB „Statybų plėtros projektai“ bankroto byloje. Todėl nagrinėjamu atveju esant dviejų šalių sutartiniams santykiams, nėra pagrindo spręsti dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo iš tokiuose santykiuose nedalyvavusio asmens.

Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas BUAB „Statybų plėtros projektai“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytas lizingo sutartis, nepagrįstai sprendė, kad tikrasis statinių, kuriuos siekė įsigyti BUAB „Turneka“, statytojas, ketinantis naujo daikto pagaminimu sukurti nuosavybės teises sau buvo apeliantas, o BUAB „Statybų plėtros projektai“ veikė rekonstruojamų statinių savininko UAB „Swedbank lizingas“ pavedimu, pagal įgaliojimus ir sudarytų Lizingo sutarčių Nr. LT066537 ir Nr. LR070998 nuostatas.

CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Be to, pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalį, lizingo gavėjui iš anksto yra žinoma, kad nuosavybės teisę į daiktą jis įgis tik sumokėjęs visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartimi nenumatyta ko kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012). Pažymėtina, kad lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nėra daikto (šios sutarties dalyko) savininkas, turi šį daiktą įsigyti iš trečiojo asmens, todėl turi būti sudaryta tokio turto pirkimo – pardavimo sutartis, kuri lizingo santykiuose yra ,,lydintis“ sandoris, sudaromas, vykdant lizingo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2004).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas 2007 m. gruodžio 29 d. įsigijo pastatą-sanatoriją, ir kitus statinius, (duomenys neskelbtini), tikslu 2007 m. gruodžio 27 d. sudarytos Lizingo sutarties Nr. LT066537 pagrindu perduoti juos valdyti ir naudotis lizingo gavėjui UAB „Statybų plėtros projektai“ (1 t., b.l. 115-118). Nors šios pirkimo pardavimo sutarties pagrindu minėtų pastatų nuosavybės teisės priklauso apeliantui, tačiau jie buvo įsigyti kaip lizingo dalykas perduoti UAB „Statybų plėtros projektai“ vystomam verslo projektui įgyvendinti. Pažymėtina, kad lizingas yra tik viena verslo finansavimo formų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas, įsigijęs ginčo pastatus kaip lizingo dalyką, veikė savo naudai, o UAB „Statybų plėtros projektai, kaip lizingo gavėjas, veikė tik apelianto pavedimu ir jo, o ne savo naudai. CK nepateikta imperatyvios lizingo sutarties apibrėžties, paliekant teisę šalims, naudojantis CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarties laisvės principu ir neišeinant už įstatymo normų, modifikuoti lizingo sutarties sąlygas ir jose nusistatyti savo teises bei pareigas. Sutarties kvalifikavimą lizingo sutartimi lemia jos šalių atliekamų funkcijų bei teisių ir pareigų pasiskirstymas, esminių lizingo požymių buvimas: lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja nuosavybėn įsigyti lizingo gavėjo pageidaujamą daiktą tam, kad vėliau jį perduotų lizingo gavėjui valdyti ir naudotis už atitinkamą užmokestį, taigi, jis atlieka finansavimo funkciją ir turi tik finansinį interesą; antra, lizingo gavėjas įsipareigoja mokėti lizingo davėjui periodines įmokas už naudojimąsi daiktu, jam tenka didžioji dalis naudos ir rizikos, susijusios su lizinguojamu daiktu; trečia, daiktas naudojamas verslo tikslais. Lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu, specialiai tam įsigytu lizingo davėjo, mokant už tai lizingo davėjui periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų, bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktą (įvertinami sutarties administravimo kaštai, daikto amortizacija jo naudojimo procese ir kt.) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palūkanas). (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Taigi, lizingo sutarties kaip finansinės paslaugos vienas iš esminių bruožų ir yra tai, kad lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu lizingo dalyko savininku išlieka lizingo davėjas. Nagrinėjamu atveju būtent šalių pasirinkta finansavimo forma (t.y. lizingu) lėmė tai, kad rekonstruojamas pastatas ir rekonstrukcijos rezultatas nuosavybės teise turėjo priklausyti apeliantui kaip lizingo davėjui laikinai - iki visiško lizingo sutarties sąlygų įgyvendinimo. Todėl dokumentuose tiek statomo, tiek lizingo sutarties Nr. LT066537 pagrindu įsigytu turto savininku buvo nurodomas apeliantas, o UAB „Statybų plėtros projektai“ buvo išduodami įgaliojimai, suteikiantys teisę apelianto vardu veikti įgaliojimuose nurodytose institucijose bei gauti reikiamus statybai dokumentus. UAB „Statybų plėtros projektai“ buvo žinoma suteiktų įgaliojimų apimtis. Apeliantas pagrįstai pabrėžia, kad šiuose įgaliojimuose nesuteikiama UAB „Swedbank lizingas“ vardu parduoti, įkeisti, dovanoti, mainyti ar kai kitaip disponuoti minėtu turtu. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Statybų plėtros projektai“ buvo išduotas notarinis įgaliojimas veikti UAB „Swedbank lizingas“ vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis dėl dar UAB „Statybų plėtros projektai“ nuosavybėn neįgyto turto perleidimo (CK 2.138 str. 1 d.). Trečiasis asmuo UAB „Statybų plėtros projektai“ neginčijo, kad lizingo sutartimis siekė įgyti nuosavybės teises į lizingo objektą - rekonstruojamą pastatą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad BUAB „Statybų plėtros projektai“ su apeliantu siejo ne atstovavimo teisiniai santykiai, o lizingo (finansinės nuomos) teisiniai santykiai, kurių pagrindu BUAB „Statybų plėtros projektai“ verslo tikslais siekė lizingo objektą, mokėdamas periodines įmokas už naudojimąsi lizinguojamu turtu, galutiniame rezultate įgyti būtent savo nuosavybėn. Tokiu būdu BUAB „Statybų plėtros projektai“ naudodamasis lizinguojamu turtu tikslu įgyti jį nuosavybėn, ėmėsi pastato rekonstrukcijos darbų (1 t., b. l. 133), kuriems buvo reikalingas tiek apelianto skiriamas papildomas finansavimas (2008 m. kovo 17 d. apelianto ir UAB „Statybų plėtros projektai“ lizingo sutartis Nr. LT070998) (1 t., b. l. 156-167), tiek ir apelianto kaip lizingo objekto savininko atitinkami įgalinimai, siekiant sudaryti sąlygas atlikti rekonstrukcijos darbus (1 t., b. l. 130 - 132).

CK 2.133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės. BUAB „Turneka“ neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad butų rezervavimo ir pirkimo-pardavimo sutartis realiai sudaro su apeliantu, atstovaujamu BUAB „Statybų plėtros projektai“, o ne su pačia BUAB „Statybų plėtros projektai“. Šiose sutartyse BUAB „Turneka“ norimų įsigyti butų savininku buvo aiškiai nurodomas UAB „Statybų plėtros projektai“, apie atstovavimo santykius minėtose sutartyse jokių duomenų nėra ir jose būtent ši bendrovė nurodė save statytoju, taigi, jokio atstovavimo faktas sutartyse nėra atskleistas. Tuo tarpu ieškovo nurodomų liudytojų A. G. ir A. N. parodymai nesudaro pagrindo spręsti kitaip nei numatyta šalių sudarytose rašytinėse sutartyse. Aplinkybė, kad apeliantas buvo rekonstruojamo pastato, kuris yra lizingo dalykas, savininkas, o statybos dokumentuose nurodomas kaip statytojas, neleidžia spręsti, kad UAB „Statybų plėtros projektai“, kuriai, kaip minėta, iš tikrųjų buvo suteikti apelianto įgalinimai atlikti tam tikrus veiksmus statybos ir rekonstrukcijos procese, ir pasirašydamas butų rezervavimo ir pirkimo- pardavimo sutartis veikė apelianto pavedimu. Dar daugiau, apelianto UAB „Statybų plėtros projektai“ išduotuose įgaliojimuose netgi nurodyta priešingai – juose ir pažymėta, kad parduoti, įkeisti ar kitaip disponuoti turtu apelianto vardu teisė nesuteikiama (1 t., b.l. 131, 132). Įvertintina ir tai, kad UAB „Turneka“ vien jos pačios vykdyta veikla - būtent nekilnojamojo turto ir statybos srityje - rodo, kad šiai bendrovei neabejotinai buvo žinoma tokio pobūdžio vystomų nekilnojamojo turto projektų finansavimo ir lizingavimo sutarčių esmė, atstovavimo faktų atskleidimo būdai ir jų įforminimas. Kaip jau minėta, apeliantas buvo lizingo davėjas ir jį su BUAB „Statybų plėtros projektai“ siejo lizingo teisiniai santykiai, kurių esmė ir yra įgyti lizingo davėjui nuosavybės teises į trečiojo asmens turtą ir perduoti jį valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį lizingo gavėjui šiuo atveju su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tarp šalių vyraujančius teisinius santykius, neatsižvelgė į lizingo sutarties esmę, todėl, esant sutartiniams santykiams, nepagrįstai sprendė dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, priėmė nepagrįstą teismo nutartį, todėl ji naikintina, priimant naują nutartį, kuria ieškovo netiesioginis ieškinys dėl 900 470 Lt be pagrindo gautų lėšų priteisimo iš apelianto netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas apskritai nepagrįstai savarankiško netiesioginio ieškinio (ne)pagrįstumo klausimą išsprendė procesiniu dokumentu – nutartimi. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas, susijęs su kreditorinių reikalavimų (ne)tvirtinimu. Bankrutuojančių įmonių ieškiniai (arba netiesioginis ieškinys tokios įmonės vardu) yra nagrinėjami bendra ginčo teisenos tvarka ir dėl ginčo esmės priimamas procesinis dokumentas – sprendimas (CPK 259 str. 1 d.). Nei ĮBĮ, nei CPK nenustato tokiais atvejais kitokios procesinio dokumento formos, o tokio ginčo išsprendimas nutartimi, nors ir negalėtų būti pripažintas pagrindu vien dėl to naikinti teisingą dėl ginčo esmės procesinį sprendimą (CPK 329 str. 1 d.), tam tikra prasme gali varžyti dalyvaujančių byloje asmenų teises (pavyzdžiui, apskundimo terminai sutrumpėja daugiau kaip keturis kartus).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo R. S. netiesioginį ieškinį atsakovui uždarajai akcinei „Swedbank lizingas“ atmesti.