Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2017-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-213-517/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-05
Bylos Nr.
1-213-517/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
T. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-213-517/2017Teisminio proceso numeris 1-01-1-19600-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.26.2; (S) 2.12.1.3; 2.12.1.4
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 5 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:

T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, neturinti išsilavinimo, išsituokusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Ukmergės rajono savivaldybėje, teista: 2011 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas išnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji T. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

ji, 2017 m. balandžio 20 d., apie 12 val. 15 min., viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, Ukmergės ryto specialiojoje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), pamokos metu, be jokios priežasties įsiveržė į klasę, priėjo prie pamoką vedančios mokytojos V. V. ir tyčia delnu nemažiau dviejų kartų sudavė V. V. į kairę veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai V. V. padarė paviršinį juostinį nubrozdinimą kairiame žande ties lūpų kampu bei sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, tai yra tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamoji T. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip parašyta jai įteiktame pranešime apie įtarimą, ji mokytojai sudavė dėl to, kad ji savo kalbomis netraumuotų jos vaikų. Tikslaus laiko neatsimena, bet atsimena, kad jai būnant namuose, grįžo iš Ukmergės ryto specialiosios mokyklos jos sūnus M. A., kurį vadina K. ir papasakojo, kad jam būnant mokykloje viena mergaitė pasakė, kad dailės mokytoja juos vadina žmogžudžiais. Tada jai K. pasakojo, kad pats nuėjo pasakyti mokytojai, kad ji taip nekalbėtų, o ji tik jį išvarė. Ji visa tai išgirdusi įsiuto, kad jos vaikus šitaip traumuoja, kad juos šitaip vadina, pati nepersirengusi, su šlepetėmis išbėgo į mokyklą išsiaiškinti su dailės mokytoja. Kartu ėjo ir jos sūnus K. Nuėjus į mokyklą, sūnus parodė dailės mokytojos kabinetą, kuris randasi antrame aukšte. Ji mokytojos nei vardo, nei pavardės nežino. Įėjusi į klasę, iš pykčio nematė ar tuo metu vyko pamoka ar ne, matė, kad klasėje buvo vaikų, kad jie kažką darė. Ji priėjo prie dailės mokytojos ir pasakė: ,,kodėl mano vaikus traumuoji, kodėl vadini žmogžudžiais, čigonais?". Iš pykčio gal ir dar ką nors pasakė, bet jau nebeatsimena. Mokytoja neprisipažino. Po to, K. atvedė mergaitę, kuri jam papasakojo apie mokytoją. Mergaitė pasakė mokytojai ,,juk jūs gi taip sakėte". Mokytoja neprisipažino. Ji, išgirdusi, kad mergaitė patvirtino, kad mokytoja jos vaikus vadino žmogžudžiais, dar labiau įsiuto ir sudavė mokytojai į veidą delnu. Buvo labai susijaudinusi, todėl tiksliai neatsimena kiek kartų galėjo suduoti, gal ir apie du kartus. Tada nuėjo pas direktorę, sukvietė mokytojus ir papasakojo kas įvyko. Gailisi, kad šitaip pasielgė, pergyvena dėl tokio savo elgesio (b. l. 46-47).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios T. A. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. V. parodė, kad 2017 m. balandžio 20 d., apie 12 val. 15 min., Ukmergės ryto specialiojoje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), jos vedamos dailės pamokos metu per duris įsiveržė mokinio A. M. motina T. A.. Šešių mokinių akivaizdoje pastaroji pradėjo ant jos šaukti: ,,kaip tu gali mano sūnų vadinti žudiku, tu mirsi, tave čigonai sudraskys, tu nežinai ką reiškia palaidoti vaiką, tu čia nedirbsi". Šaukdama šiuos žodžius vis delnu trenkdavo per kairę veido pusę. Taip trenkė nemažiau dviejų kartų. Nuo suduotų smūgių delnu jai paraudo kairės pusės skruostas, ji patyrė fizinį skausmą, šoką. Visą tai matė klasėje buvę mokiniai ir jos sūnus M. A., kuris stovėjo T. A. už nugaros. Ji bandė raminti T. A., domėjosi iš kur tokia informacija, nes nieko panašaus ji nėra kalbėjusi. T. A.pasakė, kad sužinojo iš G. A., kuri yra tos pačios mokyklos mokinė. Konfliktą išgirdo mokytojo padėjėja L. P. ir atėjo į klasę pažiūrėti kas vyksta. L. P. tikrai girdėjo T. A. žodžius ir matė kažkiek konflikto. Po kiek tai laiko rėkavimo, T. A. išėjo iš kabineto. Atėjusi kita mokytoja jai pasakė, kad T. A. dabar yra raštinėje pas pavaduotoją V. M.. Nuėjus pas pavaduotoją išgirdo kaip T. A. reiškė nepasitenkinimą, kaltino ją, skundėsi sunkiu gyvenimu, įžūliai elgėsi. Po kiek laiko rėkavimo pastaroji nurimo. Maždaug po poros valandų kreipėsi pas šeimos gydytoją V., nes dėl šio įvykio patyrė šoką, pradėjo skaudėti galvą, pajuto nerimą, atsirado įtampa, pradėjo kaisti veidas. Gydytoja nurodė gerti raminančius ir nuskausminančius vaistus, daugiau ilsėtis (b. l. 17-18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. P. parodė, kad šių metų pavasarį, tikslaus laiko neprisimena, ji dirbo savo klasėje, klasės durys buvo priešais kitą klasę, kurioje dirbo V. V.. Pamokos metu išgirdo baisų triukšmą, išbėgo į koridorių ir pagal triukšmą suprato, kad V. V.klasėje vyksta konfliktas. Ji girdėjo rėkavimus, žodžius lyg tai: „ką ten sakei" ir panašiai. Išgirdo labai garsų pliaukštelėjimą, iš garso suprato, kad tai buvo labai stiprus smūgis. Po išgirsto smūgio, per klasės duris rėkaudama išėjo T. A., kuri nuėjo pas mokyklos direktorės pavaduotoją. Kai T. A. nuėjo iki pavaduotojos, ji pamatė, kad V. V. skruostas buvo gerokai paraudęs, matėsi, kad buvo suduota stiprus smūgis. V. V.buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi, papasakojo, kad jai T. A.sudavė į veidą delnu, kiek kartų sudavė nepasakė (b. l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. K. parodė, kad šių metų pavasarį, tikslaus laiko neprisimena, pamatė į mokyklą atėjusią T. A., kuri sakė, kad nori pasikalbėti su administracija. Ji pasakė, kad nuves vaiką pavalgyti ir palydės ją, tačiau grįžus iš valgyklos T. A.neberado kur ją paliko. Būdama savo klasėje išgirdo antrame aukšte kilusį triukšmą, suprato, kad ten buvo T. A., nes išgirdo jos balsą. Pastaroji šaukė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nuėjusi pažiūrėti pamatė šalia T. A.stovėjusį jos sūnų M. A.. Ji T. A.pasakė, kad ši nustotų šitaip elgtis, nusivedė pas mokyklos direktoriaus pavaduotoją. Grįžusi į klasę, kurioje vyko konfliktas, pamatė, kad V. V. skruostas paraudęs. Pastaroji jai papasakojo, kad sudavė T. A. į veidą. Klasėje buvę visi vaikai pasakė, kad mokytoją mušė (b. l. 32-33).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad specialistas R. L., susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis, T. A. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad nukentėjusiajai V. V.dėl paviršinio juostinio nubrozdinimo kairiame žande ties lūpų kampu, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir būdu, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 25).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamoji T. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje.

Kaltinamoji T. A. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdama su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 69).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamosios T. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamoji anksčiau buvo teista vieną kartą, teistumas išnykęs. Administracine tvarka bausta du kartus. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Yra bedarbė. Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta. Įvertinus aptartas aplinkybes, T. A. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomas skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 str.).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji T. A. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar liga; b) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, T. A. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar liga; b) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rinaldas Adamonis