Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria V. K. skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus pataisos namų 2020 m. liepos 16 d. nutarimas, kuriuo V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 2 dalį, pakeistas V. K. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 71 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojant į to paties straipsnio 1 dalį, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Institucija) 2020 m. liepos 16 d. nutarimu V. K. nubaustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 2 dalį (pakartotinamumas), paskiriant galutinę administracinę nuobaudą – 150 Eur baudą. Nutarime nustatyta, kad 2020 m. birželio 7 d. ir 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus pataisos namuose V. K. buvo atlikta Greita tyrimo priemonė (testas; toliau – testas) dėl narkotinių medžiagų vartojimo fakto nustatymo, kurios metu testas buvo teigiamas narkotinei medžiagai Aminopropyl-Benzofuran (toliau – ABP).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas ir ginčijamas Institucijos bei teismo įrodytu pripažintas faktas, kad V. K. 2020 m. birželio 7 ir 30 d., atlikinėdamas bausmę, vartojo narkotinę medžiagą – Aminopropyl-Benzofuran (ABP), be gydytojo paskyrimo.

10. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijama testų dėl narkotinių medžiagų vartojimo fakto nustatymo atlikimo tvarka, nurodant, jog testai buvo atliekami ne specialiose medicininėse patalpose, o juos atlikę laisvės atėmimo vietų pareigūnai yra neapmokyti. Apygardos teismas pažymi, jog apelianto skundžiamos aplinkybės buvo detaliai ištirtos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, konstatavus, jog byloje nenustatyta, kad svaiginimosi aplinkybę konstatavę pataisos namų pareigūnai būtų nesilaikę greitojo testavimo priemonės naudojimo instrukcijos reikalavimų, ar kitaip pažeidę apsvaigimo nustatymo tvarką. Tuo tarpu apeliantas pakartotinai keldamas išnagrinėtą klausimą nepateikė jokių naujų aplinkybių, ar konkrečių pareigūnų padarytų pažeidimų, kurie galėjo sąlygoti klaidingų rezultatų gavimą atliekant testus.

11. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punkte nustatyta, jog kontroliuoti ir nustatyti, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę laisvės atėmimo vietų pareigūnai, išklausę neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. K. neprašė teismo išreikalauti pareigūnų kompetenciją atlikti testus patvirtinančius dokumentus, o priešingai, pastarasis nurodė, jog procedūra vyko sklandžiai, viskas buvo gerai, pabrėždamas, jog nebuvo jokio neleistino poveikio. Nekilus pagrįstoms abejonėms ar ginčui dėl pareigūnų kompetencijos, tokie dokumentai prie bylos medžiagos nebuvo pridedami, preziumuojant, kad pareigūnai turi teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą bei kontroliuoti ir nustatyti, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų.

12. Apygardos teismas, atmesdamas apelianto argumentus dėl netinkamos testo atlikimo vietos, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, nurodo, jog suimtojo (nuteistojo) neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nustatomas laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymu nustatytose patalpose. Iš šios nuostatos matyti, kad testai neprivalo būti išskirtinai atliekami specialiose medicininėse patalpose. Sutinkamai su apylinkės teismo motyvais, šioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnai būtų pažeidę apsvaigimo nustatymo tvarką. Akivaizdu, jog šiuo atveju, apeliaciniame skunde nepateikiant jokių argumentų, kokiais konkrečiais veiksmais pareigūnai galėjo pažeisti testų dėl narkotinių medžiagų vartojimo fakto nustatymo atlikimo tvarką, administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. teiginys apie neįrodytą pareigūnų kompetenciją atlikti testus, nesuteikia pagrindo abejoti pareigūnų veiksmų objektyvumu.

13. Nesutikdamas su testo rezultatu V. K. 2020 m. birželio 7 d. prašyme nurodė, kad nori išsiųsti medžiagą į toksikologijos laboratoriją ištyrimui, tačiau pažymėjo, kad šiuo metu neturi piniginių lėšų (b. l. 17). Anksčiau minėto Aprašo 15 punkte nurodyta, jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui. Atsižvelgiant į Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), 21 punktą tais atvejais, kai laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Pažymėtina, jog teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą jo lėšomis. Kita vertus, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog atsižvelgiant į pareiškėjo nurodyta aplinkybę, jog testo rezultato įtakai turėjo jam paskirtų vaistų vartojimas, buvo patikrinti nuteistojo medicininiai dokumentai ir nustatyta, jog nuteistajam paskirtas gydymas „Aspirinu“ ir „Detralex“, kurių sudėtyje Aminopropyl-Benzofuran psichiką veikiančių medžiagų nėra.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas V. K. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.