Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-11-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1379-390/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2008-11-13
Bylos Nr.
2S-1379-390/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Arvydas Žibas, Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
D. P.
Kategorijos
  • 34.4.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.20pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1379-390/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja I. P.
Procesinio sprendimo kategorija 34.4.7.2; 128.20; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. P. ir D. P. atskirąją skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. P. ir D. P. prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašė patvirtinti 2008 06 25 mirusios M. P. asmeninį testamentą. Nurodė, jog M. P. 2007 m. lapkričio mėnesio pradžioje sudiktavo ir paprašė surašyti asmeninį testamentą, kadangi ji pati negalėjo daug rašyti dėl smarkiai pakenktų riešo ir piršto sąnarių. Paprašė surašyti 2007 m. lapkričio 21 data, nes nenorėjo, kad apie testamentą sužinotų jos sūnus ir dukra, matomai žinodama, kad tą dieną jų nebus namuose. Testamente nurodė, kad visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka D. P. ir D. P. pusiau. Testatorė žinojo, kad jos sūnus A. P. dalinant santuokinį turtą apgavo pareiškėją, todėl norėdama ramia sąžine numirti surašė testamentą. 2007 11 21 M. P. paprašė, kad pareiškėja pakviestų kokius nors liudininkus, nes nori jų akivaizdoje perskaityti ir patvirtinti testamentą, kadangi savo ranka neįstengė jo surašyti. Prie liudininkų ji perskaitė testamentą ir liudininkai pasirašė. Asmeninį testamentą paliko pareiškėjai, liepė niekam nesakyti ir pasiimti po jos mirties.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi prašymo netenkino, asmeninio testamento netvirtino. Teismas nustatė, kad pareiškėjų pateiktas testamentas parašytas ne testatorės ranka, o kompiuteriu. Jame yra tik M. P. ir dviejų liudytojų parašai su prierašu, jog liudytojai patvirtina, kad M. P. šį testamentą jų akivaizdoje perskaitė ir savo parašu patvirtino. Teismas konstatavęs, kad surašant asmeninį testamentą nebuvo laikytasi įstatyme imperatyviai reglamentuoto privalomo asmeninio testamento atlikimo techninio būdo, prašymo patvirtinti pateiktą testamentą netenkino.

Šalies argumentai

2006-10-06 prašymu pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodine tvarka, nes objektyviam bylos išnagrinėjimui reikia apklausti liudytojus.

Atskiruoju skundu pareiškėjai D. P. ir D. P. prašo panaikinti 2008-09-16 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti M. P. asmeninį testamentą; išreikalauti iš VĮ Kauno centro poliklinikos pažymą apie M. P. sveikatos būklę, gydytojų išvadas ar galėjo testatorė lengvai rašyti 2007 m. lapkričio mėn. Iškviesti liudytojais E. P. ir V. K.. Apeliantų nuomone teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir todėl naikintina. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais: teismo nutartimi pažeidžiamos apeliantų teisės įgyti nuosavybės teises, LR CK 5.30 str. nėra imperatyviai nurodyta, kad visas testamento tekstas turi būti surašytas testatoriaus ranka, visi kiti asmeniniam testamentui būti elementai ginčo testamente yra nurodyti. LR CK 5.30 str. 1 d. aiškinimas, kad visas asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka yra ydingas dėl to, kad tokiu teisės normos aiškinimu yra pažeidžiamos asmens konstitucinės teisės, nes tokiu atveju asmuo dėl fizinių trūkumų negali pasinaudoti teisės aktais numatyta galimybe surašyti asmeninį testamentą, asmens laisvės ir teisės negali būti ribojamos dėl jo fizinių savybių. Teismas neįsigilino į aplinkybes, neįpareigojo iškviesti liudytojų, nepaprašė pateikti kitų, teismo nuomone būtinų įrodymų, siekiant teisingai išspręsti bylą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys A. P. ir L. B. prašo pareiškėjų skundą palikti nenagrinėtą ar atmesti, priteisti 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad pareiškėjų atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes aiškinimas, jog asmeninis testamentas neprivalo būti surašytas ranka prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo LR CK 5.30 str. normos taikymo ir aiškinimo praktikai. LR CK 5.30 str. įtvirtina privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviomis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Šios bylos nagrinėjimo dalykas susijęs su CK 5.30 straipsnio aiškinimu.

Pareiškėjai prašo teismo išreikalauti iš VĮ Kauno centro poliklinikos pažymą apie M. P. sveikatos būklę, gydytojų išvadas ar galėjo testatorė lengvai rašyti 2007 m. lapkričio mėn. taip pat iškviesti liudytojais E. P. ir V. K.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas išreikalauti duomenis iš VĮ Kauno centro poliklinikos apie M. P. sveikatos būklę, netenkintinas, kadangi minėti duomenys negali būti įrodymais šioje byloje, nes negali nei patvirtinti nei paneigti jokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti t.y. neturi ryšio su nagrinėjama byla. Pareiškėjų prašymas nagrinėti bylą žodine tvarka taip pat netenkintinas, nes atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (CPK 336 str.). Kadangi byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pareiškėjų prašymas iškviesti liudytojus netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad prašomas patvirtinti testamentas yra surašytas kompiuteriu. Jame yra tik M. P. ir dviejų liudytojų parašai su prierašu, jog liudytojai patvirtina, kad M. P. šį testamentą jų akivaizdoje perskaitė ir savo parašu patvirtino b.l.6).

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CK 5.30 straipsnį, jų nuomone CK 5.30 straipsnyje nėra imperatyviai nurodyta, kad visas testamento tekstas turi būti surašytas testatoriaus ranka, visi kiti asmeniniam testamentui būti elementai ginčo testamente yra nurodyti, todėl testamentas turi būti pavirtintas. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantų motyvais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartyje teismas suformulavo CK 5.30 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklę: Asmeninis testamentas turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo paties pasirašytas. Kito asmens ranka surašytas, o testatoriaus pasirašytas testamentas, negalioja. Asmeninis testamentas negali būti surašytas spausdinimo ar kompiuterine technika. Ši taisyklė yra paskelbta, todėl yra privaloma. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, prigimtį, būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas, kurdamas jas. Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl CK 5.30 straipsnyje įvirtinta privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviomis. Įstatymas nenumato galimybės kitam asmeniui surašyti asmeninį testamentą. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad taip yra pažeidžiamos žmonių, negalinčių surašyti asmeninio testamento ranka, teisės. CK 5.29 straipsnis nustato, jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, testamentą gali pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą (CK 5.29 straipsnis). Ši įstatymo numatyta išimtis gali būti taikoma tik oficialiems testamentams. Tokia teise pasinaudota nebuvo. Atskirąjame skunde nurodoma, kad teismas neįsigilino į aplinkybes, neįpareigojo iškviesti liudytojų, nepaprašė pateikti kitų, teismo nuomone būtinų įrodymų, siekiant teisingai išspręsti bylą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino visus įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį teisingai taikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, CPK 98 straipsniu iš pareiškėjų priteistinos suinteresuotam asmeniui A. P. išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties nekeisti.

Iš pareiškėjų D. P. ir D. P. priteisti po 250 Lt suinteresuotam asmeniui A. P. išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėArvydas Žibas