- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-509-236/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Kazys Kailiūnas, Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC COMPOSITES“
- Ieškovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.1.2.17Teismo procesinių sprendimų privalomumo principas
- 3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC COMPOSITES“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTIC COMPOSITES“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „BALTIC COMPOSITES“ 103 421,80 Eur skolą už neteisėtai gautas išmokas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 13-14.1 punktais nuo 2015-10-28 nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
2. Ieškovė nurodė, kad Agentūra 2011-11-30 gavo paramos gavėjos UAB „BALTIC COMPOSITES“ paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“. Pagal 2012-09-25 ieškovės ir atsakovės sudarytą paramos sutartį Nr. 3VK-KV-11-1-008257-PR001 (toliau – ir paramos sutartis) atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KV-11-1-008257-PR001 „Kompozicinių gaminių gamyba“ (toliau – ir projektas). Vykdant projekto priežiūrą, buvo įtartas pažeidimas dėl netinkamai atliktų pirkimų ir pradėtas pažeidimo tyrimas. Agentūra, nustačiusi projekto pažeidimų ir vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-02-05 įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 10 punktu, 2015-07-22 raštu Nr. BRK-6777 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai apie paramos gavėjo (atsakovės) padarytus pažeidimus įgyvendinant projektą bei siūlymą pritarti Agentūros sprendimui taikyti sankciją – paramos susigrąžinimą – 103 421,80 Eur (357 094,79 Lt) – pagal mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KV-11-1-008257-MP001 išmokėtos sumos dėl įrangos padidintos kainos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, 2015-08-24 pranešimu Nr. 2D-3973 (3.23) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Agentūrą, kad pritaria Agentūros sprendimui paramos gavėjai UAB „BALTIC COMPOSITES“ taikyti sankciją už padidintą kainą – susigrąžinti 103 421,80 Eur išmokėtos paramos sumą. Taigi, atsakovė turi grąžinti minėtą sumą ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „BALTIC COMPOSITES“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi nesilaikė Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkto ir savo pačios 2015-08-28 rašte Nr. BRK-7690(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nustatyto grąžintinų lėšų grąžinimo termino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018-10-23 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir ieškovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos iš atsakovės UAB ,,BALTIC COMPOSITES“ priteisė 103 421,80 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2015-10-28 nuo negrąžintos lėšų dalies iki visiško lėšų grąžinimo; valstybės naudai iš atsakovės priteisė 1 751 Eur žyminio mokesčio.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad galutiniu ir neskundžiamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018 atsakovės skundas dėl Agentūros 2015-08-27 sprendimo Nr. SKP-335 „Dėl UAB BALTIC COMPOSITES“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir 2015-08-27 sprendimas Nr. SKP-335) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-10-15 rašto Nr. 3JA-544-398 „Dėl skundo“ panaikinimo buvo atmestas, laikė, kad šiame sprendime nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šiai bylai ir teismas jomis vadovavosi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).
6. Teismas nurodė, kad šiuo atveju vien aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018 Agentūros 2015-08-27 sprendimas Nr. SKP-335, kurio pagrindu ieškovė reikalauja grąžinti lėšas, yra pripažintas teisėtu, sudaro pagrindą tenkinti ieškovės ieškinį.
7. Teismas nurodė, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad Agentūra priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Atsižvelgdama į tai, ieškovė priėmė sprendimą, kuriuo atsakovei taikoma sankcija – išmokėtos 103 421,80 Eur paramos susigrąžinimas. Kadangi šis ieškovės reikalavimas yra visiškai pagrįstas, teismas sprendė, kad minėta suma iš atsakovės priteistina ieškovei.
8. Teismas nurodė, kad apie ieškovės priimtą sprendimą atsakovė informuota 2015-08-28 raštu Nr. BRK-7690(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Minėtame rašte taip buvo nurodyta, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Atsakovei negrąžinus paramos lėšų per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14–15.1 punktais, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos ir 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuotinos nuo 2015-10-28.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „BALTIC COMPOSITES“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-10-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
9.1. Teismas skundžiamame sprendime neanalizavo ir neargumentavo, kuo pasireiškė atsakovės nesilaikymas Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktis). Taip pat neanalizavo ir neargumentavo kokios aplinkybės tai patvirtina ir laikytinos įrodytomis šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas nevertino paramos sutarties šalių veiksmų, vykdant prisiimtas prievoles, atsakovės atsakomybės sąlygų, kadangi administracinėje byloje sprendžiant dėl individualaus administracinio akto teisėtumo nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos ieškovės ir atsakovės prievolių vykdymo aplinkybės ir atsakovės atsakomybės klausimas.
9.2. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 103 421,80 Eur skolą tik tuo pagrindu, kad ieškovės pasitelktas UAB „CIVITTA“ ekspertas Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-120 (toliau – ir Ekspertinio konsultavimo ataskaita) padarė išvadą, jog atsakovė, vykdydama projektą ir siekdama įsigyti WPC ekstruderį ir atliekų smulkintuvą, neturėjo teisės vykdyti pirkimo apklausos būdu ir šiuo atveju tai vertintina kaip procedūros pažeidimas. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kuriuos ištyrus, būtų galima spręsti apie tokios išvados teisingumą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018-10-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:
10.1. Visos aplinkybės, susijusios su Agentūros sprendimo teisėtumu jau buvo išanalizuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, todėl pirmosios instancijos teismas, neabejodamas šio teismo kompetencija ir vadovaudamasis tuo, kad administracinio teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę bylai, rėmėsi jau nustatytomis aplinkybėmis. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Olandija; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Suomija; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-04 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1586-442/2018; 2018-04-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A- 1470-756/2018).
10.2. Šiuo atveju apie civilinės atsakomybės reikšmę kalbėti apskritai netikslinga, nes paramos lėšų susigrąžinimas yra grindžiamas administraciniais aktais.
10.3. Agentūra 2015-04-02 inicijavo investicijų, numatytų ieškovės projekte, kainų ekspertizę. Ekspertinė konsultacija buvo reikalinga siekiant nustatyti, ar įrangos (WPC ekstruderis, atliekų smulkintuvas) įsigijimo išlaidų vertė, remiantis įvykdytu pirkimu ir 2013-05-03 įrangos pirkimo – pardavimo sutartimi tarp ieškovės ir SIA „Renzo Baltic“ ir kitais pateiktais dokumentais, atitinka vidutinę rinkos vertę įrangos įsigijimo dieną. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad vidutinę analogiškos ar panašios įrangos rinkos kainą sudaro 148 581,85 Eur be PVM. Tokiu būdu kaina, už kurią ieškovė įsigijo įrangą, 164 218,15 Eur viršija rinkos kainą.
10.4. Įrangos įsigijimas už nepagrįstai padidintą kainą, neatitinkančią rinkos kainos, yra nesuderinamas su efektyviu paramos naudojimo principu bei ieškovės įsipareigojimu, įtvirtintu paraiškoje. Paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio.
10.5. Ekspertinio vertinimo ataskaita atlikta, inter alia (be kita ko), vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, numatytais turto vertinimo metodais ir jų taikymo prielaidomis. Nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas buvo nagrinėta ieškovės sudaryta pirkimo sutartis, komerciniai pasiūlymai, pateiktos vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir nurodytos analogiškos kokybės ir techninių charakteristikų investicijų rinkos kainos. Todėl ekspertai nustatė įrangos rinkos kainą, aktualią šios įrangos įsigijimo dieną. Ekspertinio vertinimo ataskaita, kuria rėmėsi Agentūra, buvo parengta įvertinus visas svarbias aplinkybes ir jos išvados yra objektyvios bei pagrįstos.
10.6. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pakako Agentūros teikiamų dokumentų, įrodymų, nustatyti taikytinos sankcijos ieškovei pagrįstumą.
10.7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus pasisakė dėl esminių situacijos aplinkybių, t. y. dėl skolos susidarymo ir palūkanų apskaičiavimo, jas įvertino, todėl Agentūra nemato pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo esme
13. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl apeliantės prievolės, nustatytos viešojo administravimo subjekto sprendimu, grąžinti gautos paramos dalį nustačius projekto įgyvendinimo pažeidimus.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimą, apeliacinio skundo argumentus ir kitus bylos duomenis, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad apeliantė kvestionuoja skolos faktą, neigdama prievolės atsiradimą pagal paramos sutartį ir prejudicinius faktus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl nustatytų pažeidimų teisingumo.
15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė siekia iš naujo nagrinėti klausimą, kuris jau yra išnagrinėtas administracinio proceso tvarka.
16. Šalių ginčas šiuo atveju pasižymi svarbiu ypatumu – ginčas susijęs su viešosios teisės reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. suteiktos Europos Sąjungos paramos administravimo ir šio proceso metu atsakingo viešojo administravimo subjekto (Agentūros) priimtu sprendimu dėl sankcijos – paramos susigrąžinimo – taikymo. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės reikalavimas šiuo atveju negali būti kvalifikuojamas kaip reikalavimas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, nustatinėjant atsakovės atsakomybės sąlygas. Ieškovė apeliantės skolos faktą ir dydį įrodinėjo ieškinyje nurodytais ir prie jo pridėtais už suteiktos paramos administravimą atsakingo viešojo administravimo subjekto priimtais administraciniais sprendimais (Agentūros 2015-08-27 sprendimu Nr. SKP-335 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-10-15 raštu Nr. 3JA-544-398 „Dėl skundo“) ir Ekspertinio konsultavimo ataskaita, kuriuose nustatyta, kad buvo padarytas pažeidimas dėl netinkamai atlikto viešojo pirkimo, t. y. nustatyta, kad viešasis pirkimas dėl WPC ekstruderio ir smulkintuvo buvo vykdomas padidinta kaina, todėl yra pažeista paramos sutartis. Atsižvelgiant į tai, taikytas paramos susigrąžinimas.
17. Taigi, apeliantės prievolė yra atsiradusi viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų pagrindu, kurių teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas ne bendrosios kompetencijos teisme, o administraciniame teisme. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis).
18. Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, administruojantis Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamus žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės sričių projektus, siekiant užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Agentūra, vykdydama teisės aktų, reglamentuojančių paramos skyrimą bei paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimą, veikia viešojo administravimo srityje. Remiantis tuo, Agentūros 2015-08-27 sprendimas Nr. SKP-335, kuriuo apeliantė įpareigota grąžinti 103 421,80 Eur sumą, yra viešojo administravimo subjekto aktas, kuris priimtas viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).
19. Šiuo atveju apeliantės nurodytas argumentas, kad turėjo būti vertinamos ieškovės ir apeliantės prievolių vykdymo aplinkybės ir apeliantės atsakomybės klausimas, nėra šios civilinės bylos dalykas. Šie klausimai buvo nagrinėti administracinio proceso tvarka, sprendžiant dėl Agentūros 2015-08-27 sprendimo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-10-15 rašto Nr. 3JA-544-398 „Dėl skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami dėl reikalavimo priteisti negrąžintą finansinę korekciją (sankciją), neturi pagrindo administracinio teismo sprendimo revizuoti.
20. Reikalavimas dėl Agentūros 2015-08-27 sprendimo Nr. SKP-335 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-10-15 rašto Nr. 3JA-544-398 „Dėl skundo“ panaikinimo buvo keliamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-4657-142/2016. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-05-31 sprendimu nusprendė panaikinti minėtus sprendimus, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-31 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – UAB „BALTIC COMPOSITES“ skundą atmetė, sprendimas įsiteisėjęs.
21. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškinio pagrindą ir prejudicinius faktus, nustatytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-07 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018, daro išvadą, kad ieškovės ieškinio pagrindas dėl skolos fakto ir jos dydžio buvo aiškus ir nustatytas – paremtas Ekspertinio konsultavimo ataskaita, Agentūros 2015-08-27 sprendimu Nr. SKP-335 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-10-15 raštu Nr. 3JA-544-398 „Dėl skundo“. Pažymėtina, kad būtent Agentūros 2015-08-27 sprendimas Nr. SKP-335 yra ieškovės įrodinėjamos apeliantės prievolės grąžinti skolą atsiradimo pagrindas. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės skolos fakto, pagrįstai nesiėmė analizuoti klausimo dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisinio pagrindo, kuris priskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir jau buvo vertinti administracinėje byloje.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, bendrosios kompetencijos teismas neturi pagrindo ir teisės revizuoti įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyto imperatyvaus viešojo administravimo subjekto sprendimo, kurio pagrindu apeliantei kyla prievolė, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Apeliantė taip pat nepagrįstai pernelyg plačiai apeliaciniame skunde aiškina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.259 straipsnio nuostatas, kadangi ieškovės prašoma priteisti suma kyla ne sutarties ar delikto pagrindu, o kaip jau nurodyta anksčiau – viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrindu. Taigi, šiuo atveju viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą įvertinus administracinio proceso tvarka, apeliantei kilo prievolė jį vykdyti.
25. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-03-07 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018 jau įvertino apeliantės šioje civilinėje byloje nurodytą argumentą, kuriuo remdamasi ji ginčija ieškovės reikalavimą priteisti apeliantei taikytos sankcijos – paramos susigrąžinimo – sumą. Kaip matyti iš nurodyto sprendimo administracinėje byloje, jame apeliantė iškėlė iš esmės tą patį klausimą dėl UAB „CIVITTA“ atliktoje Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje padarytų išvadų teisingumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad minėtoje Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje pateikti duomenys nėra paneigti, todėl sprendė, kad Agentūra tinkamai apskaičiavo grąžintiną paramos sumą. Teismas tokią išvadą grindė tuo, kad ekspertas, atlikęs ekspertizę, atitinka reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, Ekspertinio konsultavimo ataskaita parengta turint teisę atlikti ekspertinį tyrimą ir kvalifikacinius gebėjimus tokio tyrimo atlikimui.
26. Vertindamas Ekspertinio konsultavimo išvadų pagrįstumą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad ekspertizė atlikta ir parengta įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), Agentūros pateiktais dokumentais ir viešai prieinama informacija, prekių kainos ir jų vidurkio apskaičiavimai yra aiškūs (vertinimas atliktas pagal įrangos pasiūlymų kainas, t. y. prekių (įrangos) rinkos kainas (keturių gamintojų iš Kinijos ir keturių gamintojų iš Europos Sąjungos), taip pat įvertintas gautų tiekėjų pasiūlymų atitikimas techninei specifikacijai), suprantamas palyginamasis vertinimas su apeliantės prisiimtu įsipareigojimu pirkti prekes (įrangą) už mažiausią kainą ir šių vertinimų paaiškinimas. Šioje ataskaitoje, pasirinkus Kinijos rinkos analogiškos ar panašios įrangos rinkos kainas (kadangi vertinta, jog pareiškėjo įsigytos įrangos gamintojas yra Kinijoje), buvo atliktas palyginamasis vertinimas su paramos gavėjo prisiimtu įsipareigojimu (prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma) ir nustatyta pareiškėjo atliktų investicijų, įsigyjant minėtą įrangą, ir analogiškos ar panašios Kinijoje pagamintos įrangos tiek vidutinių, tiek maksimalių rinkos kainų neatitiktis.
27. Teismo vertinimu, Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje padarytos išvados pagrįstos, jų nepaneigė ir apeliantės pateikta UAB „Capital vertinimas“ kilnojamojo turto vertintojo M. Ž. parengta turto vertinimo ataskaita Nr. 15-R11-38, pagal kurią įrangos kaina yra didesnė nei ta, kurią nustatė UAB „CIVITTA“. Nors šioje ataskaitoje kaip ir Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad remiamasi panašios įrangos pasiūlymų kainomis, tačiau nebuvo taikytas labiausiai patikimas lyginamasis metodas, kurio esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Šiuo atveju apeliantės pateiktoje ataskaitoje vertinta tik Europos Sąjungoje gaminamų ekstruderio rinkos vertė ir smulkintuvo rinkos vertė, kuri skaičiuota pagal turto kainą. Turto rinkos vertė skaičiuota lyginant pareiškėjo įsigytų prekių (WPC ekstruderio ir atliekų smulkintuvo) vertę ir kainą su prekių, gaminamų Europos Sąjungoje, vidutine rinkos kaina. Be to, apeliantės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje įvesti tik nedideli koeficientai (jų niekaip nepagrindžiant) dėl gamintojų ir modelių, nors jie nėra panašūs pagal savo techninius parametrus, todėl sudaro prielaidas paaukštinti vidutinę rinkos kainą. Dėl to šios ataskaitos rezultatus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino kritiškai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad apeliantės pateiktoje ataskaitoje nebuvo vertintos Kinijoje pagamintos prekės, nors apeliantė neneigė, kad jos įsigytos prekės buvo pagamintos Kinijoje, t. y. apeliantė pati pasirinko Kinijoje pagamintą įrangą, todėl nagrinėjamu atveju nėra aktuali analogiškos arba iš esmės panašios įrangos vidutinė vertė Europos rinkoje, t. y. ta kaina, kurią gali pasiūlyti Europos įmonės-gamintojos. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad apskaičiuojant vidutinę prekių rinkos kainą yra pagrįsta atsižvelgti į prekių, pagamintų Kinijoje, kainą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad UAB „CIVITTA“ ataskaitoje pateikti duomenys nėra paneigti, todėl Agentūra tinkamai apskaičiavo grąžintiną paramos sumą.
28. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-07 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018 pateiktus išaiškinimus, apeliantės nurodyti argumentai, kad nėra jokių įrodymų, kuriuos ištyrus, būtų galima spręsti apie Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje padarytų išvadų teisingumą (vykdytų apklausų duomenys), laikytini nepagrįstais. Tai, kad neva nėra pateikta įrodymų, kuriuos ištyrus, būtų galima spręsti apie išvados teisingumą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo abejoti Ekspertinio konsultavimo ataskaitos teisingumu.
29. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-07 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018 yra įsiteisėjęs, jis yra teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 16 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą, kaip kylantį iš neįvykdyto viešojo administravimo subjekto sprendimo. Vien tik ta aplinkybė, kad administracinis teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesuteikia jai teisės ginčyti administracinio teismo prieitų išvadų civilinėje byloje, nes taip būtų pažeistas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumo principas. Apeliantė turėjo teisę aplinkybes, susijusias su Agentūros sprendime nurodytais pažeidimais, bei Ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadas ginčyti administracine tvarka ir įrodinėti, jos vertinimu, reikšmingas bylai aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, šia teise apeliantė pasinaudojo ir jos argumentai buvo atmesti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-07 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018).
Dėl bylos baigties
30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti iš esmės teisingą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovės UAB „BALTIC COMPOSITES“ apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei UAB „BALTIC COMPOSITES“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
33. Ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.