- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- e2YT-3643-517/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V.J. B.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje V.J. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą pagal testamentą po mamos S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2008 m. rugpjūčio 25 d., faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. mirė jo mama S. B., iki mirties gyvenusi adresu: (duomenys neskelbtini). Po jos mirties paveldėjimo byla notarų biure buvo užvesta. Palikimą pagal testamentą į pastarajam priklausančią turto dalį priėmė pareiškėjo brolis, suinteresuotas asmuo byloje V. J. B.. Pareiškėjas į notarų biuro pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau palikimą priėmė faktiškai valdydamas paveldėtą turtą. Teigia, kad 2001 m. gruodžio 22 d. S. B. sudarė testamentą, kuriuo pareiškėjui paliko nekilnojamąjį turtą: ¾ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o kitą 1/3 dalį šio namo paliko jo broliui, suinteresuotam asmeniui byloje V. J. B.. Be to, testamentu jam ir broliui lygiomis dalimis buvo paliktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties pareiškėjas priėmė jam pagal testamentą paliktas gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis. Jis naudojosi paliktu turtu pagal testamente nurodytą naudojimosi tvarką, tai yra priėmė valdyti kambarius: 2-2 – 4,1 kv.m. ploto, 2-3 – 9,30 kv.m. ploto, 2-5 – 12,8 kv.m. ploto, 2-4 – 11,6 kv.m. ploto, verandą, pažymėtą 2-7 – 10,5 kv.m. ploto. Pradžioje šias namo dalis tik tvarkė ir prižiūrėjo, nes gyveno Vilniuje, o nuo 2010 metų šioje namo dalyje nuolat gyvena. Be to, pradėjo valdyti testamentu paliktą žemės sklypo dalį pagal testamente nurodytą naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką, tai yra prižiūrėjo bei tvarkė aplinką sklypo dalyje, pažymėta „A“ -213 kv.m. ploto. Suinteresuotas asmuo V. J. B. naudojasi kita namo dalimi bei žemės sklypu. Su suinteresuotu asmeniu ginčo dėl priimto gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies, nėra. Nurodo, jog mokėjo ir moka mokesčius už elektros energiją, dujas vandenį, prižiūri savo namo dalį, ją tvarko, prireikus remontuoja, priėmė gyvenamojo namo inventorizacijos bylą. Bendro naudojimo patalpas su broliu V. J. B. prižiūri ir tvarko bendrai, kartu pakeitė šildymo sistemos katilą atlieka kitus darbus. Nors laiku nesikreipė į notarų biurą priimti palikimą po mamos mirties, tačiau faktiškai jį priėmė. Paveldėtu turtu rūpinasi kaip savu. Jokių trečiųjų asmenų pretenzijų į jo valdomą turtą pagal testamentą nėra.
Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas R. B. po motinos S. B. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 533 straipsnio 1 dalis).
Suinteresuotas asmuo V. J. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo jam buvo įteiktas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. B. yra S. B. sūnus, suinteresuoto asmens V. J. B. brolis. Iš mirties liudijimo, įrašo Nr. 414, matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. mirė pareiškėjo mama S. B.. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Ukmergės miesto seniūnijos pažyma patvirtina, kad R. B. gyvenamoji vieta yra registruota adresu: (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis priklauso suinteresuotam asmeniui byloje V. J. B., 3/8 dalys – S. B.; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso V. J. B. ir S. B.. Iš 2001 m. gruodžio 22 d. testamento, matyti, jog S. B. po savo mirties jai priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palieka sekančiai: ¼ dalį gyvenamojo namo palieka V. B., likusias ¾ dalis jai priklausančios gyvenamojo namo dalies palieka R. B. ir nustato naudojimosi namu tvarką bei lygiomis dalimis V. B. ir R. B. palieka jai priklausančias žemės sklypo dalis bei piniginius indėlius. Iš Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro 2020 m. vasario 5 d. pažymos Nr. 01-11/29 matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. mirus S. B. buvo užvesta paveldėjimo byla, palikimą priėmė V. J. B.. Gyvenamojo namo inventorizacijos byla patvirtina, jog R. B. priėmė šį dokumentą po mamos S. B. mirties.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas R. B. po savo motinos S. B. mirties 2008 m. rugpjūčio 25 d., rūpindamasis po mamos mirties likusia nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo dalimi, kuri jam buvo palikta pagal testamentą, ją prižiūrėdamas, remontuodamas, nuo 2010 metų nuolat joje gyvendamas, mokėdamas mokesčius, tvarkydamas ir prižiūrėdamas namų valdos žemės sklypo aplinką, saugodamas dokumentus, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė palikimą po motinos mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais įrodymais, ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas CK 5.51 straipsnio pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2008 m. rugpjūčio 25 d., per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą pagal testamentą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.