- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-287/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Valdimaras Bavėjanas, Albinas Bielskis (pran.)
- Nuteistasis
- A. T.
- Advokatai
- Eugenija Liutvinskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. (A. T. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį - 42,05 g narkotinės medžiagos – heroino, buvusios milteliuose, kurių bendra masė sudarė 399,31 g, kurią laikydamas su savimi, 2008 m. liepos 17 d., automobiliu „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atgabeno į romų bendriją iki namo Nr. 20, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną, apie 15.35 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie iš jo rankų paėmė 42,05 g narkotinės medžiagos - heroino
Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir ginčija savo kaltę nurodydamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė neteisingas išvadas.
Pasak apelianto, liudytojai S. P. ir A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtino, kad jo (A. T. ) šeimą pažįsta jau ilgą laiką kaip narkotinių medžiagų platintojus. Tą dieną, kuomet ir buvo sulaikytas A. T. , jie eilinį kartą sekė apelianto šeimos namą. Tačiau, apelianto nuomone, jokios operatyvinės informacijos apie tai, jog įvykio dieną bus gabenamos narkotinės medžiagos minėti liudytojai neturėjo ir negalėjo turėti, nes pačiam apeliantui apie tai nežinant, paketą su narkotinėmis medžiagomis jo vairuojamame automobilyje paliko kitas asmuo.
Skunde pažymima, kad apeliantas pas tėvus atvažiavo atsitiktinai. Jeigu pareigūnai manė, kad A. T. įgijo narkotines medžiagas tėvų namuose, tai, anot apelianto, ten galėjo jį ir sulaikyti. Po nuteistojo sulaikymo buvo daroma krata A. T. tėvų namuose, tačiau jos metu nieko rasta nebuvo.
Pirmiau paminėti liudytojai teisiamojo posėdžio metu paliudijo, kad jie nematė ir negalėjo matyti, ar apeliantas įdėjo maišelį su narkotinėmis medžiagomis į automobilį BMW.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, jog apeliantas iš tėvų namų labai dideliu greičiu nuvažiavo į romų bendriją ir niekur pakeliui nebuvo sustojęs. Tuo tarpu kitokius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davę liudytojai D. S. , D. S. , B. O. , R. M. parodė, kad jie sustabdė apelianto vairuojamą automobilį Metalo gatvėje iš kurios visi kartu važiavo į romų bendriją.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad nei vienas iš kartu automobiliu su A. T. važiavusių liudytojų nepaminėjo matę maišelį.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nepilnametis liudytojas D. S. nurodė konkrečias aplinkybes, kuriomis matė automobilio salone maišelį, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo narkotinės medžiagas. Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nenurodė todėl, kad niekas jo apie maišelį neklausė.
Pasak apelianto, liudytojų S. P. ir A. K. parodymų neteisingumą įrodo ir tai, kad teismo posėdžio metu jie parodė, kad A. T. atvažiavus į romų bendriją tiek nuteistasis, tiek kiti kartu važiavę asmenys iš automobilio buvo išlipę, nors ikiteisminio tyrimo metu paminėti liudytojai tvirtino priešingai. Tuo metu, kai apeliantas ir kiti automobiliu važiavę asmenys išlipo, A. T. džinsus, kurie, pasak jo, buvo automobilyje, maišelyje, galėjo paimti bet kuris toje vietoje buvęs asmuo, tačiau nei Z. L. , nei L. L. apie šią aplinkybę nebuvo apklaustos.
Skunde pažymima, kad S. D. , būdamas narkomanu ir dažnai vartodamas narkotines medžiagas, negali tiksliai nurodyti datos kada jie su apeliantu susipažino, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad paminėtas liudytojas pažinojo A. T. ir buvo matęs automobilį BMW, kuriuo sulaikymo dieną naudojosi nuteistasis.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria kritiškai vertinami liudytojo S. D. parodymai apie maišelio, kuriame buvo narkotinės medžiagos, išvaizdą ir dydį. Pasak A. T. , minėtas liudytojas matė maišelį tik kelias sekundes ir jį labiau domino ne maišelio išvaizda, bet turinys, todėl jis ne visai tiksliai apibūdino jo dydį ikiteisminio tyrimo pareigūnams. S. D. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu apibūdino minėtą maišelį ir nurodė, kad tai galėjo būti „Eurovaistinės“ ženklu pažymėtas maišelis.
Pasak A. T. , teismas, nelaikydamas įrodymu 2008-08-12 asmens parodymo atpažinti veiksmo, nepaneigė liudytojo S. D. iškeltos versijos, kad narkotines medžiagas apelianto automobilyje paliko jis. Apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo metu šis veiksmas nebuvo reikalingas, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai neišaiškino nei apeliantui, nei liudytojui šio procesinio veiksmo tvarkos, todėl įėjus S. D. , A. T. su juo pasisveikino.
Vilniaus apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi skunde dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo nurodytais motyvais, tačiau, pasak apelianto, šį skundą surašė ne jis, o advokatas ir A. T. skundą pasirašė nesusipažinęs su jo turiniu, nes lietuvių kalbos nemoka, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis minėtu dokumentu.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas daugiausiai ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, o tai neatitinka BPK 301 str. 1 d. reikalavimų. Teismas, pasak apelianto, nesivadovavo jo kaltę paneigiančiais duomenimis, esančiais byloje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį bei atlikti įrodymų tyrimą, kurio metu apklausti teismo posėdyje liudytojus S. D. , L. L. , Z. L. .
Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėja – apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog A. T. neigia, jog jo sulaikymo metu iš jo paimtas maišelis, kuriame buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino, priklausė jam. Taip pat jis teigia nežinojęs, koks buvo šio maišelio turinys. Apeliantas tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas ją pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą.
Siekdamas pagrįsti savo teiginius, jog narkotinės medžiagos priklausė ne jam ir jis apie jų buvimą jo automobilyje nieko nežinojo, nuteistasis kėlė įvairias versijas. Pirmosios instancijos teisme apeliantas tvirtino, jog maišelį su jame esančiomis narkotinėmis medžiagomis paliko S. D. . Nuteistasis teigė, jog jam važiuojant su L. L. , jo vairuojamą automobilį sustabdė iš matymo pažįstamas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo S. D. , ir paprašė jį pavežti iki čigonų taboro. S. D. ir L. L. išlipo čigonų tabore, o A. T. nuvažiavo pas savo tėvus į namus, prieš tai dar pasiėmęs džinsines kelnes iš siuvyklos. Važiuojantį iš tėvų namų, jį susistabdė ir paprašė pavežti keturi vaikinai. Privažiavus prie L. L. namų, vienas iš vaikinų, sėdėjusių automobilio gale, A. T. paklausė, koks maišelis yra padėtas ant automobilio galinės sėdynės. Tada nuteistasis pasiėmė tą maišelį ir išlipęs iš automobilio jį praskleidė, norėdamas sužinoti, kas yra jo viduje. Tuo metu priėję policijos pareigūnai jį sulaikė, o į jų klausimą, koks yra maišelio turinys, apeliantas atsakė nežinantis. Nuteistasis nurodė, jog tuo metu, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, visi automobiliu važiavę asmenį iš jo jau buvo išlipę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo A. T. gynybinė versija buvo grindžiama liudytojų S. D. , L. L. parodymais bei kartu su A. T. sulaikymo metu važiavusių brolių S., B. O. ir R. M. parodymais.
Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas S. D. patvirtino A. T. iškeltą gynybinę versiją ir parodė, jog dovanų maišelį jis paėmė iš automobilio Audi, stovėjusio prie „Halės“ turgaus. Stovėdamas autobusų stotelėje jis pamatė automobilį „BMW“, kurį vairavo iš matymo pažįstamas A. T. , o šalia sėdėjo L. L. . S. D. A. T. paprašė pavežti iki taboro, jis sutiko. Pasak liudytojo, išlipdamas jis pamiršo pasiimti minėtą dovanų maišelį ir paliko jį A. T. automobilyje, ant galinės sėdynės. Analogiškus parodymus S. D. davė ir ikiteisminiame tyrime. Liudytoja L. L. ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme parodė, jog jai ir A. T. važiuojant į čigonų taborą, jų automobilį sustabdė S. D. ir paprašė pavežti. Liudytoja pastebėjo, kad S. D. rankoje laikė spalvotą dovanų maišelį. Atvažiavus į taborą, S. D. išlipo iš automobilio. A. T. , palikęs L. L. namuose, taip pat išvažiavo. Netrukus jis buvo sulaikytas. Po kelių valandų pas L. L. atėjo S. D. ir pasakė, jog A. T. mašinoje paliko savo maišelį.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, liudytoja L. L. iškėlė naują versiją. 2009 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas L. L. nuoširdus prisipažinimas, kuriame ji nurodė, jog narkotines medžiagas, kurios buvo paimtos iš A. T. , ji pati pirko turguje ir, nenorėdama, kad nuteistasis vestų jos dukterį, specialiai paliko apelianto automobilyje tikėdamasi, kad jas ras policijos pareigūnai. Tokią versiją liudytoja L. L. patvirtino ir apklausta apeliacinės instancijos teisme. Ji parodė, jog labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, nupirko „Halės“ turguje ir sąmoningai maišelį su narkotine medžiaga paliko A. T. automobilyje. L. L. taip pat nurodė, jog S. D. pirmosios instancijos teisme parodymus davė paprašytas jos, kadangi ji pamatė, jog Z. L. dėl A. T. suėmimo labai pergyvena, todėl, norėdama padėti jam išeiti į laisvę, paprašė S. D. prisipažinti, kad A. T. automobilyje buvusios narkotinės medžiagos priklausė jam. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme apklaustas S. D. nurodė dar kitas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jis teigė, jog už tai, kad jis pripažins, kad narkotinės medžiagos, su kuriomis buvo sulaikytas apeliantas, priklausė jam, L. L. pažadėjo sumokėti 10 000 Lt bei nupirkti automobilį. Pasak liudytojo, L. L. dar prieš A. T. sulaikymą buvo suplanavusi, jog „Halės“ turguje nupirktas narkotines medžiagas S. D. paliks A. T. automobilyje. Tačiau, apie 13 val., S. D. stovint autobusų stotelėje, prie jo privažiavo A. T. vairuojamas automobilis. Liudytojas nustebo, kad A. T. nėra suimtas. Tačiau liudytojas negalėjo logiškai paaiškinti, kokiu tikslu jam reikėjo vaidinti, kad atsitiktinai pamatė važiuojantį A. T. ir paprašė jo pavežti iki čigonų taboro. Liudytoja L. L. , po šio liudytojo apklausos, patvirtino šių S. D. parodymų teisingumą.
Taigi, akivaizdu, jog toks L. L. aiškinimas, jog ji, siekdama, kad A. T. sulaikytų policijos pareigūnai su narkotinėmis medžiagomis ir suimtų, jo automobilyje paliko dovanų maišelį su labai dideliu kiekio narkotinės medžiagos - heroino, nelogiškas. Kadangi, jei tikėti S. D. parodymais, L. L. jau iš anksto su juo tarėsi, kad šis prisiimtų kaltę dėl narkotinių medžiagų, rastų pas apeliantą sulaikymo metu bei pažadėjo už tokius parodymus sumokėti 10 000 Lt. Ši, kaip ir prieš tai iškelta, versija rodo akivaizdų siekį bet kokiomis priemonėmis padėti A. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog visos bylos nagrinėjimo metu buvo dedama daug pastangų, siekiant padėti A. T. išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Tačiau tiek L. L. , tiek S. D. aiškinimai yra visiškai nepagrįsti ir nenuoseklūs. Akivaizdu, jog jie, prisiderindami prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kiekvieną kartą duodami parodymus, pateikdavo skirtingą narkotinių medžiagų atsiradimo pas A. T. versiją. Pačio apelianto parodymai kiekvienos apklausos metu taip pat kito. Kiekvieną kartą jis skirtingai nurodė ir asmenį, galimai palikusį maišelį su narkotinėmis medžiagomis jo automobilyje. Pirmosios instancijos teisme jis teigė, jog maišelį su narkotinėmis medžiagomis galimai paliko vaikinas, vardu Aivaras. Vėliau gi nurodė, jog maišelį paliko S. D. . Po apeliacinės instancijos teisme duotų L. L. parodymų jis tvirtino, jog narkotines medžiagas jo automobilyje galėjo palikti ir ji. Taigi, akivaizdu, jog apelianto parodymai yra nenuoseklūs, kintantys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atmetė ir nesivadovavo priimdamas nuosprendį.
Apelianto iškeltos versijos nepatvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti kartu su A. T. nusikalstamos veikos padarymo metu automobilyje važiavę D. S. , D. S. , R. M. ir B. O. . Šie liudytojai skirtingai aiškino nusikalstamos veikos aplinkybes. Liudytojas B. O. parodė, jog, važiuojant automobiliu į taborą, vaikinai kalbėjo apie automobilyje paliktą dovanų maišelį ir apie jį A. T. pasakė D. S. . Kai A. T. buvo sulaikytas, iš automobilio jis buvo išlipęs vienas, visi kiti vaikinai liko sėdėti automobilyje. Tuo tarpu liudytojas D. S. parodė, jog nors jis sėdėjo automobilio gale, tačiau jokio dovanų maišelio nematė. Kitas liudytojas, D. S. , parodė, jog taip pat sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, tačiau jokio maišelio nematė. Maišelį jis pastebėjo jau išlipdamas iš automobilio. Pasak šio liudytojo, tuo metu visi kartu važiavę asmenis, išskyrus A. T. , iš automobilio jau buvo išlipę. Tuo tarpu liudytojas R. M. parodė, jog jokio dovanų maišelio automobilyje nematė, o tuo metu, kai jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų, liudytojas nebuvo spėjęs išlipti iš automobilio. Taigi, šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Visi jie skirtingai aiškina tą aplinkybę, ar apie maišelio buvimą automobilyje jie žinojo ir ar žinojo apie tai pats A. T. . Taip pat liudytojai nevienodai aiškino ir tą aplinkybę, ar tuo metu, kai jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų, visi buvo išlipę iš automobilio. Tokius šių liudytojų parodymus paneigia nuoseklūs ir išsamūs policijos pareigūnų S. P. ir A. K. parodymai, iš kurių matyti, jog sulaikymo metu iš automobilio išlipęs buvo tik vienas apeliantas ir rankoje jis laikė dovanų maišelyje, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino.
Tuo tarpu nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai rėmėsi tiesiogiai įvykį stebėjusių policijos pareigūnų S. P. ir A. K. parodymais. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog šių policijos pareigūnų parodymais tikėti negalima, kadangi, pasak apelianto, kiti byloje apklausti liudytojai šių pareigūnų parodymų nepatvirtino, o aplinkybės, kurias jie nurodė, yra neteisingos. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų S. P. ir A. K. parodymais, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jie yra nuoseklūs bei vienodi ir jais netikėti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Abu liudytojai tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose vienodai parodė, jog jie dirba Vilniaus miesto VPK Narkotikų kontrolės skyriuje bei žino, kad T. šeima galimai užsiima neteisėtu disponavimu psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis. Nusikalstamos veikos padarymo dieną, jie, turėdami operatyvinės informacijos apie tai, kad A. T. automobiliu BMW 525 į romų bendriją turi pristatyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, stebėjo nuteistojo tėvų namus. Liudytojai matė, kaip į A. T. automobilį įsėdo apeliantas ir kiti asmenys. Važiuojantį A. T. automobilį policijos pareigūnai sekė visą laiką, matė, kaip jis sustojo ir iš jo išlipo A. T. , rankoje laikydamas kažkokį maišelį. Iš karto prie iš automobilio išlipusio A. T. priėjo A. K. ir jį sulaikė bei paėmė maišelį. A. K. paklausus, kas yra šiame maišelyje, apeliantas atsakė, kad pudra.
Tos aplinkybės, jog A. K. paklausus, kas yra maišelyje, A. T. atsakė – pudra, neneigia ir pats apeliantas. Tačiau jis nurodo, jog policijos pareigūnas buvo praskleidęs maišelį ir nuteistasis pamatė, kokios konsistencijos medžiaga jame yra. Tačiau tokį A. T. aiškinimą paneigė apeliacinės instancijos teisme apklaustas A. K. , kuris parodė, jog A. T. negalėjo matyti, kas buvo tame dovanų maišelyje, kadangi narkotinė medžiaga buvo įdėta į dar vieną nepermatomą polietileninį maišelį, kuris nebuvo praskleistas. Tokius A. K. parodymus patvirtina ir daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog iš A. T. buvo paimtas dovanų maišelis, kurio viduje buvo dar vienas, nepermatomas „Eurovaistinės“ ženklais pažymėtas maišelis (t. 1 b.l. 25-27). Taigi, akivaizdu, jog jau sulaikomas A. T. žinojo, kas yra jo rankose laikomo maišelio viduje. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog į policijos pareigūno klausimą apie maišelio turinį, jis atsakė, kad tai yra pudra. Taigi, apeliantas tiksliai nurodė, maišelyje esančių narkotinių medžiagų konsistenciją. Nuteistojo aiškinimas, jog taip atsakė juokais ar tai spėdamas, yra visiškai nepagrįstas ir naivus.
Taigi, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadas, jog sulaikymo metu iš A. T. paimtas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų priklausė ne kam nors kitam, o būtent apeliantui, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino laikymo ir gabenimo, bei nuteistas pagal BK 260 str. 3 d.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. T. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 260 str. 3 d., be kita ko nustatė, kad jis ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 42.05 g narkotinės medžiagos – heroino. BPK 305 str. 1 d. 1 p. numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės: jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais remiantis teismas atmetė kitus įrodymus. Šioje byloje teismas, pripažindamas A. T. kaltu dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, šių nuostatų nesilaikė. Nuosprendyje visiškai nenurodyta kada, iš kokio asmens kaltininkas narkotines medžiagas įgijo. Labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo faktas nebuvo nustatytas jokiais byloje surinktais duomenimis. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. T. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų įgijo, neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Todėl šis A. T. inkriminuotas BK 260 str. 3 d. objektyvusis požymis iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas.
Taigi, kolegija, pašalinusi A. T. teismo nuosprendžiu nustatytą neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, nustato tokias jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes:
A. T. labai didelį kiekį - 42,05 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai laikė su savimi ir 2008 m. liepos 17 d., automobiliu „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atgabeno į romų bendriją iki namo Nr. 20, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Tačiau, net ir pašalinusi iš kaltinimo pagal BK 260 str. 3 d. objektyvųjį požymį – įgijimą, apelianto veikoje, teisėjų kolegija sprendžia, jog jam paskirtoji bausmė nemažintina. Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir apeliantui paskyrė teisingą bausmę, kurios švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti.
A. T. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodyta pripažintą aplinkybę, kad A. T. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 42.05 g narkotinės medžiagos – heroino.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.