- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 1-438-885/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01660-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis II grupės invalidumą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 2011-12-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G., 2013 m. rugsėjo 4 d. apie 10 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam E. Š. priklausančius planšetinį kompiuterį HP 1300 Lt vertės bei mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-C3520“ su pakrovėju 400 Lt vertės bei beverte TELE 2 SIM kortele, iš viso turto už 1700 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. Š. 1700 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pripažįsta pavogęs planšetinį kompiuterį bei mobiliojo ryšio telefoną su pakrovėju bei beverte TELE 2 SIM kortele iš nukentėjusiojo E. Š. Laikas, vieta ir data, atitinka kaip nurodyta pareiškime. Jis susitaikė su nukentėjusiuoju, įsipareigojo atlyginti visą padarytą žalą. Daugiau tai nepasikartos. Dėl savo elgesio labai gailisi.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, kurie buvo ištirti teisme.
Nukentėjusysis E. Š. tyrimo metu parodė, kad jam grįžus 2013-09-04 apie 19.30 val. į namus adresu (duomenys neskelbtini), iš po darbo, kai norėjo persirengti, pastebėjo, kad spintoje nėra jo planšetinio kompiuterio, o apsidairęs po kambarį pastebėjo, kad pavogtas ir mobilusis telefonas „Samsung GT-C3520“, kuris buvo paliktas ant stalo ir jo pakrovėjas. Taip pat pavogta ir planšetinio kompiuterio dėžė su dokumentais ir lizingo sutartis. Dėžė su dokumentais buvo už lovos. Vagystę galėjo padaryti bendranuomininkas V. G., kuris buvo išsinuomojęs buto kambarį (10 b.l.).
Nukentėjusysis E. Š. tyrimo metu papildomai parodė, kad jam mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG su pakrovėju yra grąžintas, todėl civilinio ieškinio nereiškia, telefoną su pakrovėju buvo įvertinęs 400 Lt. Telefone buvo įdėta Tele 2 SIM kortelė, kuri nukentėjusiajam bevertė. Planšetinio kompiuterio vertė 1300 Lt, todėl šiai sumai reiškia civilinį ieškinį. Kompiuterį ir telefoną galėjo pavogti tik V. G., kadangi jis matė kaip nukentėjusysis ryte išėjo į darbą, kai grįžo iš darbo, buto durys buvo užrakintos, todėl kitas asmuo be G. įeiti į butą negalėjo. Nukentėjusiojo kambario durys buvo rakinamos, bet jis jų nebuvo užrakinęs, kadangi V. G. pasitikėjo. Po šios vagystės nukentėjusysis sutikęs V. G. nebuvo (12-13 b.1.).
Nukentėjusysis E. Š. akistatos su įtariamuoju V. G. metu parodė, kad 2013-09-04 apie 8.00 val. jis išėjo į darbą, tai matė jo buto kaimynas V. G., jis nukentėjusiajam, kad išsikrausto nieko neminėjo. Apie 19 val., bet tiksliai laiko neprisimena, nukentėjusysis grįžo iš darbo, buto durys buvo užrakintos. Kai grįžo į namus bute V. G. nebuvo. Nukentėjusysis atsidarė savo spintą ir pastebėjo, kad nėra kompiuterio, tada pamatė, kad nėra ir jo dėžės, kuri buvo užkišta už sofos, dėžėje buvo visi dokumentai priedai. Tada pastebėjo, kad ant stalo nėra mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG su pakrovėju, telefone buvo įdėta TELE 2 SIM kortelė. Užėjęs į V. G. kambarį pamatė, kad nėra jo daiktų. Kadangi buto durys buvo užrakintos, buto durys neužtrenkiamos, jas reikdavo rakinti, raktus turėjo tik jie dviese su V. G., bute paliktų raktų taip pat niekur nematė, nes jis jų nepaliko, todėl pašaliniai asmenys pavogti daiktų negalėjo, juos galėjo paimti išeidamas iš buto tik V. G. (93-94 b.l.).
Kaltinamasis V. G. akistatos su nukentėjusiuoju E. Š. metu parodė, kad jis kaip E. Š. išėjo į darbą nepastebėjo, tik matė, kad jis ruošiasi. Apie 10.30 val. kaltinamasis susidėjęs daiktus ir užėjo į E. Š. kambarį, nes norėjo paprašyti autobuso bilietėlio, bet E. Š. nebuvo. Kaltinamasis pamatė ant stalo mobiliojo ryšio telefoną Samsung, jame buvo įdėta SIM kortelė, kurią kaltinamasis vėliau išmetė ir šalia telefono buvo pakrovėjas. Kadangi kaltinamasis neturėjo pinigų, todėl susigundė telefoną paimti, galvodamas, kad vėliau jis jį grąžins, nes tuo momentu galvojo telefoną užstatyti lombarde, vėliau jį paimti. Kaltinamasis V. G. telefoną paėmė su pakrovėju. Kaltinamasis matė, kad už sofos buvo užkišta kompiuterio dėžė, nes ji matėsi, kur buvo kompiuteris jis nematė ir kompiuterio neėmė. Kaltinamasis išeidamas paliko nuo buto raktą savo kambaryje ant spintelės, kadangi buto durys neužsitrenkia, todėl paliko jas atrakintas. Raktą paliko todėl, kad po to nežinojo kaip jis jį perduos (93-94 b.l.).
Liudytojas V. R. tyrimo metu parodė, kad jis 2013-09-02 išnuomojo V. G. bute kambarį, kitame kambaryje gyveno kitas nuomininkas E. Š. 2013-09-04 apie 19.00 val. liudytojui V. R. paskambino E. Š. ir pasakė, kad apvogtas butas ir paprašė jo, kad jis atvažiuotų. Liudytojui atvykus E. Š. pasakė, kad pavogtas jo mobiliojo ryšio telefonas ir planšetinis kompiuteris. V. R. paklausė, kaip patekta į butą, E. atsakė, kad atrakino duris. Duryse laužimo žymių nebuvo. Liudytojas bandė skambinti V. G., bet jo telefonas buvo išjungtas (16 b.l.).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrint įvykio vietą sudaryta įvykio vietos schema, fotografuota (5-9 b.l.).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „Inosantas" kasininkė-apskaitininkė K. T. pateikė 2013-09-05 sutartį dėl lombardo paslaugų (34-35 b.l.).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung" su pakrovėju apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir perduotas saugojimui nukentėjusiajam E. Š. (42-49 b.l.).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis E. Š. pateikė šias kopijas: Omnitel PVM Sąskaitą faktūrą, Abonento (-ų) įjungimą, Akcijos užsakymą, iš kurių matyti, kad jo pavogtas kompiuteris yra „ HP Compq.Pres. CQ58-100SA" (50-53 b.l.).
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. G. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. V. G. neteisėtai neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajam E. Š. priklausantį 1700 litų vertės turtą - planšetinį kompiuterį HP, 1300 Lt vertės bei mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-C3520“ su pakrovėju 400 Lt vertės bei beverte TELE 2 SIM kortele. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, nustatytą turto, kurį kaltinamasis užvaldė, vertę, V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., kaip svetimo turto pagrobimas.
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. V. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.
Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino visiškai, su nukentėjusiuoju susitaikė ir susitarė su juo dėl padarytos žalos atlyginimo (nukentėjusysis E. Š. baudžiamojoje byloje buvo pateikęs 1300 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti), todėl tos susitarimas yra tvirtintinas. Kaltinamasis prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusysis taip pat prašo atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės. Kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, atsiprašė nukentėjusiojo, kas rodo jo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (62-66 b. l.), administracine tvarka anksčiau buvo baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (68-69 b. l.), nedirbantis (57, 58 b. l.), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (59 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (61 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės ir VĮ Dainų PSPC psichikos sveikatos centro įskaitoje yra įrašytas, bet iš specialisto išvados Nr. 97 TPK-214/2013 matyti, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę V. G. netikslinga (70-81 b.l.). Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis ir V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju E. Š..
Kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (97-98 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą V. G. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti susitaikymo protokolą tarp V. G. ir nukentėjusiojo E. Š., kuriame užfiksuota, kad V. G. susitaikė su nukentėjusiuoju E. Š., bei, kad V. G. įsipareigoja atlyginti E. Š. 1300 turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.
Įspėti V. G., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamajam V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.