Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant vertėjai Lilijai Dautarienei, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. A. (A. A.), institucijos, priėmusios nutarimą byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Mindaugui Džermeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2010-04-08 nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. A. 2010-04-15 pateikė skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (toliau - ir Institucija) dėl 2010-04-08 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio specialisto Roberto Donskio nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 245545, kurioje jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį paskirta 150 litų bauda, panaikinimo. Mano, kad administracinė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) nepažeidė ir administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Teigia, kad į sankryžą įvažiavo degant mirksint žaliam šviesoforo signalui, o ne geltonam, kaip, jo manymu nepagrįstai, teigiama skundžiamame nutarime (b.l. 4).

Institucijos atstovas Mindaugas Džermeika teismo posėdžio metu prašo skundo netenkinti. Teigia, kad: A. A. tikriausiai nematė pareigūnų, nes jei būtų matęs, tai nebūtų važiavęs per sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui; A. A. galimai matė mirksintį žalią šviesoforo signalą, tačiau pasielgė lengvabūdiškai ir sankryžą pervažiavo degant draudžiamam – geltonam šviesoforo signalui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis teisės pažeidimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą.

Iš 2009-03-31 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. F 245545 turinio matyti, kad A. A. kaltinamas tuo, kad 2009-03-31, 06.40 val. Klaipėdos m., Minijos – Agluonos g. reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui, taip A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 78.7. ir 169. punktų reikalavimus ir pažeidė ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį (b.l. 10). Institucija 2009-04-08 nutarimu, nenustačiusi A. A. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, už minėtą veiką skyrė jam 150 Lt baudą (b.l. 11).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, juos surašė tam įgalioti pareigūnai (ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 259¹ straipsnio 2 dalis). Tačiau išanalizavus ir ištyrus bylos faktinių duomenų visetą abejotina, ar jie įrodo, kad A. A. pažeidė KET 78.7. ir 169. punktų reikalavimus, ir (ar) jo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įrodymai nustatomi: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybės asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju, analizuojant bylos medžiagą, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, kaip Institucija nustatė, kad A. A. padarė administracinį teisės pažeidimą. ATPK 124¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė ir už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. KET 78.7. punkte nustatyta, kad geltonos spalvos šviesoforo signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis, KET 169. punkte – nurodyta važiavimo per sankryžas taisyklė – esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamas pažeidimas užfiksuotas viename ekipaže dirbusių policijos pareigūnų – vyresniojo patrulio V. M. ir specialisto R. A., jiems esant tarnybiniu automobiliu Agluonos g., ties Minijos g., atsitiktinai pastebėjus nagrinėjamą pažeidimą ginčo sankryžoje ir po to sustabdžius A. A. vairuojamą automobilį. Tiriant paminėtų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 12, 13), įvykio schemoje (b.l. 14) užfiksuotus duomenis, pagristos išvados, kad A. A. pravažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam - geltonam šviesoforo signalui, daryti neįmanoma. Akcentuotina, kad pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodo, jog jie buvo Agluonų g., 10 metrų iki sankryžos su Minijos g., tačiau įvykio schemoje šis atstumas nurodytas 40-45 metrai. Be to, akivaizdu, kad iš vietos, kur buvo pareigūnai neįmanoma tiesiogiai pamatyti, koks šviesoforo signalas dega transporto priemonėms važiuojančioms Minijos gatve tiesiai, nes Agluonos g. kertasi su Minijos gatve statmenai. Teismo iniciatyva užklausta UAB „Sankryža“ informavo, kad važiuojant Minijos gatve žalias šviesoforo signalas mirksi 3 sekundes, po to pereina į geltoną šviesoforo signalą ir dega 3 sekundes, tuo metu Agluonos gatvėje dega raudonas šviesoforo signalas (b.l. 45). Vertinant tai, darytina išvada, kad pareigūnų buvimo kryptimi, kol Minijos gatvės kryptimi degė ir (ar) mirksėjo žalias, o po to geltonas signalas, degė ir (ar) pareigūnai galėjo matyti tik raudoną šviesoforo signalą. Pareigūnų pranešimuose nurodyta aplinkybė, jog tuo metu jie matė, kaip antrąja eismo juosta Minijos gatve važiavusi transporto priemonė sustojo prieš ginčo sankryžą, laikytina nepatvirtinta jokiais faktiniais duomenimis, todėl taip pat negali būti laikoma patvirtinančia ir (ar) įrodančia nagrinėjamo pažeidimo padarymą.

Liudytoju byloje apklaustas policijos pareigūnas R. A. iš esmės patvirtino ir savo, ir kartu su juo ekipaže dirbusio pareigūno V. M. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Patikslino, kad buvo apie 10-15 metrų nuo sankryžos Agluonų g. Šio liudytojo parodymai dėl pažeidimo užfiksavimo aplinkybių – tuo metu nepatruliavo, jis sėdėjo automobilyje, o kolega buvo išlipęs ir kažko ieškojo bagažinėje, tai, jog eismo ginčo sankryžoje jie specialiai nestebėjo, o pažeidimą pamatė atsitiktinai, per keletą sekundžių, bei matė, kai vienas automobilis jau buvo sustojęs, o kitas įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, vertintini, kaip patvirtinantys, jog A. A. važiavo per sankryžą, tačiau neįrodo, jog per sankryžą jis važiavo ir (ar) įvažiavo į sankryžą degant būtent draudžiamam - geltonam šviesoforo signalui.

A. A. fakto, kad iš sankryžos baigė išvažiuoti degant geltonam šviesoforo signalui, neginčija. KET 166 punkte yra numatyta, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Institucijos atstovas ir liudytojas R. A. duomenų, kuriais tiksliai būtų galima paneigti A.A.paaiškinimus, kad jis į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui nepateikė.

Liudytoja byloje apklaustos L. A. parodymai dėl važiavimo per sankryžą aplinkybių vertintini kritiškai, kadangi ji yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. žmona ir gali siekti palankaus jam sprendimo byloje.

Vertinant nustatytas aukščiau aplinkybes, liudytojo R. A. parodymus, atsižvelgiant į tai, kad skiriasi pareigūnų nurodytos aplinkybės dėl stovėjimo atstumo nuo ginčo sankryžos Agluonos gatvėje, nustačius, kad pareigūnai buvo priešingoje nei A. A. važiavimo per sankryžą kryptimi ir tuo metu tiesiogiai nestebėjo per ginčo sankryžą važiuojančių automobilių ir (ar) pėsčiųjų eismo, abejotina, ar tiriamas pažeidimas užfiksuotas tinkamai, pareigūnams betarpiškai stebint transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų eismą ginčo sankryžoje bei esant tokiam stebėjimui tinkamoje vietoje ir pan.

ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį, šiuo atveju - teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas patikrina kiekvieno įrodymo tikrumą, leistinumą, visų įrodymų tarpusavio ryšį, nustato, ar tam tikras įrodymas patvirtina ir kokia apimtimi atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią tuos įrodymus, kurių pagrindu neabejotinai gali būti nustatomas reikšmingų bylai faktų buvimas ar nebuvimas.

Šiuo atveju papildomų ir (ar) kitų įrodymų šioje byloje surinkti nėra galimybės, o visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes asmens kaltė prielaidomis negrindžiama.

Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, jog surinkti byloje faktiniai duomenys neįrodo, jog A. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutarė:

Skundą patenkinti, 2010-04-08 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio specialisto Roberto Donskio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 245545 panaikinti ir A. A. (A. A.) bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui..