Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2014-11-24 · Byla Nr. A2.2.-1259-849/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-24
Bylos Nr.
A2.2.-1259-849/2014
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00950-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Diana Atajeva
Pažeidėjas
K. J.
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.2.-1259-849/2014(Proceso Nr. 4-13-3-00950-2014-2)Procesinio sprendimo kategorija: 41.1; 52.3; 52.5. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. lapkričio 24 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucijos) įgaliotam asmeniui D. P., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. J., teismo posėdyje išnagrinėjo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini) sav., išsiskyrusio, vidurinio išsilavinimo, registruoto darbo biržoje, nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. 2014-09-01 buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. už tai, kad jis 2014-09-01 apie 11:30 val. Alytaus m., Santaikos g. 34G iš parduotuvės „Maxima“ pagrobė 1 vnt. žiebtuvėlį „Maxima“, kurio kaina 1,39 Lt, tuo minėtai parduotuvei padarė 1,39 Lt. materialinę žalą.

K. J. savo kaltės nepripažino, nes žiebtuvėlio jis nevogė. Paaiškino, kad žiebtuvėlį „Maxima“ jis buvo nusipirkęs prieš tai užėjęs į parduotuvę „Maxima“, esančią Pulko gatvėje. Su juo buvo ir brolis V. J.. Po to jie abu nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančioje Santaikos gatvėje, kur abu pirko maisto. Stovėdamas prie kasų jis dėl įdomumo paėmė pažiūrėti tokį patį žiebtuvėlį. Apsimokėję už prekes, jis su broliu praėjo pro kasas, kur juos sustabdė apsaugos darbuotojas ir paklausė, ar jis sumokėjo už žiebtuvėlį. Jis paaiškino, kad turi nusipirkęs tokį patį žiebtuvėlį kitoje parduotuvėje ir išsitraukęs iš kišenės parodė. Apsaugos darbuotojai parodė jam filmuotą medžiagą, iš kurios jis tik matė, kaip paima žiebtuvėlį, ir kaip jį padeda atgal - kaip žiebtuvėlį įsidėjo į kišenę, filmuotoje medžiagoje nematė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Pažeidimo faktą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas grindė duomenimis, užfiksuotais bendrovės „Maxima“ pareiškime, protokole, L. S. paaiškinimu (b.l. 3-5).

Ištyrus byloje esančius duomenis, kuriais įrodinėjama padarytas K. J. pažeidimas, nustatyta, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pavogė žiebtuvėlį.

Liudytoju apklaustas apsaugos darbuotojas L. S. parodė, kad pažeidimą jis nustatė stebėdamas K. J. per vaizdo stebėjimo kameras, kaip K. J. laikydamas dešinės rankos delne žiebtuvėlį prasineša jį pro kasas. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas apsaugos darbuotojas R. Š.. Tačiau byloje nėra pateiktas tiesioginis įrodymas- vaizdo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas, patvirtinantis šias jų nurodomas aplinkybes, nes, kaip paaiškino šie liudytojai, policijos pareigūnai filmavimo medžiagos iš jų neprašė, o šiai dienai vaizdo įrašas neišlikęs. Liudytojas I. U., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat patvirtino, kad nepagalvojęs apie tai, kad bus reikalingas vaizdo įrašas.

Pažymėtina ir tai, kad įmonės turto apskaitai yra keliami griežti teisės aktuose keliami reikalavimai, kurių privalu laikytis.

Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719, aktuali redakcija nuo 2010-11-07, (toliau- Taisyklės) 5 punkte nurodoma, kad nustačius plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus arba vertybių gedimą (pagal nustatymo dienos būklę), po gaisro arba stichinių nelaimių (pagal gaisro arba stichinės nelaimės pasibaigimo dienos būklę) turi būti inventorizuojama įmonės turto dalis, likusi po gaisro, stichinės nelaimės, plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo fakto arba vertybių gedimo nustatymo. Taisyklių 10 p. reglamentuoja, kad inventorizacijos atlikimui įmonės vadovo įsakymu ar potvarkiu turi būti sudaroma inventorizacinė komisija, kuriai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją pagal įsakyme nurodytos dienos būklę, nurodomas inventorizacijos pradžios ir užbaigimo laikas, įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais, o 38 p.- kad prekybos įmonėse (prekybos vietose) rastos neparduotos prekės suskaičiuojamos, pasveriamos arba išmatuojamos, grynieji pinigai už parduotas prekes, rasti kasos operacijų atlikimo vietoje, suskaičiuojami ir įrašomi į bendrą aprašą, į kurį įrašomas ir paskutinio kasos aparato kvito (kvitų, jeigu yra keli kasos aparatai) eilės numeris (numeriai), išdavimo data (datos), unikalus (unikalūs) kasos aparato (aparatų) numeris (numeriai) ir jame (juose) užfiksuotos sumos.

Šios teisės aktų nustatytos tvarkos bendrovė nesilaikė ir nepateikė teismui teisės aktų nustatyta tvarka įformintų dokumentų, neginčijamai patvirtinančių žiebtuvėlio „Maxima“ trūkumą - teismo posėdyje liudytojas R. Š. patvirtino, kad nustačius vagystės faktą inventorizacija atlikta nebuvo, nors nurodė, kad bendrovė turi atsakingą žmogų - auditorių, kuris atlieka tokias funkcijas, todėl visada yra galimybė nustatyti einamų prekių likučius po darbo arba kitos dienos rytą.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėm traukiams asmuo neprivalo įrodyti savo nekaltumo- administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą suraišiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Ištyrus teisme ir įvertinus byloje esančių visumą įrodymų, nustatyta, kad byloje pareigūno surinkti duomenys, kurių pagrindu K. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra abejotini ir neįrodantys objektyviosios pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., pusės, paremti tik prielaidomis – K. J. neigiant savo kaltę, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija privalėjo teismui pateikti neginčijamus įrodymus – vaizdo įrašą, teisės aktų nustatyta tvarka įformintų dokumentų, įrodančius jam inkriminuojamą pažeidimą.

Tuo tarpu K. J. neigė padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, teigė, kad žiebtuvėlio nevogė. Netikėti tokiais jo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie yra nuoseklūs nuo pat įvykio tyrimo pradžios: savo pirminiame paaiškinime tyrėjui jis paaiškino analogiškas aplinkybes, kad prie kasos būdamas su savo broliu jis paėmė vieną žiebtuvėlį ir pažiūrėjęs padėjo atgal, kad kišenėje turėjo lygiai tokį patį žiebtuvėlį, kurį pirko tą pačią dieną ryte kitoje „Maxima“ parduotuvėje (b.l. 6.).

Tokius jo paaiškinimus patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, I. U., parodydamas, kad K. J. pristatytas į Alytaus AVPK paaiškino, jog nevogė žiebtuvėlio, tik šį apžiūrinėjo, jog tokį patį žiebtuvėlį jis pirkęs Pulko gatvėje esančioje „Maxima“ parduotuvėje.

Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas apsaugos darbuotojas L. S. ir R. Š., kuriems K. J. taip pat paaiškinęs, kad žiebtuvėlį pirko kitoje parduotuvėje.

Liudytojas V. J. taip pat patvirtino, kad žiebtuvėlį K. J., su kuriuo jis buvo kartu, pirko parduotuvėje „Maxima“, esančioje Pulko g.

Kitų duomenų, paneigiančių K. J. paaiškinimus ir liudytojo V. J. parodymus, byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007, 2011-11-05 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2787/2011).

Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 50 str. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas ir nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena K. J. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. J. atžvilgiu nutraukti, nesant teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Diana Atajeva