Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-216/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-25
Bylos Nr.
1S-216/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Advokatai
Anna Grinevič
Kategorijos
Byla Nr. 1S-216/2010
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2, 2.1.16.1.2.1.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Dužinskui,gynėjai advokatei Annai Grinevič,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo G. P. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria įtariamajam G. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. P. įtariamas tuo, kad 2010 m. kovo 23 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio veikdamas bendrininkų grupe kartu su nepilnamete S. P. bei R. A. , jo (G. P. ) nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nužudė L. T. , t.y., rankomis suduodamas smūgius L. T. į įvairias kūno vietas, surišo rankas ir kojas, ant burnos užrišo šaliką, o ant galvos uždėjo plastikinį maišelį „Maxima“, dėl ko nukentėjusysis mirė – užduso, užspaudus kvėpavimo takus.

Šiais veiksmais G. P. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

G. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. kovo 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams, kurios terminas vėliau buvo tęsiamas.

Skundžiamoje 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartyje Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą, suėmimo terminą G. P. apygardos teismas pratęsė dar dviems mėnesiams.

Šalies argumentai

Įtariamasis G. P. skundu prašo paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesnę kardomąją priemone – namų areštu. Skunde nurodo, kad savo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažįsta ir dėl jo gailisi. Skunde tvirtina, kad iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje, atlikinėjo karinę tarnybą Garbės sargybos kuopoje, Panevėžio profesinio rengimo centre įgijo energetinių sistemų elektronikos specialybę, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, dirbdamas krovėju. Įtariamojo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepagrįstai nurodė, jog jis yra nedirbantis ir kad gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to atkreipia dėmesį į tai, kad laisvėje ir toliau turėtų darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą.

Teismo posėdyje suimto įtariamojo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo G. P. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas G. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti, tačiau pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiamas įtariamojo kaltės klausimas, t. y. nesprendžiama ar įtariamasis iš tikrųjų padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai. Todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

Teismo nuomone, šiuo atveju ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis G. P. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai patvirtina visuma byloje surinktų duomenų, kurie užfiksuoti kitos įtariamosios S. P. , liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokoluose, teismo medicinos instituto pažymoje, specialisto išvadoje taip pat kituose ikiteisminio tyrimo metu surinktuose dokumentuose.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą.

Kaip matyti iš apygardos teismo nutarties, G. P. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. G. P. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį pagal galiojančius įstatymus numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmės. Pagal pateiktą sunkiausią įtarimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, įstatymo sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki 15 metų. Dėl to teismui pripažinus jį kaltu, grėstų labai griežta bausmė. Taigi, jau pats įtarimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti G. P. pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Be to, šio pagrindo buvimą patvirtina ir tai, kad įtariamasis yra nevedęs, todėl nesaistomas tvirtų socialinių ryšių, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.

Įtariamojo skunde nurodytos asmeninio pobūdžio aplinkybės (išėjus į laisvę jis turėtų gyvenamąją vietą, lėšų pragyvenimui, nesislapstys nuo teismo iki suėmimo dirbo) ir kiti skundo argumentai yra reikšmingi konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą ar nebuvimą, tačiau, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės panaikinimą.

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Šiuos papildomus suėmimo pagrindus apygardos teismas motyvavo tinkamai. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl bendrininkų grupės padarytų nusikalstamų veikų, byloje yra keli įtariamieji, iš kurių 2 yra nepilnamečiai, be to, byloje buvo paskirtas daug laiko užtrukęs nukentėjusiojo lavono tyrimas, atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų gausa, jų apimtis, bei byloje surinktų procesinių dokumentų kiekis neleidžia abejoti šio ikiteisminio tyrimo didele apimti bei sudėtingumu. Todėl G. P. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai. Pastebėtina, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Įtariamojo G. P. suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia. Taigi, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas vyksta nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai, per paskutinius tris mėnesius byloje atlikti procesiniai veiksmai neleidžia tvirtinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų vilkinamas ar pažeistų įtariamojo G. P. teises. Juolab, kad šioje byloje dar būtina atlikti akistatas tarp įtariamųjų, apklausi įtariamuosius, surašyti galutinius įtarimus.

Įtariamasis G. P. skunde prašo jo atžvilgiu taikyti įstatymų numatomą švelnesnę kardomąją priemonę - namų areštą. Tačiau aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, leidę G. P. paskirti bei pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę.

Kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Įtariamojo G. P. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris