- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-354-267/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė (pran.), Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- K. P.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui antstoliui Arturui Bložei, trečiajam asmeniui antstolei Eurikai Rulienei dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. P. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo antstolio Arturo Bložės neteisėtai iš jo sąskaitos banke pervestus 305,54 Lt į antstolio A. Bložės kontoros depozitinę sąskaitą ir 5000 Lt neturtinę žalą. Nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyrius į ieškovo sąskaitą banke 2009-01-16 pervedė 612 Lt ligos pašalpos, kuri 2009-01-19 buvo pervesta į antstolės Vaivos Šimkienės depozitinę sąskaitą. Ieškovui kreipusis į antstolę V. Šimkienę, pastaroji 2009-01-30 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) 306 Lt grąžino į ieškovo sąskaitą. Ieškovo teigimu, antstolis A. Bložė, neturėdamas teisės išieškoti iš likusios jam sumos, 2009-02-02 pervedė į antstolio A. Bložės depozitinę sąskaitą 305,54 Lt. Ieškovas dar 2009-02-12 kreipėsi į antstolio A. Bložės kontorą, prašydamas per 3 dienas grąžinti į jo sąskaitą 305,54 Lt, tačiau jokio atsakymo į šį prašymą negavo. Ieškovo teigimu, tokiais savo veiksmais antstolis A. Bložė pažeidė CPK 689 str., 736 str., 738 str. reikalavimus. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, nepatogumus, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo reputacija šeimoje.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo K. P. 114 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pažymėjo, kad ieškovas K. P. į teismo posėdį atvyko, išklausė teismo nutartį nepriimti Šiaulių miesto apylinkės teisme 2009-12-21 gautą jo patikslintą ieškinį ir, pradėjus teismui klausyti kitų šalių prašymų, iš teismo posėdžių salės išėjo, nepaaiškinęs priežasties, ir daugiau į ją negrįžo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui neįrodžius, jog 2009-02-02 iš K. P. sąskaitos banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervestos lėšos 300,34 Lt į antstolio Arturo Bložės depozitinę sąskaitą yra ieškovo ligos pašalpa arba viršija CPK 736 str. numatytų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, nėra pagrindo ieškinį tenkinti. Nenustatęs atsakovo antstolio Arturo Bložės veiksmuose CPK 736, 737, 738, 739 straipsniuose numatytų reikalavimų pažeidimų, teismas ieškinį atmetė. Be to, teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad antstolio veiksmais ieškovui būtų padaryta neturtinė žala.
Šalies argumentai
Ieškovas K. P. pateikė pareiškimą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2009-12-21 teismo sprendimą už akių ir įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius aplinkybę, kad jo civilinė atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą yra apdrausta. Nurodė, kad iš teismo posėdžių salės, nagrinėjant teismo posėdyje civilinę bylą pagal jo ieškinį atsakovui antstoliui A. Bložei, jis išėjo manydamas, jog teismas yra šališkas, ignoruoja jo prašymus ir palaiko atsakovą. Be to, ieškovas teigė, kad teismas visiškai neįsigilino į ieškinio esmę bei pateiktus įrodymus. Ieškovo manymu, byloje nebuvo išsiaiškinta aplinkybė, ar antstolio veiksmai yra draudiminis įvykis, ar ne.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino ieškovo K. P. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas pripažino, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo už akių priėmimo netinkamumo aplinkybės yra nepagrįstos. Pažymėjo, kad ieškovas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos pareiškė vieną nušalinimą teisėjai Laisvei Aleknavičienei ir keturis nušalinimus teisėjai Eleonorai Matulaitienei, dėl šios priežasties neįvyko paskirti teismo posėdžiai. Teismas nustatė, kad į 2009-12-21 teismo posėdį ieškovas atvyko, tačiau po teismo nutarties netenkinti ieškovo prašymo priimti patikslintą ieškinį perskaitymo, ieškovas, pareiškęs, kad piktnaudžiaujama, pasišalino iš teismo posėdžių salės. Todėl teismas pripažino, jog ieškovas neįrodė, kad jis teismo posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių. Be to, teismo vertinimu, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nurodė, kad prie pareiškimo pridėtus rašytinius įrodymus (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymas 2009-01-21 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009-01-29 sąskaitos išrašą) ieškovas turėjo ir galėjo juos pateikti teismui paduodant ieškinį arba iki Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-10-26 nutarties bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktame sąskaitos išraše duomenys yra tik už 2009-01-01 – 2009-01-29 laikotarpį, t.y. neapima ginčo laikotarpio 2009-02-02 ieškovo piniginių lėšų pervedimo į antstolio Arturo Bložės depozitinę sąskaitą. Todėl padarė išvadą, jog šie įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Konstatavęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog nedalyvavo teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių, bei duomenų, jog yra pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu, teismas netenkino ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas K. P. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovas atvyko į 2009-12-21 teismo posėdį ir pateikė prašymą priimti patikslintą ieškinį bei įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus, įrodančius pinigų judėjimą. Tačiau bylą nagrinėjusi teisėja šio prašymo netenkino bei parodė šališkumą ieškovo atžvilgiu, kadangi atsakovas leido sau replikuoti dėl pareikštų prašymų. Tuomet ieškovas, atsiklausęs teisėjos, ar gali palikti teismo salę ir, gavęs teigiamą atsakymą, iš teismo posėdžių salės išėjo. Po posėdžio ieškovas eilinį kartą pateikė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, todėl nesuprantamas nutartyje išdėstytas teiginys, kad teismo posėdžio įžanginėje dalyje šalims buvo išaiškinta teismo sudėties nušalinimo teisė, ieškovas nušalinimo teisėjai nepareiškė.
2. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad jau prie pradinio ieškinio pridėtas 2009-02-11 „Swedbank“, AB išrašas, iš kurio matyti, jog antstolė V. Šimkienė 2009-02-02 grąžino į ieškovo sąskaitą 305,54 Lt ir tą pačią dieną minėtos lėšos pervestos į antstolio A. Bložės depozitinę sąskaitą. Teismo posėdžių metu bei atskirais prašymais 2009-07-08, 2009-09-08, 2009-09-18, 2009-09-23 ir 2009-10-26 ieškovas prašė teismo iš atsakovo pakartotinai išreikalauti piniginių lėšų, pervestų iš ieškovo asmeninės banko sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą, paskirstymo ir banko išrašus, patvirtinančius padarytus pavedimus. Todėl neaišku, kokių dar dokumentų iš ieškovo reikalaujama ir kodėl jų pastoviai nepakanka, kad tinkamai išnagrinėti civilinę bylą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2009-10-26 nutartimi trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, patraukė antstolę Euriką Rulienę, bet visiškai nesiaiškino, ar antstolio veiksmai yra draudiminis įvykis, ar ne, ir nepatraukė byloje trečiuoju asmeniu atitinkamos draudimo bendrovės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo K. P. atskirąjį skundą atsakovas antstolis Arturas Bložė prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, tai įrodo jo atvykimas į teismo posėdį bei dalyvavimas bylos nagrinėjime. Atsakovo teigimu, ieškovo nurodytas motyvas, kad jis paliko posėdžių salę, nes teismas buvo šališkas, yra nepagrįstas, kadangi ieškovas turėjo galimybę naudotis įstatymų nustatytomis procesinėmis teisėmis ir reikšti teismui nušalinimą prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės arba vėliau, jei apie pagrindą nušalinti sužinojo jau prasidėjus bylos nagrinėjimui. Šiuo atveju ieškovas iš teismo posėdžių salės pasišalino be teismo leidimo bei nepaaiškinęs priežasčių, t.y. nenurodė aplinkybių, liudijančių tokio jo elgesio pagrįstumą. Todėl teismas tinkamai įvertino ieškovo elgesį ir pagrįstai priėmė sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes bei įvertino šalių pateiktus įrodymus. Be to, teismas pagrįstai nesvarstė, ar atsakovo atlikti veiksmai gali būti draudiminis įvykis, kadangi ieškovas, pareikšdamas ieškinį, neprašė teismo įvertinti minėtos aplinkybės.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kad bylos nagrinėjimas būtų atnaujintas iš esmės, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Pirmosios instancijos teismas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino dėl to, kad ieškovas neįrodė buvus svarbias priežastis, dėl kurių jis pasišalino iš teismo posėdžio bei nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.
CPK 285 str. 1 d. nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. Pagal CPK 288 str. 4 d. išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko ar iš jo pasišalino dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šią teisės normą sistemiškai aiškinant kartu su CPK 142 str. 4 d. darytina išvada, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad ieškovas iš teismo posėdžio pasišalino dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi akivaizdu, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, kai yra nustatomos dvi būtinos aplinkybės.
Atskirajame skunde formuluojamas klausimas, ar šalies pasišalinimas iš posėdžių salės yra tiesiogiai susisijęs su neatvykimo į teismo posėdį padariniais, išdėstytais CPK 246 straipsnyje.
Laikoma, kad dalyvaujantis byloje asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, jeigu jis atvyko į jį, tačiau jam nepasibaigus be teismo leidimo iš jo pasišalino (CPK 155 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 155 str. 2 d. įtvirtinta galimybė dalyvaujančio byloje asmens pasišalinimą be teismo leidimo iš teismo posėdžio jam nepasibaigus pripažinti asmens nedalyvavimo teismo posėdyje atveju ir taikyti procesinį sprendimo už akių institutą. Tai yra svarbus procesinis saugiklis, užtikrinantis proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą ir veikiantis prieš šalį, siekiančią nesąžiningai vilkinti bylos nagrinėjimą.
Šiuo atveju ieškovo argumentai, kad jis teismo posėdį paliko bylą nagrinėjusios teisėjos leidimu neparemti jokiais įrodymais ir nuneigti 2009-12-21 vykusio teismo posėdžio protokolo duomenimis (b. l. 107 – 108). Įvertinusi nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad ieškovas K. P. neįrodė, jog jis iš teismo posėdžio pasišalino teismo leidimu ar dėl svarbių priežasčių.
Sprendžiant dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo, vertintinos ieškovo pareiškime nurodytos aplinkybės ir įrodymai, galintys turėti įtakos sprendimo priimto už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie leistų iš esmės suabejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Vien abstraktus nurodymas, kad teismas nesiaiškino, ar antstolio veiksmai yra draudiminis įvykis, ar ne, ir nepatraukė byloje trečiuoju asmeniu atitinkamos draudimo bendrovės, nelaikytina aplinkybe, kuri paneigia teismo padarytas išvadas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė neteisėtumo antstolio A. Bložės veiksmuose, todėl nebuvo jokio pagrindo aiškintis ar antstolio veiksmai yra draudiminis įvykis, ar ne.
Kolegija konstatuoja, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, formaliai turi įvertinti visus byloje esančius įrodymus, t.y. savo sprendimą, priimtą už akių, pagrįsti ne tik ieškovo pateiktais įrodymais, bet visa byloje esančia medžiaga. Priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas taip ir padarė, formaliai įvertino visus byloje buvusius įrodymus, t.y. tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus. Atlikęs formalų visų byloje esančių įrodymų vertinimą, teismas įsitikino, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Apeliantas nurodo, kad jis teismo posėdžių metu bei atskirais prašymais 2009-07-08, 2009-09-08, 2009-09-18, 2009-09-23 ir 2009-10-26 prašė teismo iš atsakovo pakartotinai išreikalauti piniginių lėšų, pervestų iš ieškovo asmeninės banko sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą, paskirstymo ir banko išrašus, patvirtinančius padarytus pavedimus. Tačiau, apelianto teigimu, tai nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovo reikalauti duomenys byloje buvo pateikti (b. l. 63 – 66, 81 – 86). Todėl šis apelianto atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, pripažįsta ieškovą neįrodžius, kad jis teismo posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių bei nepateikus įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, sprendimas už akių priimtas, atlikus visų byloje buvusių įrodymų formalų vertinimą, todėl naikinti pirmosios instancijos 2010 m. kovo 24 d. nutarties ir peržiūrėti 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių nėra pagrindo.
Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo K. P. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas pagrįstai, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.