Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. R., R. R., R. R. ir A. K., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ieškinyje nurodoma, jog L. R. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) sprendimu, o dalies buto ir dalies ūkinio pastato pirkimo-padavimo sandoris sudarytas (duomenys neskelbtini). Įrašas apie ištuoką Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje padarytas (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir Šeimos kodekso (toliau – SŠK) normas (40 straipsnį) santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Todėl pagal įstatymą buvo vertinama, kad šalių santuoka nutraukta nuo ištuokos įregistravimo Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, tai yra nuo (duomenys neskelbtini).

5. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buto ir ūkinio pastato dalių pirkimo-pardavimo sandorį sudarė L. R. ir jos dukra A. G. (po santuokos sudarymo – K.), perkamų daiktų dalis apmokėjo savo lėšomis. (duomenys neskelbtini) miręs H. R., ieškovės teigimu, šeimoje nebegyveno daugiau nei vieneri metai iki santuokos nutraukimo, piktnaudžiavo alkoholiu, vaikus išlaikė viena motina L. R. H. R. apskritai nebuvo žinoma apie 1992 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ Šiaulių kelių ruožo įsakymą Nr. 102 „Apie gyvenamųjų namų (butų) privatizavimą, kuriuo tuometinei kelių ruožo darbuotojai L. R. buvo skirtas privatizavimui 34,17 kv. m butas (duomenys neskelbtini), (dabar – (duomenys neskelbtini)).

6. Ieškinyje nurodyta, kad L. R. butą ir ūkinio pastato dalį prižiūrėjo, buvo sudariusi komunalinių paslaugų tiekimo sutartis, mokėjo mokesčius. Ieškovė paaiškino, jog taip pat L. R. butą remontavo, investavo pinigines lėšas į turtą. Todėl tos faktinės aplinkybės, kad jau po santuokos nutraukimo (sprendimas (duomenys neskelbtini), o įrašas apie ištuoką padarytas (duomenys neskelbtini)) L. R. beveik 30 metų rūpinosi ir išlaikė turtą, į jį investuodama sumas piniginių lėšų, tolygias jų vertei, o H. R. iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų nereiškė, įrodo, jog pagrįstai vertintina, kad ½ dalis buto ir ½ dalis 1/6 ūkinio pastato L.ai R. priklausė asmeninės nuosavybės teise.

7. Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais. Paaiškino, jog nėra ginčo tarp trečiųjų asmenų dėl pateikto ieškinio reikalavimo. Kadangi yra priėmusi motinos palikimą, ieškinio reikalavimo patenkinimas visa apimtimi leistų baigti pas notarą susitvarkyti dokumentus į likusią motinos palikimo dalį. Ieškovės atstovė papildomai pažymėjo, jog ieškovė neprašo iš atsakovo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų.

10. Tretiesiems asmenims raštu pareiškus, kad nereiškia prieštaravimų dėl ieškovės ieškinio reikalavimo, teismas 2021-12-30 nutartimi (b. l. 41) skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir ją baigė nagrinėti iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 228 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertino išdėstytas aplinkybes ir nenustatė CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių.

11. Atsakovės atstovas ir tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant atsakovės ir trečiųjų asmenų prašymams, byla išnagrinėta atsakovės atstovui ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buto dalies ir ūkinio pastato dalies pirkimo-pardavimo sandorį sudarė L. R. ir jos dukra A. G., (po santuokos sudarymo – K.), apmokėjo sandorį savo lėšomis, o įgytas nekilnojamasis turtas (turto dalys) Nekilnojamo turto registre įregistruotos L. R. nuosavybe (b. l. 29 – 30, 10 – 11). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius pažymėjo, kad savivaldybė pastato – buto ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentų neturi (b. l. 27). Šiaulių regioninis Valstybės archyvas pateikė saugomų dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) buto ir dalies ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo sandoriu, kopijas, tai yra 1992 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai Šiaulių kelių ruožas“ įsakymo Nr. 102 kopiją, įgaliojimo kopiją, mokėjimo už notaro paslaugas kopiją, įkainojimo akto kopiją.

13. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta L. R. ir H. R. santuoka (b. l. 24 – 25). (duomenys neskelbtini) registruota L. R. ištuoka (b. l. 21). (duomenys neskelbtini) mirė L. R. gim. (duomenys neskelbtini). L. R. nuosavybės teise buvo įgijusi ir iki mirties valdė šį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį 1/6 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

14. Teismo vertinimu yra įrodyta, jog L. R. butą (jo dalį) ir ūkinio pastato dalį prižiūrėjo, buvo sudariusi komunalinių paslaugų tiekimo sutartis, mokėjo mokesčius. L. R. butą remontavo, investavo pinigines lėšas į šį turtą. Taip pat įrodytos faktinės aplinkybės, kad jau po santuokos nutraukimo (sprendimas (duomenys neskelbtini), o įrašas apie ištuoką padarytas (duomenys neskelbtini)) R. R. beveik 30 metus rūpinosi ir išlaikė turtą, į jį investuodama sumas piniginių lėšų, tolygias jų vertei, o H. R. iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų nereiškė, kas įrodo tai, jog pagrįstai vertintina, kad ½ dalis buto ir ½ dalis 1/6 ūkinio pastato L. R. priklausė asmeninės nuosavybės teise.

15. Taigi, L. R. lygiomis dalimis, tai yra po ½, su dukra A. K. nekilnojamąjį turtą įsigijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-857 pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. I-1374 pagrindu. Ieškovė K. P. yra priėmusi mirusios motinos L. R. palikimą, o 2021-07-21 Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaras išdavė K. P. liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

16. Kadangi nekilnojamasis turtas įsigytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), spręstinas taikytinos teisės klausimas. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, reikalinga vadovautis 2000 m. CK nuostatomis. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

17. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnis), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką.

19. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo ūdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama.

20. Ieškovė aplinkybę dėl ginčo turto pripažinimo asmenine L. R. nuosavybe įrodinėjo tuo, kad butas įgytas jau po ištuokos (b. l. 20 – 21). Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 6-2-733/92 buvo nutraukta L. R. ir H. R. santuoka, tačiau ištuoka registruota tik (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė šias aplinkybes įrodė ir nėra dėl to pareikšta prieštaravimų. Atsakovui iš esmės nepareiškus prieštaravimų, teismas pagal įstatymą turi teisę surašyti sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 268 straipsnio 5 dalis).

21. Kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, o nagrinėjant bylą teisme, galiojant naujajam CK kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, bet pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas. Minėta prezumpcija gali būti paneigta leistinais įrodymais, o faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ieškiniu atsakovui dėl ginčo turto pripažinimo asmenine nuosavybe siekia paneigti minėtą prezumpciją.

22. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus ir aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė pateikė įrodymus įstatyminės prezumpcijos dėl jos motinos L. R. ir H. R. bendrosios jungtinės nuosavybės paneigimo. Įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta, atsakovas ir tretieji asmenys atsiliepimais neprieštaravo ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimui, todėl teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažįsta, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį visiškai ir pripažinti, kad ½ dalis buto ir ½ dalis 1/6 pastato – ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), priklauso L. R., gim. (duomenys neskelbtini)) (mirė (duomenys neskelbtini)), kurias ji įgijo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

23. Byla vesta elektronine forma, todėl nėra išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis 1/6 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklausė L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirties data (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise.

Įsiteisėjus teismo sprendimui jo patvirtintą nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.