- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-847-259/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03861-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- L. L.
- Advokatai
- Dana Žvingilienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovui V. L., atsakovui L. L., jo atstovei advokatei Danai Žvingilienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8311-774/2010 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui L. L. dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarkos nustatymo ir atsakovo L. L. priešieškinį ieškovui V. L. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. L. ieškiniu ir papildomu pareiškimu (b.l.3-4, 38) prašė papildomai prie jau esamo naudojamo ploto paskirti ieškovui naudotis patalpomis 845/1000 (1-8/9,10 kv. m), ½ (1-6/0,93 kv. m), ½ (1-3/4,05 kv. m), 1-4/12,32 kv. m, esančiomis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune, bei priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas L. L. priešieškiniu (b.l.78-80) prašė: papildant tarp šalių pasirašytos 1996-09-30 sutarties, patvirtintos Kauno m. 16-ojo notarų biuro notarės R. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), 3 punktą, paskirti ieškovui V. L. papildomai naudotis patalpa 1-8/9,10 kv. m, esančia gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui L. L. paskirti naudotis minėtame name šiomis patalpomis: P-1/4,28 kv. m, P-2/10,76 kv. m, P-3/14,16 kv. m, P-4/3,51 kv. m, P-5/4,76 kv. m, P-6/1,44 kv. m, P-7/25,14 kv. m, P-8/9,34 kv. m, P-9/0,96 kv. m, ½ dalimi 1-6/0,93 kv. m, 1-1/19,98 kv. m, 1-2/11,25 kv. m, 1-3/4,05 kv. m, 1-4/12,32 kv. m, 1-5/12,65 kv. m, 1-7/6,07 kv. m, bei priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-12-20 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai: 1) nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), tvarką: papildant tarp šalių pasirašytos 1996-09-30 sutarties, patvirtintos Kauno m. 16-ojo notarų biuro notarės R. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), 3 punktą, paskyrė ieškovui V. L. papildomai naudotis patalpa 1-8/9,10 kv. m, esančia gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui L. L. paskyrė naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis: P-1/4,28 kv. m, P-2/10,76 kv. m, P-3/14,16 kv. m, P-4/3,51 kv. m, P-5/4,76 kv. m, P-6/1,44 kv. m, P-7/25,14 kv. m, P-8/9,34 kv. m, P-9/0,96 kv. m, ½ dalimi 1-6/0,93 kv. m, 1-1/19,98 kv. m, 1-2/11,25 kv. m, 1-3/4,05 kv. m, 1-4/12,32 kv. m, 1-5/12,65 kv. m, 1-7/6,07 kv. m; 2) priteisė atsakovui iš ieškovo 133 Lt žyminio mokesčio ir 1452 Lt už advokato teisinę pagalbą; 3) priteisė iš ieškovo 24,94 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad 1996-09-30 dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo ieškovui 0,0400 ha žemės sklypo ir 0,36 dalis mūrinio su pusrūsiu, trim pastatais, mansarda gyvenamojo namo 1A1/p, kuriame naudingo ploto 139,53 kv. m, su dalimi kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l.9). Ieškovas šią dovaną priėmė. Tokiu būdu ieškovui dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys, o atsakovui – 64/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l.6-8). Sudarydamos dovanojimo sutartį, šalys taip pat susitarė dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, t. y. kad ieškovas naudosis gyvenamojo namo patalpomis: mansardoje - II-1/16,83 kv. m, II-2/2,39 kv. m, II-3/3,94 kv. m, II-4/17,30 kv. m, II-5/9,15 kv. m, bei pirmajame namo aukšte esančia patalpa 1-6/0,93 kv. m naudosis bendrai. Tai sudaro 50,08 kv. m arba 0,36 idealines dalis, kas atitinka sutarties 1 punkte nurodytą dovanojamo turto dalį ir abiejų sutarties šalių valią bei tikruosius sutarties šalių (tiek dovanos davėjo, tiek dovanos gavėjo) ketinimus. Teismas nustatė, jog bendraturčiai nesutaria dėl 1996-09-30 dovanojimo sutartimi nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, tarp jų nuolat kyla konfliktai, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovas prašo sutartyje nustatytą naudojimosi tvarką pakeisti. Įvertinęs ieškovo ir atsakovo siūlomas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkas, teismas konstatavo, jog atsakovo siūloma gyvenamojo namo naudojimosi tvarka atitinka tarp šalių susiklosčiusią faktinę naudojimosi tvarką, racionalų naudojimąsi patalpomis pagal faktinį gyvenamojo namo patalpų išplanavimą (b.l.65-67), abiejų bendraturčių nuosavybės dalis bendrame gyvenamajame name, nereikalauja papildomų sąnaudų ir tai atitinka CK 4.81 str. 1 d. nuostatas. Teismas nustatė, jog atsakovas patalpa 1-8 nesinaudoja, joje jo asmeninių daiktų nėra, į jam priklausančias gyvenamojo namo patalpas pirmame aukšte atsakovas patenka per patalpą 1-7/6,07 kv. m, atsakovas patalpų mansardoje neturi. Pagal atsakovo siūlomą variantą bendram šalių naudojimuisi tenka tik viena patalpa – koridorius 1-6/0,93 kv. m, per kurį šalys patenka į jiems priklausančias patalpas. Ieškovo siūlomu variantu patalpą 1-3/4,05 kv. m prašoma skirti bendram šalių naudojimui po ½ dalį, kas, teismo vertinimu, galimai sukeltų bendraturčiams nepatogumus ir konfliktus ateityje dėl nurodytos patalpos bendro naudojimo. Teismas pripažino, jog atsakovo siūlomas variantas palankesnis abiems šalims, kadangi abu bendraturčiai netrukdomai galės naudotis jiems priklausančiomis atskiromis gyvenamojo namo patalpomis: ieškovas namo antrame aukšte, atsakovas - namo pirmajame aukšte ir pusrūsyje, o bendram šalių naudojimui bus skirta tik viena patalpa – po ½ dalį koridorius 1-6/0,93 kv. m, iš kurio patenkama į pirmojo ir antrojo aukšto patalpas. Kadangi pagal dovanojimo sutartį ieškovas patalpų 1-4 ir 1-3 negavo, teismas ieškovo prašymą paskirti jam naudotis ½ dalimi patalpas 1-6/0,93 kv. m ir 1-4/12,32 kv. m atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas išnaudojo visas galimybes optimaliausiam naudojimosi namu variantui rasti, ketino ginčą spręsti taikiu būdu, pateikė ieškovui ikiteisminį pasiūlymą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo (b.l.50, 58), o ieškovui nesutikus, pateikė priešieškinį, kuriuo neprieštarauja, jog ieškovui būtų nustatyta teisė papildomai naudotis patalpomis 1-8/9,10 kv. m ir ½ dalimi patalpos 1-6/0,93 kv. m, kurios nebuvo šalių aptartos ir įrašytos į dovanojimo sutartį. Tuo tarpu ieškovas pateikė variantą, atitinkantį tik jo vieno interesus. Tokiu būdu teismas sprendė, jog tikėtina, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teise. Kadangi atsakovas įstatymu nustatytą įrodinėjimo pareigą įvykdė (CPK 178 str.), o ieškovas savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė, teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.124-126) ieškovas V. L. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 str. 1 d.), neužkerta kelio galimiems ginčams ir konfliktams ateityje. Sprendimu nustatyta naudojimosi namu tvarka prieštarauja teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijams. Atsakovas liko įsitikinęs, jog turi teisę vienašališkai daryti bet kokius sprendimus, savivaliauti, nekreipdamas dėmesio į kito bendrasavininkio interesus ir teises;
2) teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 str.), kadangi po teismo sprendimo ieškovas realiai gali disponuoti mažesne, negu sutartyje numatyta ir teisiškai registruota, namo dalimi;
3) teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.75 str., 4.76 str., 4.81 str.). Atsakovas namą pagal testamentą paveldėjo po tėvo mirties. Namo dalį atsakovas padovanojo ieškovui, vykdydamas tėvų valią. Dovanojimo sutarties 1 p. apibrėžtas dovanos objektas - „0,36 dalis mūrinio su pusrūsiu, trim priestatais, mansarda gyvenamojo namo 1A1/p, kuriame naudingo ploto 139,53“ (vėliau ištaisytas į 130,43 kv. m). Sutarties 2 punktu ieškovas nurodytą dovaną priėmė. Naudojimosi tvarka išdėstyta tik sutarties 3 p. Akivaizdu, jog tuo metu naudingas 130,43 kv. m plotas sudarė tik dalį visos dovanos. Sutarties 1 punkte kitos namo pagalbinės patalpos - naudingas 44,74 kv. m plotas pusrūsyje, o taip pat pusrūsyje esantis garažo 25,12 kv. m plotas, trijų priestatų bendras 19,09 kv. m plotas nevardijamos. Tačiau tai nereiškia, jog jos dovanai nepriklauso. Šios patalpos figūruoja gyvenamo namo techniniame pase. Taigi, dovanojimo sutarties 1 p. ir 2 p. nusako visos sutarties esmę, o sutarties 3 p. yra papildomas. Formaliai ieškovui kaip besąlyginė dovanos dalis priklauso ir 0,36 dalys pusrūsio su garažu 74,33 kv. m bendro ploto ir 0,36 dalys trijų priestatų 19,09 kv. m bendro ploto. Darytina išvada, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad 50,08 kv. m plotas atitinka 0,36 idealines dalis sutarties 1 punkte nurodyto dovanojamo turto. Akivaizdu, kad nuo viso namo bendro 200,29 kv. m ploto 0,36 idealines dalis sudaro 72,10 kv. m. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad ieškovui yra dovanojama namo dalis (0,36 namo idealinės dalys), ne plotas, tačiau teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovas padovanojo ieškovui gyvenamąsias patalpas;
4) pasirašant dovanojimo sutartį, buvo planuojama tikslinti naudojimosi tvarką, nes tuo metu pusrūsio su garažu bei trijų priestatų naudojimosi tvarka nebuvo apibrėžta. Faktiškai iki motinos mirties 2007 m. šalys be problemų bendrai naudojosi patalpa 1-8, ieškovas naudojosi pusrūsio, garažo, priestatų patalpomis. Juridiškai įteisinti susitarimą dėl kitų namo dalių naudojimo poreikio nebuvo. Iš atsakovo paaiškinimų akivaizdu, jog atsakovas mano pusrūsį su garažu priklausant jam asmeninės nuosavybės teise. Tačiau tokia atsakovo logika prieštarauja sutarties 1 p. dovanos objekto sampratai. Nors atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis savo dalį valdo asmeninės nuosavybės, o ne bendrosios dalinės nuosavybės teise su iš to išplaukiančiomis pareigomis prieš bendraturtį, teismas šį faktą ignoravo ir priešieškinį patenkino nepagrįstai;
5) teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškovo 2010-08-25 papildomą pareiškimą (b.l.38), reiškia, šiam pareiškimui atsakovas prieštaravimų neturėjo. Prie šio pareiškimo pridėtas pastato dalių apskaičiavimo projektas atitinka VĮ Registrų centre pagal dovanojimo sutartį registruotų pastato dalių nuosavybės proporcijas. Tuo tarpu atsakovo 2010-12-06 teismo posėdžio metu pateiktas pastato dalių apskaičiavimo projektas neatitinka registruotų pastato dalių proporcijų. Pagal atsakovo projektą ieškovo dalis yra mažesnė – vietoj registruotų 0,36 dalių yra tik 0,295 namo dalys. Teismas nepagrįstai tai ignoravo;
6) teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl patalpų 1-6 ir 1-4, motyvuodamas tuo, jog ieškovas jų dovanojimo sutartimi negavo. Ieškovo teises į turto dalį nustato ne sutarties punktas, kuriuo nustatyta naudojimosi tvarka, bet sutarties punktas, kuris apibrėžia dovanos objektą, t. y. turtą, kuris yra dovanojamas (CK 6.465 str.). Vadovaujantis teismo logika, jei nebūtų nustatyta naudojimosi tvarka, tai ieškovas neturėtų net teisės įžengti į namą. Kadangi naudojimosi tvarka neatitiko turto dalies, ieškovas ir kreipėsi į teismą, siekdamas šią klaidą ištaisyti;
7) atsakovas pateikė savo variantą, atitinkantį jo vieno interesus, todėl tikėtina, kad atsakovas piktnaudžiauja savo teise. Teismas nepagrįstai sprendė, jog teise piktnaudžiauja ieškovas. Teismas nepagrįstai palaikė šalį (atsakovą), kuri eilę metų naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančia namo dalimi ir elgiasi piktavališkai;
8) dovanojimo sutarties pasirašymo metu jokių ketinimų, o juo labiau susitarimų įrengti laiptus nebuvo. Apie mansardos rekonstrukciją ir atskirą įėjimą įrengiant laiptus šalys pradėjo tartis tik 2002 m., t. y. praėjus 7 metams po dovanojimo sutarties pasirašymo, kai atsirado lėšų darbams, pardavus dalį bendro žemės sklypo. 2003 m. buvo paruoštas viso namo rekonstrukcijos projektas, kuriame numatyta ne tik mansardos, bet ir atsakovui priklausančio pusrūsio rekonstrukcija. Darbus šalys tarėsi atlikti kartu, ką patvirtina aplinkybė, jog statybos leidimas buvo išduotas abiejų šalių vardu. Atskirą įėjimą į mansardą atsakovas žadėjo įrengti savo lėšomis, kad galėtų vienas naudotis iki tol bendru kiemu. Tačiau savo pažadų atsakovas nevykdė;
9) teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas neįvykdė savo pareigos ir neįrodė ieškinio, kaip tai numato CPK 178 str. Savo pareigą įrodyti ieškinį ieškovas įvykdė pilnai - pateikė rašytinius įrodymus, t. y. ieškovo nuosavybės teises pagrindžiantį dokumentą - rašytinę dovanojimo sutartį, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, VĮ Registrų centro sudarytus ginčijamų namo dalių planus, namo ploto apskaičiavimus, kurie atitinka namo dalis pagal jų teisinę registraciją. Tuo tarpu teismas, atmesdamas ieškinį, savo motyvus grindė vien atsakovo samprotavimais, ką šis padovanojo ieškovui, nors tai matyti iš dovanojimo sutarties.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo V. L. apeliacinį skundą (b.l.133-135) atsakovas L. L. prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, dėl šių motyvų:
1) ieškovo ir atsakovo tėvų valia buvo, kad atsakovas savo valia perleistų ieškovui tik namo mansardoje esančias patalpas. Jokių susitarimų dėl konkrečių namo dalių perleidimo niekada nebuvo. Konkrečios patalpos, kurias ieškovas gavo, išvardintos dovanojimo sutarties 3 punkte. Sandorio sudarymo metu 139,53 kv. m namo naudingas plotas buvo nurodytas tuometinio Inventorizavimo biuro (šis plotas buvo ištaisytas iš 139,53 kv. m į 130,43 kv. m 2010-07-23, nustačius, kad registro įmonė padarė aritmetinę klaidą). Aplinkybę, kad atsakovas dovanojo ieškovui tik dovanojimo sutartyje išvardintas patalpas ir kad tai sudaro 0,36 dalis nuo 139,53 kv. m ploto, patvirtina ir pastato dalių paskaičiavimas, kuris buvo pateiktas notarui, tvirtinant dovanojimo sutartį (b.l.86). Kadangi dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas pageidavimo ateityje į mansardą įsirengti sau atskirus laiptus (nuo verandos pietrytinėje namo pusėje), patalpos 1-8/9,10 kv. m atsakovas jam nedovanojo, ką patvirtina ir teismui pateiktas atsakovo 2003-01-08 sutikimas (b.l.106). Dovanojimo sutartis atitiko tiek dovanos davėjo, tiek dovanos gavėjo tikrąją valią, jų tikruosius ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.). Teismas teisingai sprendime konstatavo, kad 50,08 kv. m plotas atitinka 0,36 dalis dovanojimo sutartyje nurodyto dovanojamo turto, kuris buvo skaičiuojamas nuo 139,53 kv. m;
2) įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, atsiranda ir pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Kadangi ieškovas iki šiol atskirų laiptų, kuriais patektų į jam priklausančias patalpas mansardoje, nepasistatė (nors atsakovo sutikimas ieškovui duotas prieš 8 metus), o iki šiol naudojasi atsakovui priklausančia patalpa 1-8/9,10, atsakovas siūlė ieškovui vykti pas notarą ir sudaryti dovanojimo sutartį dėl šios patalpos. Ieškovui atsisakius, atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nekeičiant dovanojimo sutartimi nustatytos naudojimosi tvarkos, papildomai ieškovui paskirti naudotis patalpa 1-8/9,10 kv. m. Todėl teismas atsakovo priešieškinį patenkino pagrįstai (CK 4.72 str. 1 d.);
3) skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 4.75 str. Ieškovas ir atsakovas yra bendraturčiai, tik ieškovas nesutinka su dalimi, kurią jis įsigijo dovanojimo sutarties pagrindu. Teismas, įvertinęs paties ieškovo ir notarės pateiktus dokumentus dėl sandorio sudarymo, atsižvelgęs į sandorio šalių valią bei ketinimus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas dovanojimo sutarties pagrindu patalpų 1-6 ir 1-4 neperleido, todėl ieškovas neturi teisės reikšti pretenzijas į kitam bendraturčiui priklausantį turtą;
4) skunde nepagrįstai teigiama, jog atsakovo pasiūlytas variantas suteikti ieškovui galimybę vienam naudotis patalpa 1-8/9,10 kv. m, pažeidžia ieškovo teises. Ieškovas apgavo atsakovą, teigdamas, kad pasistatys atskirą įėjimą, gavo iš atsakovo tam sutikimą, tačiau savo pažado neįvykdė. Siūlydamas ieškovui naudotis dar viena patalpa, kad tik jis galėtų patekti į jam priklausančias patalpas mansardoje, atsakovas siekia ateityje išvengti galimų konfliktų, tai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog 1996-09-30 dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo ieškovui 0,0400 ha žemės sklypo ir 0,36 dalis mūrinio su pusrūsiu, trim pastatais, mansarda gyvenamojo namo 1A1/p, kuriame naudingo ploto 139,53 kv. m, su dalimi kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune (sandorio sudarymo metu 139,53 kv. m namo naudingas plotas buvo nurodytas tuometinio Inventorizavimo biuro (šis plotas buvo ištaisytas iš 139,53 kv. m į 130,43 kv. m tik 2010-07-23, nustačius, kad registro įmonė padarė aritmetinę klaidą), (b.l.9). Ieškovui dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys, o atsakovui – 64/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l.6-8). Sudarydamos dovanojimo sutartį, šalys taip pat susitarė dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, sutartyje buvo įrašyta, kad ieškovas naudosis gyvenamojo namo patalpomis: mansardoje - II-1/16,83 kv. m, II-2/2,39 kv. m, II-3/3,94 kv. m, II-4/17,30 kv. m, II-5/9,15 kv. m, pirmajame namo aukšte esančia patalpa 1-6 0,93 kv. m ploto šalys nutarė naudotis bendrai. Ieškovui šalių susitarimu paskirtas naudoti plotas yra 50,08 kv. metrai, tai sudaro 0,36 idealines dalis gyvenamojo namo ploto.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturčiai nesutaria dėl 1996-09-30 dovanojimo sutartimi nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, tarp jų nuolat kyla konfliktai, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovas prašo nagrinėjamoje byloje dovanojimo sutartyje nustatytą naudojimosi tvarką pakeisti. Ieškovas ieškiniu siekė kad jam būtų papildomai paskirta naudotis visa patalpa 1-8 9,10 kv. m ploto, o patalpos 1-6 0,93 kv. m ploto, 1-3 4,05 kv. m ploto, 1-4 12,32 kv. m ploto būtų paskirtos bendram naudojimui su atsakovu, atsakovas priešieškinyje sutiko, kad ieškovui būtų papildomai paskirta naudotis patalpa 1-8 9,10 kv. m ploto, bendram naudojimui siūlė palikti patalpą 1-6 0, 93 kv. m ploto ir paskirti atsakovui L. L. naudotis name patalpomis: P-1/4,28 kv. m, P-2/10,76 kv. m, P-3/14,16 kv. m, P-4/3,51 kv. m, P-5/4,76 kv. m, P-6/1,44 kv. m, P-7/25,14 kv. m, P-8/9,34 kv. m, P-9/0,96 kv. m, 1-1/19,98 kv. m, 1-2/11,25 kv. m, 1-3/4,05 kv. m, 1-4/12,32 kv. m, 1-5/12,65 kv. m, 1-7/6,07 kv. m. ploto.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-12-20 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, yra svarbu išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nenukrypti nuo turimų turto idealiųjų dalių, užtikrinti šalių lygiateisiškumą, bei nustatyti tokią naudojimosi bendrosios nuosavybės objektais tvarką, kuri leistų maksimaliai sumažinti šalių konfliktus ateityje. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, nors juos sieja artimi giminystės santykiai. Todėl atsakovo siekis labiau atidalinti nekilnojamąjį turtą, nepaliekant bendro naudojimo turto vienetų, nagrinėjamu atveju yra racionalesnis, labiau atitinkantis abiejų šalių interesus, suteikiantis šalims galimybę geriau atidalintu turtu naudotis, jį valdyti ir disponuoti esant reikalui.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pagrįsta ir teisinga skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvada nustatyti gyvenamojo namo naudojimo tvarką pagal atsakovo pateiktą projektą, tokia naudojimo tvarka maksimaliai atitinka šalių turimas nuosavybės idealines dalis, nusistovėjusią naudojimosi tvarką tiek anksčiau buvusių savininkų, tiek esamų, todėl ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje ginčo dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.75 str., 4.76 str., 4.81 str.), procesinės teisės normas, teismo sprendimas neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 str. 1 d.). Iš nustatytų byloje faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas pagal nustatytą teismo sprendimu naudojimosi tvarką turi galimybę naudotis 0, 36 idealinėmis gyvenamojo namo dalimis, o atsakovas-0,64 idealinėmis gyvenamojo namo dalimis. Ši naudojimosi tvarka atitinka dovanojimo sutartimi atsakovo įgytą nuosavybės dalį name.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kuriuose aptariamos tos aplinkybės, kad dovanojimo sutartimi buvo padovanotas didesnis plotas nei nurodyta minėtos dovanojimo sutarties 3 punkte, ieškovo manymu jam todėl turi būti paskirta naudotis 72,10 kv. m ploto patalpomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad atsakovas dovanojo ieškovui tik dovanojimo sutartyje išvardintas patalpas ir kad tai sudaro 0,36 dalis nuo 139,53 kv. m ploto, patvirtina ir pastato dalių paskaičiavimas, kuris buvo pateiktas notarui, tvirtinant dovanojimo sutartį (b.l.86). Kadangi dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas pageidavimo ateityje į mansardą įsirengti sau atskirus laiptus (nuo verandos pietrytinėje namo pusėje), patalpos 1-8/9,10 kv. m atsakovas jam nedovanojo, ką patvirtina teismui pateiktas atsakovo 2003-01-08 sutikimas (b.l.106). Dovanojimo sutartis atitiko tiek dovanos davėjo, tiek dovanos gavėjo tikrąją valią, jų tikruosius ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.). Teismas pagrįstai ir teisingai sprendime konstatavo, kad 50,08 kv. m plotas atitinka 0,36 dalis dovanojimo sutartyje nurodyto dovanojamo turto, kuris buvo skaičiuojamas nuo 139,53 kv. m (sandorio sudarymo metu 139,53 kv. m namo naudingas plotas buvo nurodytas tuometinio Inventorizavimo biuro (šis plotas buvo ištaisytas iš 139,53 kv. m į 130,43 kv. m 2010-07-23, nustačius, kad registro įmonė padarė dokumentuose aritmetinę klaidą).
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo turėtos 1210 lt advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-20 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti L. L. (a.k(duomenys neskelbtini) iš V. L. (a.k(duomenys neskelbtini) 1210 lt turėtų atstovavimo išlaidų.