Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Engineer“ ieškinį atsakovui UAB „Eurostrategija“ dėl skolos išieškojimo ir pagal atsakovo UAB „Eurostrategija“ priešieškinį ieškovui UAB „Engineer“ dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB ,,Engineer“ prašo priteisti iš atsakovo UAB „Eurostrategija“ 1096,35 Eurų skolą, 13,22 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad UAB „Engineer“ (toliau – Ieškovas), kurio pagrindinė veikla inžinerinių tinklų montavimas statybos objektuose, 2016 metų rugpjūtį ir rugsėjį atliko rangos darbus pagal atsakovo UAB „Eurostrategija“ (toliau – Atsakovas) užsakymą. Atliktų darbų rezultatas buvo perduotas UAB „Eurostrategija“ atstovui pasirašant atliktų darbų perdavimo aktus Nr. 16/08/23/EUR ir 16/09/26/EUR bei sąskaitas faktūras Nr. AUTO000192 ir AUTO000218, kurių sumos atitinkamai 1345,10 Eur ir 496,10 Eur, o bendra Atsakovo skolos suma 1841,20 Eur. Ieškovo išrašytos sąskaitos turėjo būti apmokėtos šiais terminais: 2016-08-23 dieną išrašyta sąskaita Nr. AUTO000192, kurios suma 1345,10 Eur, per 10 dienų, t.y. 2016-09-02; 2016-09-29 dieną išrašyta sąskaita Nr. AUTO000218, kurios suma 496,10 Eur, per 1 dieną, t.y. 2016-09-30. Ieškovo išrašytos ir Atsakovo patvirtintos sąskaitos suėjus terminui nebuvo pilnai apmokėtos. Atsakovas 2017-06-14 bankiniu pavedimu pervedė Ieškovui 896,82 Eur. Minėto pavedimo (896,82 Eur) dieną (2017-06-14) prievolių įvykdymo vėlavimas pagal išrašytas sąskaitas sudarė: 2016-08-23 dienos sąskaita Nr. AUTO000192, kurios suma 1345,10 Eur, buvo vėluojama apmokėti 285 dienas. 2016-09-29 dienos sąskaita Nr. AUTO000218, kurios suma 496,10 Eur, vėluojama apmokėti 257 dienas. Nurodo, kad Atsakovui padengus dalį prievolės, jis liko skolingas 1096,35 Eur, t.y.: 600,25 Eur (1345,10-744,85) pagal 2016-08-23 dienos sąskaita Nr. AUTO000192 ir 496,10 Eur pagal 2016-09-29 dienos sąskaita Nr. AUTO000218. Ieškovas iki ieškinio teismui pateikimo dienos priskaičiavo 13,22 Eur palūkanas, t.y. 1096,35*0,08/365*55.

Atsakovas atsiliepimu į ieškovo ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas 2016 m. gegužės mėn. su ieškovu žodžiu susitarė sudaryti rangos sutartį, pagal kurią Ieškovas įsipareigojo atlikti įrangos montavimo darbus užsakovui UAB „Litak-tak“, priklausančiame pastate. Tarp šalių buvo susitarta, jog Ieškovas tinkamai bei laiku Objekte atliks kabelizavimo, įrenginių prijungimo bei atliktų darbų išbandymo darbus, o Atsakovas, Ieškovui tinkamai bei laiku atlikus aukščiau nurodytus darbus, sumokės sutartą darbų atlikimo kainą pagal Ieškovo pateiktas sąskaitas - faktūras. Šalys susitarė, kad Ieškovas darbus pabaigs per du mėnesius, t. y. iki 2016 m. liepos mėnesio, tačiau Ieškovas Objekte dirbo nuo 2016 m. gegužės iki rugsėjo mėnesio, o po darbų atlikimo paaiškėjo, jog atlikti darbai yra netinkamos kokybes — buvo nustatyti Ieškovo atliktų darbų trūkumai dėl netinkamo elektrinio ventiliatoriaus prijungimo, nekokybiško sanitarinio mazgo ventiliatoriaus elektros instaliacijos pajungimo (dėl šios priežasties ventiliatorius buvo sugadintas nepataisomai), netinkamo ventiliatorinių konvektorių laikino elektros kabelizavimo, ventkameros prijungimo, automatizavimo skydo surinkimo, įjungimo ir suderinimo. Tai, kad atlikti darbai buvo su trūkumais, įrodo be kita ko ir Atsakovo siųstos pretenzijos Ieškovui, ir užsakovo UAB „Litak-tak“ pateiktas defektinis aktas. Siekdamas geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją. Atsakovas Ieškovą informavo apie darbų trūkumus pareikšdamas pastabas, siųsdamas pretenzijas, reikšdamas prašymus ištaisyti darbo trūkumus, tačiau Ieškovas į tokio pobūdžio pretenzijas nereagavo, darbų trūkumų neištaisė, su Atsakovu nebendradarbiavo. Ieškovas elgėsi nesąžiningai ir nesutiko tinkamai pabaigti darbus ir ištaisyti paslėptus jų trūkumus bei pareiškė Atsakovui reikalavimą sumokėti pilną darbų kainą, remdamasis Atsakovo iki atliktų darbų trūkumo paaiškėjimo pasirašytais darbų priėmimo aktais ir gautomis PVM sąskaitomis - faktūromis. Atsakovui teko sudaryti sutartį su kitais rangovais dėl Ieškovo atliktų darbų trūkumų ištaisymo ir neatliktų darbų užbaigimo bei papildomai sumokėti už defektų pašalinimą tokiu būdu patiriant papildomus nuostolius. Atsakovui šalinant Ieškovo darbų trūkumus, sumos, iš viso - 1142,70 Eur, tačiau Ieškovas geranoriškai jų apmokėti nesutiko. Atsakovas papildomai pažymi, jog dalį sutartos sumos už atliktus darbus sumokėjo 2017-06-14 Ieškovui sumokėjo 896,82 Eur. sumą. Likusios sumos sumokėjimą Atsakovas sustabdė iki tinkamo darbų atlikimo bei atitiktų darbų trukumų pašalinimo. Nepaisant daugkartinių Atsakovo raginimų tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei pašalinti nekokybiškai atliktų darbų trūkumus. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, vengė tinkamai vykdyti prievolę, klaidino Atsakovą bei elgėsi nesąžiningai. Dėl šių Ieškovo veiksmų Atsakovas ne tik prarado klientą - užsakovą UAB „Litak-tak“, bet ir patyrė nuostolius, kuriuos atlyginti yra Ieškovo pareiga. Taip pat nurodo, kad ieškovo prievolės įvykdymo, teise gauti 40,00 Eur kompensaciją Ieškovui taip pat neatsirado, kadangi pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. ji atsirastų tik įgijus teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas. Atsakovas laikosi pozicijos, jog tik dėl Ieškovo netinkamai - vykdytų sutartinių įsipareigojimų netinkamai ir ne pilna apimtimi atliktų darbų bei dėl Ieškovo veiksmų patirtų nuostolių, Atsakovas nėra sumokėjęs galutinės Ieškovo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos kainos, o vienašališkai Ieškovo skaičiuojamoms palūkanoms nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Ieškovo Ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas pateiktame dublike nurodo, kad Atsakovas klaidingai atsiliepime nurodo, kad 2016 metų gegužės mėn. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų UAB „Litak-tak“ objekte, o šie darbai turėjo būti baigti 2016 metų liepą, o faktiškai buvo baigti 2016 m. rugsėjį. Darbai užsakyti buvo tik 2016 m. rugpjūčio mėn. 8 dieną, kai Atsakovo atstovas E. B. atsiuntė užklausas. Pažymėjo, tai, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos sutarties. Darbų apimtis, kaina, terminai ir kitos sąlygos buvo aptarti ir užsakyti žodžiu, o pilna sutarties įvykdymą liudija šalių pasirašyti atliktų darbų perdavimo aktai. Nurodė, kad Atsakovas yra profesionalus statybų rinkos dalyvis – inžinerinių tinklų montavimo bendrovė, todėl puikiai suvokė sudaromos sutarties aplinkybes. Atliktų darbų perdavimo aktai šalių buvo pasirašyti 2016 metų rugpjūčio 23 ir rugsėjo 26 dieną. Atsakovas nurodo, kad Ieškovas atliko darbus vėluodamas ir nekokybiškai. Atsakovas be kita ko remiasi susirašinėjimu kuris tarp šalių įvyko 2016 metų rugpjūčio 19 ir rugsėjo 6 dienomis, t.y. abu kartus prieš pasirašant atliktų darbų aktą. Taigi akivaizdu, kad abu kartus pasirašant atliktų darbų aktą Atsakovas jau buvo atsižvelgęs į visas aplinkybes ir laisva valia pasirašydamas aktus patvirtino, kad net jei kažkokios problemos ir buvo tai jos buvo išspręstos ir atliktų darbų rezultatas, jo kaina, įvykdymo terminas ir kitos aplinkybės visiškai tenkino Atsakovą. Nurodė, kad atsakovo kaltinimai, kad ieškovas nekokybiškai atliko darbus yra nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų kurie patvirtintu, kad Ieškovo atlikti darbai buvo su defektais. Atsakovas prideda savo paties surašytą defektinį aktą, kuri, klaidindamas teismą pristato, kaip gautą iš UAB „Litak-tak”, ir trečiosios šalies, medžiagų tiekėjo UAB „Laumiva” raštą iš kuriuo neįmanoma nustatyti nei kokį tiksliai variklį, nei iš kokio objekto Atsakovas pristatė tiekėjui apžiūrėti. Atsakovas, turėjo pareigą organizuoti atliktų darbų priėmimą, atlikti kontrolinius matavimus ir turėjo teisę nepriimti netinkamai atliktų darbų. Tačiau atsakovo pasirašyti atliktų darbų aktai rodo, kad patikrinus darbus Atsakovą tenkino gautas rezultatas. Atsakovas priėmė Ieškovo atliktus darbus 2016 metų rugsėjo mėn., o vadovaujantis LR CK 6.694 str. 3 d. „užsakovui (Atsakovui), iš anksto priėmusiam atskiro darbų etapo rezultatą, pereina šio rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, išskyrus atvejus, kai tai įvyko dėl rangovo kaltės. Jeigu užsakovas pradeda naudotis statiniu iki jo priėmimo, statinio atsitiktinio žuvimo rizika tenka užsakovui, jei sutartis nenustato ko kita.”. Atsakovas neturėjo priekaištų dėl Ieškovo atliktų darbų ir pasirašė atitinkamus perdavimo dokumentus, tuo pačiu Atsakovui perėjo atliktų darbų rezultato atsitiktinio sugedimo rizika, todėl net jei Atsakovo Atsiliepime nurodytos aplinkybės būtų įrodytos, tai įrangos gedimo rizika ir remonto kaštai tenka pačiam Atsakovui.

Atsakovas pareikštu tripliku nurodo, kad Ieškovas klaidina teismą neteisingai nurodydamas, jog Atsakovo darbai buvo užsakyti tik 2016-08-08. Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo teiginius, pateikia ištrauką iš ginčo šalių susirašinėjimo el. paštu. Atsakovas pažymi, kad 2016-08-08 savo el. laišku ne siekė susitarti dėl darbų atlikimo pradžios, tačiau priminė Ieškovui apie jo tinkamai nepabaigtus darbus. Taip Atsakovas išreiškė savo pakartotinį prašymą Ieškovui dėl darbų užbaigimo, nes darbų atlikimo terminai jau buvo pradelsti. Tai patvirtina ir statytojo UAB „Litak–Tak“ dar iki Ieškovo tariamos darbų pradžios (2016-08-08) parašytas 2017-08-01 el. laiškas. Atsakovas nuo darbų užsakymo pradžios, visą darbų vykdymo laikotarpį, teikė Ieškovui pastabas dėl darbų kokybės bei atsikirtimus į jo reiškiamas pretenzijas dėl pradelstų mokėjimų ir šios aplinkybės Ieškovui yra žinomos. Atsakovas siekė su Ieškovu susitarti gražiuoju bei prašė Ieškovo prisiimti bent dalį patirtų papildomų išlaidų dėl Ieškovo nekokybiškai atliktų arba išvis neatliktų darbų (netinkamo el. ventiliatoriaus prijungimo, netinkamo sanitarinio mazgo ventiliatorius elektros instaliacijos prijungimo, neatlikto ventiliatorinių konvektorių laikino el. kabelizavimo, ventkameros prijungimo, automatizavimo skydo surinkimo, paleidimo ir suderinimo darbų). Ieškovas į Atsakovo raginimus pašalinti atliktų darbų trūkumus atsikirsdavo teigdamas, jog statytojas UAB „Litak-Tak“ neturi jokių pretenzijų dėl Ieškovo atliktų darbų, tačiau jokių panašaus pobūdžio statytojo pareiškimų ar darbų trūkumų pašalinimo faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kaip jau minėta Atsakovo 2017-10-11 atsiliepime į ieškinį, Atsakovas, supratęs, kad žodžiu nepavyks išspręsti defektų šalinimo išlaidų pasidalijimo taikiomis derybomis, buvo priverstas į Ieškovą kreiptis raštu, nurodydamas anksčiau žodžiu aptartas esmines mokėjimo vėlavimo priežastis. Ieškovui tinkamai nevykdant savo kaip rangovo pareigos iki darbų pradžios pateikti Atsakovui užsakytų darbų lokalines sąmatas, Atsakovas bei Ieškovas žodžiu sutarė atliekamų darbų apimtis bei terminus (iki 2016-06-24). Šalys sutarė tinkamai atliktus darbus užfiksuoti pagal faktą, t. y. pagal faktiškai panaudotas medžiagas realiomis įsigijimo kainomis ir darbuotojų laiką. Atsakovas papildomai pažymi, jog prieš sudarydamas sutartį su Ieškovu kaip inžinerinių tinklų (sistemų) montavimo ir su tuo susijusių darbų atlikimo profesionalu, pagrįstai tikėjosi iš jo kokybiškai atliktų darbų. Atsakovas neturėjo pareigos nuolat prižiūrėti, kaip Ieškovas atlieka aukščiau nurodytus darbus bei ieškoti jau atliktų paslėptų darbų trūkumų, kurių Atsakovas pavedė darbus atlikti profesionalui, kadangi pats neturi tam pakankamos kvalifikacijos. Pagal šalių susitarimą, darbai turėjo būti atlikti kokybiškai, panaudojant geriausios kokybės medžiagas ir profesionalų darbą, tačiau tokio rezultato Atsakovas negavo. Po pakartotinių statytojo UAB „Litak-Tak“ atstovo L. L. pretenzijų ir Atsakovo raginimų, Ieškovas, teigdamas Atsakovui, kad atliko visus darbus, 2016-08-16 pateikė atliktų darbų aktą, kuriame nurodė, jog atliko „ventkameros pajungimo, derinimo darbus“. Tačiau po darbų akto pasirašymo statytojo UAB „Litak-Tak“ atstovas L. L. informavo Atsakovą, kad darbai nėra atlikti tinkamai. Atsakovas, supratęs, jog buvo suklaidintas, 2016-08-19 el. paštu pranešė Ieškovui apie paaiškėjusius atliktų darbų trūkumus bei paprašė susitikti objekte, tačiau išspręsti susidariusios situacijos nepavyko. Atsakovas buvo priverstas samdyti trečiuosius asmenis Ieškovo neatliktiems darbams pabaigti bei jų trūkumams ištaisyti. Ieškovo teiginys, kad darbai buvo kokybiškai atlikti juos tinkamai perduodant Atsakovui, yra klaidingas, o Ieškovo siekis perkelti atsakomybę dėl netinkamų darbų priėmimo akto pasirašymo Atsakovui tik papildomai patvirtina, jog Ieškovas tokiu būdu siekia pridengti savo nesąžiningumą. Kadangi Ieškovas tinkamai bei kokybiškai neatliko darbų, atsisakė bendradarbiauti su Atsakovu ir ištaisyti atliktų darbų trūkumus, o dėl netinkamai atliktų ir neužbaigtų darbų Atsakovas patyrė papildomų nuostolių, pareiga pilna apimtimi mokėti Ieškovui už atliktus darbus Atsakovui nekyla. Be to, Atsakovas ketina pateikti priešieškinį šioje civilinėje byloje dėl jo patirtų nuostolių atlyginimo, kuriuos atlyginti yra Ieškovo pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.662 straipsnio 4 dalį, užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo - perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Taigi, Ieškovo argumentai, jog darbų priėmimo akto pasirašymo faktas reiškia, jog visa rizika bei atsakomybė už netinkamai rangovo atliktus darbus pereina užsakovui.

Atsakovas UAB „Eurostrategija“ taip pat byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo UAB „Engineer“ 2050,16 Eur patirtus nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2016 m. gegužės mėn. atsakovas ir ieškovas žodžiu susitarė sudaryti rangos sutartį, pagal kurią Ieškovas įsipareigojo atlikti įrangos montavimo darbus užsakovui UAB „Litak-Tak“, priklausančiame pastate, esančiame adresu Vytauto g. 53, Keturiasdešimt totorių kaimas, Pagiriai, Vilnius. Buvo sutarta jog Ieškovas juos pabaigs per du mėnesius, t. y. iki 2016 m. liepos mėnesio, tačiau Ieškovas Objekte dirbo nuo 2016 m. gegužės iki rugsėjo mėnesio, o po darbų atlikimo paaiškėjo, jog atlikti darbai yra netinkamos kokybės - buvo nustatyti Ieškovo atliktų darbų trūkumai dėl netinkamo, nekokybiško sanitarinio mazgo elektrinio ventiliatoriaus elektros instaliacijos pajungimo (dėl šios priežasties ventiliatorius buvo sugadintas nepataisomai), neatlikto ventiliatorinių konvektorių laikino elektros kabelizavimo (2015 m. pabaiga), neatliktų ventkameros prijungimo, automatizavimo skydo surinkimo, įjungimo ir suderinimo darbų. Tai, kad atlikti darbai buvo su trūkumais, įrodo be kita ko ir Atsakovo siųstos pretenzijos Ieškovui. Dėl to, kad Ieškovas tinkamai ir laiku neatliko visų sutartų rangos darbų, o atliktus darbus atliko itin nekokybiškai bei atsisakė savo lėšomis ištaisyti visus jų trūkumus, Atsakovui teko sudaryti sutartis su kitais rangovais dėl Ieškovo atliktų darbų trūkumų ištaisymo ir neatliktų darbų užbaigimo bei papildomai sumokėti už defektų pašalinimą tokiu būdu patiriant papildomus nuostolius. Atsakovas 2016-08-19 el. paštu pranešė Ieškovui apie paaiškėjusius atliktų darbų trūkumus bei paprašė susitikti objekte, tačiau išspręsti susidariusios situacijos. Ieškovas atsisakė taisyti šiuos trūkumus, teigdamas, jog tai - Atsakovo inžinerinės sistemos priklausinys, tačiau ventiliatoriaus gedimo priežastys buvo sąlygotos Ieškovo netinkamai atliktų darbų, kadangi ventiliatoriaus elektros sistemą montavo Ieškovas. Atsakovui nuvykus į Objektą apžiūrėti sugedusio ventiliatoriaus ir jį demontavus bei perdavus tiekėjo ekspertizei, tapo aišku, jog ventiliatoriaus gedimui įtaką padarė netinkamas elektros maitinimo sujungimas. Atsižvelgiant į tai, kad rangovas atliko neteisėtus veiksmus, vadovaujantis LR CK 6.703 str. 1 d. bei STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 49 punkto nuostatomis projektuotojas atsako už projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes, jam kyla civilinė atsakomybė.

Ieškovas atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodo, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tiek Ieškovas (elektros rangovas) tiek Atsakovas (santechnikos ir vėdinimo rangovas) dirbo tame pačiame statomame objekte kaip du nepriklausomi rangovai pasamdyti tiesiogiai statytojo. Atsakovui ir kitiems pastato rangovams nesusitvarkant su savo prisiimtomis pareigomis statytojas 2016-08-01 elektroniniu paštu visus be išimties pastato rangovus įspėja dėl bendro pastato statybos termino nesilaikymo. Gavęs laišką Atsakovas, kuris tuo metu nespėjo vykdyti savo prisiimtų darbų objekte 2016-08-08 kreipėsi į Ieškovą prašydamas pagalbos. Esant statytojo spaudimui kuo greičiau užbaigti statybas akivaizdu, kad šalys neturėjo laiko suderinti ir sudaryti sutartis raštu ir vykdė darbus pasitikėdamos viena kita. Ieškovo atlikus darbus patvirtina ir Atsakovo parašyti atliktų darbų aktai ir sąskaitos, kurios Atsakovo nebuvo apmokėtos.

Atsakovo pateikta papildomų darbų sąmata šalių nebuvo pasirašyta, todėl nėra jokių duomenų dėl šalių susitarimo atlikti tokius darbus, maža to Atsakovas nepateikia jokių duomenų, kad ši sąmata apskritai buvo ruošta ir perduota jam Ieškovo. O net jei tokie darbai ir butų ir užsakyti, tai sąmatoje yra aiškiai nurodyta, kad visas reikiamas medžiagas tiem darbam tiekia užsakovas t.y. Atsakovas. Pateikta sąmata buvo paruošta Ieškovo ką patvirtina ir buvęs UAB „Engineer“ projektų vadovas E. Č., kuris buvo atsakingas už Ieškovo vykdomus darbus šiame objekte ir iš kurio buvo užsakyti Ieškovo atlikti darbai. Atsakovas užklausė Ieškovo dėl papildomų darbų (2016-08-16 sąmata) ir užsakė tik dalį jų, ką patvirtina 2016-08-23 Atsakovo pasirašytas aktas, o likusią dalį Atsakovas pats, savo sprendimu užsakė iš kito rangovo arba tikėjosi atlikti pats arba apskritai neketino to daryti. Atsakovo pateikti priedai – 2016-08-16 dienos sąmata, 2016-08-19 Atsakovo laiškas dėl darbų eigos ir susitikimo ir 2016-08-23 dienos atliktų darbų aktas įrodo ir tai, kad Ieškovas klaidina teismą ir dėl šalių susitarimo sudarymo datos ir sutartų terminų – tarp neva Ieškovo sudarytos papildomų darbų sąmatos ir atliktų darbų akto pasirašymo buvo praėję vos viena savaitė, kai Atsakovas teigia, kad darbai sutarti 2016 m. gegužę, o įvykdyti tik rugsėjį, t.y. praėjus keturiems mėnesiams. Taip pat nurodo, kad reikalavimą dėl sugedusio ventiliatoriaus Atsakovas pareiškė tik praėjus pusei metų po atliktų darbų (nors tokio tipo gedimas, kai ventiliatorius sudega dėl netinkamo elektros pajungimo turėjo paaiškėti patį pirmą kartą įjungus ventiliatorių, tai yra jau darbų priėmimo metu, kai logiška, kad ventiliatorius buvo išbandytas prieš pasirašant atitinkamus darbų priėmimo aktus) ir tik po to, kai pradėjo gauti pretenzijas dėl neapmokėtų sąskaitų. Iš UAB „Laumiva“ rašto ir fotonuotraukų neįmanoma nustatyti, nei ventiliatoriaus sumontavimo vietos, laiko, objekto, kas jį sumontavo ir kas pajungė elektra.

Atsakovas pareikštu dubliku nurodo, kad atsakovas vadovavosi su statytoju UAB „Litak-tak“ sudaryta sutartimi, todėl užsakant darbus iš UAB „Engineer“ terminai negalėjo būti ilgesni nei sutartis su statytoju. Apie terminus UAB „Engineer“ gerai žinojo ir buvo informuotas, kadangi ir pats turėjo sutartį su statytoju UAB „Litak–tak“, ir turėjo laikytis sutarčių įvykdymo terminų. UAB „Engineer“ vangiai atlikinėjo sutartus darbus, o vėliau dalies jų neatliko (ventkameros automatika, paleidimas). UAB „Engineer“ sutartus darbus atlikinėjo dalimis. Darbai buvo užsakyti ir pradėti vykdyti anksčiau nei Ieškovas teigia. Todėl UAB „Engineer“ teigimas, jog darbai buvo užsakyti tik nuo 2016-08-08 yra nepagrįstas ir klaidinantis teismą. Nurodo, kad nors sąmata ir nebuvo pasirašyta, tačiau tai nepaneigia nei jos pateikimo fakto, nei susitarimo tarp šalių egzistavimo fakto, kadangi neretai bendravimas tarp šalių vyko elektroniniu paštu, dėl tos priežasties ir buvo siunčiami nepasirašyti dokumentai. Ieškovo argumentai, jog Atsakovas užsakė tik dalį darbų, o likusią dalį Atsakovas pats, savo sprendimu užsakė iš kito rangovo arba tikėjosi atlikti pats arba apskritai neketino to daryti ir šiuo metu nesąžiningai šias savo išlaidas bando perkelti Ieškovui reikalaudamas sumokėti už darbus, yra nepagrįsti. Atsakovas nurodė, kad pasirašant darbų atlikimo aktą fiziškai nedalyvavo vietoje ir sumontuoto ventiliatoriaus netikrino. Apie jo netinkamą sumontavimą sužinojo tik UAB ,,Litak-Tak“ atstovui A. B. (asmuo atsakingas už pastatų eksploatavimą, priežiūrą ir valdymą) apie tai pranešus. Atsakovas nurodo, jog jis neturi pareigos apmokėti pagal netinkamai pateiktus (išrašytus) buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie išrašomi nesilaikant PVM apmokestinimo tvarkos, dėl šios priežasties Atsakovas reikalavo Ieškovo pateikti tinkamus buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių pagrindu būtų atliekamas mokėjimas. Nepagrįsti Ieškovo argumentai, jog Atsakovas galėjo apmokėti dalį sumos pagal netinkamai parengtus buhalterinės apskaitos dokumentus.

Teismo posėdžio metu ieškovo direktorius J. L. palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė tenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti, taip pat prašė skirti atsakovui 2000 Eur baudą, nes atsakovas teismo procesu metu buvo nesąžiningas, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad atsakovo nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad atsakovo atstovas E. B. neturėjo teisės dalyvauti šioje civilinėje, nes jis yra tik laikinai einantis direktoriaus pareigas asmuo, o LR CPK 56 str. nenumato, kad toks asmuo gali būti juridinio asmens atstovu civilinėje byloje. Teismui paskyrus atsakovui baudą, pusę šios sumos prašė skirti ieškovui. Nurodė, kad visus sutartus darbus su atsakovu atliko tinkamai, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Taip pat nurodė, kad pareikštas priešieškinis yra nepagrįstas, nes atsakovas atliktus darbus priėmė ir pretenzijų neturėjo, ką liudija atliktų darbų aktas.

Teismo posėdžio metu atsakovo direktorius E. B. parodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė tenkinti byloje pareikštą priešieškinį. Nurodė, kad su ieškovu buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, tačiau ieškovas laiku sutartų darbų neatliko, taip pat darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl ko atsakovas patyrė finansinius nuostolius, taip pat dėl ieškovo nekompetencijos prarado klientą - UAB „Litak-tak“.

Teismo posėdžio atsakovo atstovas advokatas Mindaugas Zalepūga prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2015 metais atsakovas susitarė su ieškovu, kad ieškovas 2016 metais atliks šildymo sistemos darbus, tačiau ieškovas sutartu laikų darbų neatliko, o darbai buvo atlikti nekokybiškai. Tai, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai pastebėjo vėliau, po atliktų darbų akto pasirašymo. Ieškovas žadėjo ištaisyti savo darbo broką, tačiau to nepadarė. Dėl ieškovo nenoro bendradarbiauti atsakovas patyrė nuostolius, nes turėjo samdyti kitą įmonę, kuri sutvarkė ieškovo darbo broką. Nurodė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl atliktų darbų kokybės, todėl ieškovas turi prisiimti atsakomybę.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2015 metų dirbo UAB Engineer projektų vadovu, jo darbas buvo organizuoti darbus objektuose. Nurodė, kad dirbo su atsakovu, nes pagal atsakovo užsakymą turėjo atlikti elektros darbus. Sutartis buvo žodinė. Jie sutarė, kad UAB „Engineer“ pajungs vėdinimo įrangą ir atliks kitus su elektros instaliacija susijusius darbus. Visi darbai, kurie buvo sutarti, buvo atlikti, o atsakovas jiems pretenzijų neturėjo. Nurodė papildomai, kad visi darbai, kurie buvo nurodyti darbų atlikimo akte, buvo atlikti. Nurodė, kad tuomet, kai buvo pasirašytas darbų atlikimo aktas, jis susitiko su UAB „Eurostrategija“ atstovu, apžiūrėjo visus objektus, kur buvo atliekami užsakyti darbai, pretenzijų dėl darbų kokybės nebuvo. Nurodė, kad dėl blogai atliktų darbų į juos nieks nesikreipė.

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovas, kaip rangovas, įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus - įrangos montavimo darbus užsakovui UAB „Litak-tak“, priklausančiame objekte, esančiame adresu Vytauto g. 53, Keturiasdešimt totorių kaimas, Pagiriai, Vilnius (toliau tekste - Objektas). Šalys susitarė, kad ieškovas atliks objekte kabelizavimo, įrenginių prijungimo bei atliktų darbų išbandymo darbus, o atsakovas už atliktus darbus atsiskaitys. Pagal ieškovo poziciją, jis darbus turėjo atlikti 2016 metų rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, pagal atsakovą ieškovas darbus turėjo atlikti iki 2016 metų liepos mėnesio.

Ieškovas teigia, kad atlikus visus sutartus darbus ir pasirašius atliktų darbų aktus, atsakovas pilnai neatsiskaitė su ieškovu ir liko skolingas 1096,35 Eur skolos, pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras (1 t., b.l. 6, 8). Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu, nurodė, kad ieškovas sutartus rangos darbus atliko pavėluotai ir nekokybiškai, dėl ko atsakovas patyrė 2050,16 Eur nuostolių. Taigi šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, taip pat dėl atliktų darbų kokybės.

Dėl ieškinio pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią atsakovas atliko sutartus darbus. Iš byloje esančio 2016-08-23 atliktų darbų akto Nr. 16/08/23/EUR, matyti, kad ieškovas atliko Objekto kabelizavimo ir prietaisų prijungimo darbus, o atsakovo atsakovas šiuo darbus priėmė (1 t., b.l. 5), šio atliktų darbų akto pagrindu ieškovas 2016-08-23 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Serija AUTO Nr. 000192, 1345,10 Eur sumai (1 t., b.l. 6). Iš 2016-09-26 atliktų darbų akto Nr. 16/09/26/EUR matyti, kad ieškovas Objekte atliko kitus kabeliavimo darbus, o atsakovas šiuos darbus priėmė (1 t., b.l. 7), šio atliktų darbų akto pagrindu ieškovas 2016-09-29 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Serija AUTO Nr. 000218, 496,10 Eur sumai (1 t., b.l. 8). Iš viso ieškovas atliko darbų už 1841,20 Eur, tačiau atsakovas ieškovui 2017-06-14 sumokėjo 896,82 Eur (1 t., b.l. 19), ieškovas šią gautą sumą paskirstė taip: 40,00 Eur suma buvo įskaityta kaip kompensacija išlaidoms susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d., 111,97 Eur suma įskaityta kaip 8% metinės palūkanos – (1345,10 *0,08/365 *285) + (496,10 *0,08/365 *257), vadovaujantis LR CK 6.261 str., kuris nustato, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas moka sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas. Kadangi šalys nesusitarė dėl kito palūkanų dydžio, šiuo atveju taikomos LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str., o 744,85 Eur suma buvo įskaityta kaip pagrindinės prievolės mokėjimas pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija AUTO Nr. 000192, 1345,10 Eur sumai. Ieškovas nurodo, kad galutinis atsakovo įsiskolinimas yra 1096,35 Eur, taip pat ieškovas nurodo, kad iki ieškinio teismui pateikimo dienos priskaičiavo 13,22 Eur 0,08 Proc. dydžio palūkanas už 55 dienas.

Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą; su darbų priėmimo faktu susijęs mokėjimas rangovui už atliktus darbus. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis.

Pažymėtina, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Nagrinėjamu atveju abiejų šalių pasirašyti atliktų darbų aktai nenuginčyti, juose nei projektų vadovas, nei užsakovas suderintų darbų trūkumų nenurodė.

Pažymėtina tai, kad procese galioja rungtyniškumo principas. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal LR CPK 185 straipsnio 2 dalies nuostatas, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis.

Atsakovo pagrindinis argumentas, dėl kurio jis nesutinka su nurodytuose aktuose atliktais darbais, yra tas, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai, nes atliktų darbų brokas išryškėjo vėliau, t.y. pagal 2016-12-06 defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad atlikus san. mazgo el. ventiliatoriaus patikrinimą, buvo nustatytas klaidingas el. ventiliatoriaus pajungimas, ko pasėkoje el. ventiliatorius sugedo (1 t., b.l. 48). Atsakovo pozicija, jis neturi pareigos atsiskaityti su ieškovu dėl netinkamai atliktų darbų.

Teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija, nes kaip matyti iš byloje esančių atliktų darbų aktų, ieškovas ir atsakovas nesitarė dėl elektrinio ventiliatoriaus Objekte pajungimo, todėl ir negalėjo būti atsakingas už el. ventiliatoriaus pajungimą. Taip pat sutiktina su ieškovo pozicija, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovo atlikti darbai buvo atlikti nekokybiškai, o iš pateikto defektinio akto neįmanoma nustatyti, koks būtent ventiliatorius buvo sugadintas, t.y. ventiliatorius nebuvo individualizuotas. Todėl atsakovo argumentai, kad išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo dėl nekokybiškai atliktų darbų atmestini, kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 14 p. numato, kad „Statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus Statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus ir pan.)“ bei 33.24. p. numato, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas „<...> pasirašo (vizuoja) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktiškuosius, atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus bei kai juos pasirašė specialiųjų techninių priežiūrų vadovai <...>“.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei sudaryta sutartimi darytina išvada, jog techninis prižiūrėtojas buvo susipažinęs su visa informacija, susijusia su sutarties objektu bei įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos teisės normų, kurios numatė, jog ant pateiktų aktų jis galėjo pasirašyti tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktiškuosius, atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus atmestini atsakovo argumentai, jog dalis darbų, suderintų atliktų darbų aktuose su techniniu prižiūrėtoju, nebuvo atlikti nurodyta aktuose apimtimi, darbai atlikti nekokybiškai, neatitinka sutartimi atliktų darbų kiekių, kainų. Byloje apklaustas liudytojas E. Č., taip pat patvirtino, kad neatliko ventiliatoriaus pajungimo darbų, be to, jeigu rangovas būtų nekokybiškai atlikęs elektros pajungimo darbus, tai jau atliktų darbų bandymo metu, būtų paaiškėję, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai, tačiau tikrinimo metu nebuvo nustatyti jokie darbų defektai, ką ir vėl patvirtina šalių pasirašyti atliktų darbų aktai, kuriuos atsakovas priėmė, nenustatęs jokių nekokybiškų darbų.

Tais pačiais motyvais atmestini ir atsakovo argumentai, kad rangos darbai buvo atlikti praleidus sutartą terminą. Pabrėžtina, kad iš byloje esančio susirašinėjimo tarp ieškovo ir atsakovo atstovų, šalys nesusitarė dėl atliktų darbų vykdymo pradžios ir pabaigos, todėl konstatuotina, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku.

Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys iš esmės sudarė žodinę Statybos rangos sutartį, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigojo per susitartą terminą pagal užsakovo užduotį atlikti statybos darbus, o kita šalis (užsakovas) sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir jį apmokėti (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju statybos rangos sutartis sudaryta ieškovo, ir atsakovo, darbas buvo skirtas elektros kabeliavimo darbams atlikti.

Vadinasi, šalys sudarė žodinę statybos rangos sutartį, (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Statybos rangos sutartis yra viešoji sutartis, todėl, sprendžiant klausimą dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi statybos rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681- 6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 straipsniai) reglamentuojančiomis teisės normomis ir turi prioritetą prieš bendrąsias rangos sutarties normas. Teismas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise taikyti tinkamą teisės normą, šioje byloje vadovaujasi statybos rangą reguliuojančiomis teisės normomis.

Pagal rangos sutartį reglamentuojančius teisinius santykius, užsakovas įsipareigoja atliktus darbus priimti, apie tai pažymint darbų perdavimo priėmimo akte, įvertinti atliktų darbų medžiagų kokybę ir galimas pretenzijas pareikšti prieš pasirašant aktą. Atsisakius priimti atliktus darbus, darbų perdavimo akte motyvuotai pažymėti atliktų darbų ar rangovo panaudotų medžiagų trūkumus. Rangovui nesutikus su pretenzijomis, kviečiamas nepriklausomas, ekspertas(ai), kurio vertinimo išlaidas apmoka neteisioji dėl darbų kokybės šalis. Jei nustatomi darbų defektai, rangovas juos pašalina savo sąskaita.

Kaip matyti iš byloje pateiktų raštų ieškovas atsakovui atliktų darbų aktus perdavė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras. Atsakovui nepateikus objektyvių įrodymų apie ieškovo atliktus darbus su trūkumais, dėl kurių negalima naudoti darbų rezultato pagal numatytą paskirtį, bei šių trūkumų negalėjimo pašalinti, teismas daro išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės atsisakyti apmokėti už atliktus darbus pagal šalių pasirašytą atliktų darbų aktą. Savo ruožtu, nustačius tam tikrus ieškovo atliktų darbų trūkumus, atsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš CK 6.665 str. normoje įtvirtintų savo teisių gynimo būdų, tačiau, neturi teisės apskritai atsisakyti vykdyti savo prievolių. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepareiškė savarankiško reikalavimo ieškovo išrašytus atliktų darbų aktus pripažinti negaliojančiais, o byloje tiesiog neigia savo pareigą atsiskaityti, nors įstatymas tokios teisės jam nesuteikia.

Darbų apmokėjimas pagal statybos rangą reglamentuojančias įstatymo nuostatas vykdomas statybos rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 str.). 2016-08-23 PVM sąskaitoje - faktūroje nurodyta, kad ji turi būti apmokėta per 10 dienų (1 t. b.l. 6), o 2016-09-29 PVM sąskaita - faktūra turi būti apmokėta per 1 dieną. Teismas aukščiau konstatavo, jog atsakovas gavęs aktus, pretenzijų dėl netinkamai atliktų priimtų techninės priežiūros darbų nepareiškė, todėl laikytina jog darbai buvo priimti kaip atlikti tinkamai. Įvertinęs teismui pateiktą sąskaitą faktūrą teismas konstatuoja, jog nurodytos PVM sąskaitos faktūros atitinka atliktų darbų aktuose (1 t., b.l. 5, 7) nurodytų techninės priežiūros priimtų darbų vertes, todėl darytina išvada, jog šios sąskaitos faktūros yra pagrįstos.

Teismas pažymi, kad atsakovas 2017-06-14 bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovui 896,82 Eur, tačiau 40 Eur šios sumos buvo įskaityta kaip kompensacija išlaidoms susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu.

Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 2 d.). Minėto įstatymo 7 straipsnis 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Ieškovė ir atsakovė yra pelno siekiantys privatūs juridiniai asmenys, ūkio subjektai, teikiantys komercines paslaugas, tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis įstatymo prasme yra komercinės sutartis, todėl šalių teisiniams santykiams taikytinos įstatymo nuostatos (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 3 d., 2 str. 1 d., 6 d.). Ieškovė pardavė atsakovei prekes ir suteikė atsakovei prekių pristatymo paslaugas, atsakovė įgijo pareigą už įgytas prekes ir suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tačiau šią pareigą pažeidė, todėl ieškovė, kaip kreditorė įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovas pagrįstai išskaitė 40 Eur sumą iš atsakovo sumokėtos sumos vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d., ir CK 6.63 str. 2 d.

Taip pat 111,97 Eur suma ieškovo buvo įskaityta kaip 8% metinės palūkanos – (1345,10 *0.08/365 *285) + (496,10 *0,08/365 *257), vadovaujantis LR CK 6.261 str. Kadangi šalys nesusitarė dėl kito palūkanų dydžio, šiuo atveju taikomos LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str., toks įskaitymas taip pat buvo atliktas pagrįstai.

Likusi 744,85 Eur suma ieškovo buvo įskaityta kaip pagrindinės prievolės mokėjimas pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija AUTO Nr. 000192, 1345,10 Eur sumai. Todėl galutinis ieškovo reikalavimas dėl 1096,35 Eur ir 13,22 Eur 0,08 palūkanų skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2017-06-15 iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2017-08-09), yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovas yra juridiniai asmenys iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 178 str., CK 6.210 str., 6.37 str. 2 d.).

Dėl priešieškinio pagrįstumo.

Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad ieškovas dirbo nesilaikydamas sutarties terminų, darbus atliko nekokybiškai, todėl atsakovas turi savarankišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 2050,16 Eur nuostolių, savo reikalavimą grįsdamas tuo, kad, dėl ieškovo nekokybiško ir nesavalaikio sutarties vykdymo atsakovas patyrė papildomus nuostolius. Atsakovui reikėjo samdyti kitus rangovus, kurių paslaugos brangesnės nei ieškovo. Nurodo, kad patirtus nuostolius sudaro:

1) 260,45 Eur už sugadinto ventiliatoriaus keitimą nauju (UAB „Eurostrategija“ 2017-02-22 PVM sąskaita-faktūra ESS Nr. 00396).

2) 683,93 Eur už el. kabelizavimo darbus bei medžiagas (UAB „Eurostrategija“ 2017-02-22 PVM sąskaita-faktūra ESS Nr. 00397 ir atitinkamai UAB „Estila“ sąskaitos už medžiagas 607,79 Eur su PVM sumai, kurios atitinkamai pagrindžia 2017-02-22 PVM sąskaitoje-faktūroje ESS Nr. 00397 nurodomą 683,93 Eur sumą, kuri susidaro iš už 607,79 Eur pirktų medžiagų bei už simbolinę savikainą 219,77 Eur atliktų darbų (viso - 827,56 Eur, be PVM - 683,93 Eur).

3) 282,98 Eur už medžiagas - groteles, rėmelį, greičio reguliatorių, slėgio jungiklius, pajungimo komplektą (UAB „NIT“, juridinio asmens kodas 15984316, 2016-10-07 PVM sąskaita faktūra NIT Nr. 19162).

4) 822,80 Eur už vėdinimo įrenginio paleidimą ir derinimą Objekte (UAB „NIT“, juridinio asmens kodas 15984316, 2017-07-21 PVM sąskaita faktūra NIT Nr. 20448).

Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu CPK 185 straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą.

Ieškovas su pareikštu priešieškiniu nesutinka, nurodydamas, kad atsakovas klaidina teismą, nes sutartus rangos darbus atliko kokybiškai, ką patvirtina byloje esantys atliktų darbų aktai, pasirašyti tiek ieškovo, tiek atsakovo. Taip pat pažymi, kad atsakovo nurodyti nuostoliai buvo patirti dėl atsakovo kaltės. Atsakovas ieškovo darbų broką įrodinėja 2016-12-06 defekto aktu, foto nuotraukomis bei aukščiau išvardintomis PVM sąskaitomis faktūromis.

Teismas aukščiau pasisakydamas dėl ieškinio pagrįstumo, konstatavo, kad defektinis aktas (1 t., b.l. 48) yra neišsamus, todėl vertinamas kritiškai, nes iš jo turinio negalima spręsti, kad el. ventiliatorius sugedo būtent dėl ieškovo kaltės. Taip pat byloje nenustatyta, kad ieškovas sutartus rangos darbus atliko praleisdamas terminus, dėl ko atsakovui būtų reikėję samdyti kitus rangovus. Taip pat pažymėtina, kad teismas aukščiau pasisakė, kad ieškovas atsakovui perdavė atliktus darbus ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovo atlikti darbai buvo su trūkumais, dėl kurių negalima naudoti darbų rezultato pagal numatytą paskirtį, todėl patirti 2050,16 Eur dydžio nuostolius dėl ieškovo kaltės, negalėjo, todėl atsakovo priešieškinis atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo skirti atsakovui 2000 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant ieškovui, dėl to, kad E. B. dalyvavo teismo posėdžiuose neturėdamas teisės, kadangi CPK 56 str. nurodytas baigtinis asmenų sąrašas, kurie gali būti atstovais teisme. Nurodė, kad E. B. yra laikinai einantis įmonės direktorius, o toks asmuo pagal CPK 56 str. negali atstovauti juridinio asmens civilinėje byloje. Atsakovo atstovas su tokia ieškovo atstovo pozicija nesutiko, nurodė, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas, nes laikinai einantis direktoriaus pareigas asmuo turi tokius pat įgaliojimus, kaip ir įmonės direktorius, todėl prašė atmesti ieškovo atstovo prašymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-03-19 UAB „Eurostrategija“ vienintelio akcininku sprendimu E. B. buvo paskirtas eiti UAB „Eurostrategija“ laikinai einančio direktoriaus pareigas. Sprendime taip pat nurodyta, kad Laikinai einančiam direktoriaus pareigas asmeniui suteikiamos visos pareigos, teisės ir atsakomybė veikti pagal bendrovės įstatus, Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat atstovauti bendrovę visais klausimais, bendrovės vardu gauti dokumentus ir atlikti kitus veiksmus.

Pagal CPK 56 str. 2 d. juridinio asmens atstovu teisme gali būti - 1. advokatai; 2. advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; 3. vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai; 4. jų patronuojančio juridinio asmens, patronuojamo juridinio asmens arba patronuojančio juridinio asmens patronuojamo juridinio asmens darbuotojai (išskyrus valdymo organų narius), turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Šiame punkte patronuojančiu laikomas juridinis asmuo, turintis daugiau kaip 50 procentų kito juridinio asmens (patronuojamo juridinio asmens) akcijų, dalyvio teisių, pajų; 5. suinteresuotos aukštesnės valstybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Pagal CPK 55 str. bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Teismo vertinimu šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes E. B. galėjo atstovauti atsakovą teisme vienintelės akcininkės sprendimo pagrindu. Pažymėtina, kad E. B. buvo suteiktos visos įmonės atstovo teisės ir pareigos. Taip pat konstatuotina, kad atsakovas bylos proceso nevilkino, byla buvo nagrinėjama paruošiamųjų dokumentų būdu, kas leido teismui kilusį ginčą tarp šalių išspręsti kuo trumpesniu terminu, todėl pagrindo manyti, kad atsakovas savo veiksmais piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis pagrindo nėra, todėl ieškovo atstovo prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai, todėl atsakovui kylą pareigą atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro - 57,00 Eur Žyminis mokestis (1 t., b.l. 10, 15).

Iš 2017-04-12 mokėjimo dokumento Nr. 37297 matyti, kad ieškovas 2017-04-12 AB „SEB“ banke sumokėjo 32 Eur žyminį mokestį (1 t., b.l. 10), o 2017-08-09 AB „SEB“ banke sumokėjo 25 Eur žyminio mokesčio, iš viso 57 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei numato įstatymas, 32 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Valstybei 1,39 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 176, 178, 185, 259, 263-270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Engineer“, į.k. 123327599, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo UAB „Eurostrategija“, į.k. 300131611, 1096,35 Eur skolos, 13,22 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 1109,57 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017-08-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo UAB „Eurostrategija“, į.k. 300131611, priešieškinį ieškovui UAB „Engineer“, į.k. 123327599, atmesti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti UAB „Engineer“, į.k. 123327599, 2017-04-12 mokėjimo nurodymu Nr. 37297, AB „SEB“ bankas sumokėto žyminio mokesčio permoką – 32 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.