Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Audriaus Meilučio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Institucija) viršininko M. Ž. teikimą dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. P. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 18 straipsnio 4 dalį, 6 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5 punktą, 7 punktą, 8 punktą, 12 punktą, 13 punktą, ir vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi jam paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalyje, 6 dalyje 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 ir 13 punktuose numatytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 ir 6 dalis ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11 punktus ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

2. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Nurodoma, kad nuteistasis J. P. į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2010 m. spalio 3 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Atvykęs į įstaigą nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistasis nurodo, jog jei jam būtų paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė ir ją atlikus būtų paleistas į laisvę, apsigyventų žmonai priklausančiuose namuose.

2.2. Nuteistasis kalbėdamas apie vieną iš nusikalstamų veikų (apiplėšimo organizavimą) savo kaltės nepripažįsta. Kitas nusikalstamas veikas nuteistasis pripažįsta, kaltės neminimalizuoja, gailisi, neteisina savo elgesio nusikaltimų metu. J. P. pripažįsta, jog praeityje buvo spontaniškesnis, linkęs rizikuoti, tam, kad pasiektų norimų tikslų, tačiau šiuo metu nurodo, jog yra linkęs planuoti, labiau apgalvoti ką ir kaip ketina daryti.

2.3. Teikime nurodoma, kad nuteistasis 1998 m. kovo 12 d. įsidarbino ir iki 2001 m. birželio 9 d. dirbo Klaipėdos laivų statykloje „B.“ siūlių valytoju, J. P. nėra išrankus darbo pobūdžiui, jo nuostata į darbą teigiama. Bausmės atlikimo metu (2021 m.) nuteistasis įgijo dailidės specialybę modulinėje profesinio mokymo programoje. 2023-2024 mokslo metais įgijo staliaus profesinę kvalifikaciją. 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuteistasis priimtas į vietininko pareigas dirbti pilnu etatu gamybos zonoje. Bausmės atlikimo metu J. P. svarstytas drausminėje komisijoje 9 kartus, baustas 3 kartus, paskutinį kartą 2013 m. gegužės 13 d. Skatintas 20 kartų už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, paskutinį kartą 2024 m. liepos 2 d. J. P. laisvėje dažnai turėjo finansinių sunkumų. Nuteistasis teigia, kad vykdyti nusikalstamas veikas jam nepatiko, tačiau tuo gyvenimo tarpsniu jis nematė kitos išeities dėl prastos finansinės padėties. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistajam buvo pareikštas civilinis ieškinys 45902,50 eurų sumai. J. P. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 49151 eurų sumą, išieškota 913 eurai.

2.4. Nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai bausmės atlikimo metu kito: jis išugdė tarpasmeninius įgūdžius, pradėjo vertinti savo elgesį bei pastebėti daromas klaidas, mokėsi naujų problemų sprendimo įgūdžių, stengėsi prisitaikyti prie aplinkos ir pagal tai formuoti savo elgesį. Stebima, jog J. P. pasitiki savo jėgomis, šiuo metu save linkęs vertinti pakankamai gerai. Šiuo metu jo vertybinėje sistemoje dominuoja sveikatos, šeimos bei laisvės svarba. Nuteistasis pripažįsta, jog sunku planuoti ateitį, kai ji neaiški, miglota, bet stengiasi planuoti bent tai ką gali - dirba, pagal galimybes dalyvauja pozityviame užimtume, susitikimuose su įvairiais nevyriausybinių organizacijų nariais. Šiuo metu nuteistasis išreiškia norą būti visuomenės dalimi, tiki, kad ateityje sugebės save realizuoti tinkamais būdais ir priemonėmis bei gebės laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių. Visgi, analizuojant asmens elgesį, stebima, jog praeityje nuteistasis negebėdavo apriboti savo elgesio, keisti savo gyvenimo būdo, nepaisė galiojančių visuomenės normų, dėl ko jis ne tik įvykdė nusikalstamas veikas, tačiau ir jau atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje priešinosi nustatytai tvarkai ją pažeisdamas.

2.5. 2022 m. kovo 14 d. nuteistajam J. P. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant OASys metodiką ir buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. gegužės 3 d. atlikto pakartotinio vertinimo metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. spalio 22 d. atlikus pakartotinį rizikos vertinimą J. P. nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje (norą keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, teigiamą požiūrį į darbinę veiklą, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją) buvo nustatyta vidutinė mažėjanti pakartotinio elgesio rizika. Rizikos mažėjimas fiksuotas lėšų tvarkymo ir pajamų srityje - užsiima darbine veikla ir iš gaunamo atlyginimo pagal galimybes dengia priteistą civilinį ieškinį.

2.6. 2024 m. spalio 22 d. nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei laisvėje, nes nuteistas teistas už du nužudymus apiplėšimo metu. Viena iš aukų - mažametis vaikas. Po atlikto vertinimo, nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai: 1) Smurtinio elgesio istorija; 2) Būdingas teisės pažeidimų modelis. Dinaminiai veiksniai: 1) Turi nestabilią darbo patirtį; 2) Turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; 3) Būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; 4) Emocijų valdymo problemos; 5) Mažas atsparumas stresui; 6) Būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; 7) Būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; 8) Savitvardos problemos; 9) Stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; 10) Negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; 11) Stokoja empatijos; 12) Būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; 13) Priežiūros / apribojimų pažeidimai. Apsauginiai veiksniai: Pastaruoju metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais, ryšiai su žmona.

3. Teismo posėdyje Institucijos atstovė teikimą palaikė. Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, kadangi nusikalstama rizika yra sumažėjusi, nuteistasis kaltę pripažįsta, gailisi dėl padarytų nusikaltimų, pasižada atlyginti žalą. Prokurorė prašė teikimo netenkinti, kadangi nusikalstama rizika nesumažėjo, elgesys teigiama linkme stebimas dar pakankamai trumpą laiką, civilinio ieškinio atlyginęs tik nedidelę dalį, todėl tenkinti teikimą nėra pagrindo.

6. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai – J. P. šiuo metu bausmę atlieka laisvės atėmimo lengvosios grupės sąlygomis, buvo 20 kartų skatintas, palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, pataisos įstaigoje sudarė santuoką, džiaugiasi tvirtais santykiais, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, be to, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose, dirba Turto valdymo skyriuje tvarkinio pareigose, dengia iš gaunamo darbo užmokesčio priteistą civilinį ieškinį, neturi diskriminacinių nuostatų, suvokia padarytos žalos mąstą aukoms, jų artimiesiems ir visuomenei. Šie faktai rodo J. P. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys Institucijos teikimo nagrinėjimo metu.

7. Kaip minėta, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo J. P. mąstymas yra pasikeitęs teigiama linkme, tačiau įvertinus visą teikimo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai jau yra pakankami jo teisinės padėties švelninimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

8. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai bausmės atlikimo metu kito, jis išugdė tarpasmeninius įgūdžius, pradėjo vertinti savo elgesį bei pastebėti daromas klaidas, mokėsi naujų problemų sprendimo įgūdžių, stengėsi prisitaikyti prie aplinkos ir pagal tai formuoti savo elgesį. J. P. pasitiki savo jėgomis, šiuo metu save linkęs vertinti pakankamai gerai. Nuteistasis pripažįsta, jog sunku planuoti ateitį, kai ji neaiški, miglota, bet stengiasi planuoti bent tai ką gali - dirba, pagal galimybes dalyvauja pozityviame užimtume. Nuteistasis išreiškia norą būti visuomenės dalimi, tiki, kad ateityje sugebės save realizuoti tinkamais būdais ir priemonėmis bei gebės laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, visgi, išvadoje pažymėta, jog praeityje nuteistasis negebėdavo apriboti savo elgesio, keisti savo gyvenimo būdo, nepaisė galiojančių visuomenės normų, dėl ko jis ne tik įvykdė nusikalstamas veikas, tačiau ir jau atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje priešinosi nustatytai tvarkai ją pažeisdamas.

9. Sprendžiant dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika J. P. buvo nustatyta ir pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu. Pakartotinių įvertinimų metu jam buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, tačiau nustatyta rizika išlieka vidutinė. Socialinio tyrimo išvados duomenimis J. P. nustatyta daug kriminogeninių veiksnių, iš kurių 2 statiniai: smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, ir net 13 dinaminių: nestabili darbo patirtis, turi skolų; ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; empatijos stoka; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai.

10. Nuteistajam nustatyti ir du apsauginiai veiksniai: pastaruoju metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais, ryšiai su žmona. Pažymėtina, kad nors egzistuoja ir nuteistojo J. P. nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, pakartotinio įvertinimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau, kaip jau buvo aptarta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Taigi, atsižvelgus į dinaminių veiksnių kiekį ir pobūdį, negalima pagrįstai manyti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui švelnesne.

11. Teikimo nagrinėjimo metu J. P. nuobaudų neturi, tačiau nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos ir esant apribotoms galimybėms daryti nusikalstamas veikas, didelę reikšmę turi nuteistojo elgesys visu bausmės atlikimo laikotarpiu. Kaip matyti iš pateiktos asmens bylos, per visą bausmės atlikimo laiką jis 9 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 3 kartus baustas drausmine tvarka, dėl kitų pažeidimų apsiribota auklėjamaisiais pokalbiais. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 1998 m., pirmieji vidaus tvarkos pažeidimai padaryti 1999 m., dar tardymo izoliatoriuje, iki nuosprendžio priėmimo, taikant suėmimą, vėliau vidaus tvarkos taisykles J. P. pažeidinėjo per keletą metų, paskutinis padarytas 2013 m. Pažymėtina, kad nuteistasis už gerą elgesį pradėtas skatinti tik nuo 2009 m., tačiau ir po pirmojo 2009 m. liepos 2 d. skirto paskatinimo dar du kartus šiurkščiai pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už 2009 m. spalio 23 d. padarytą pažeidimą buvo uždarytas į baudos izoliatorių, o už 2013 m. pažeidimą jam pareikštas papeikimas. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu yra 20 kartų skatintas už gerą elgesį, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad J. P. nevykdė vienos iš pagrindinių jo, kaip nuteistojo, pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai ir nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Tai atskleidžia nuteistojo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

12. Baudžiamasis įstatymas numato, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Bylos duomenimis Institucija nuteistojo vardu yra gavusi vykdomuosius patvarkymus dėl 49 151 eurų išieškojimo, šiuo metu išieškota suma – 913 eurai, išskaičiuojama iš nuo 2020 m. kovo 3 d. gaunamo atlyginimo. J. P. pataisos įstaigoje dirba, jo darbinė motyvacija teigiama, ir iš gaunamo atlyginimo išskaičiuojama dalis ieškinio, tačiau, kaip minėta, dirba jis tik nuo 2020 metų, savanoriškai padengta suma labai nežymi – tik 30 Eur. Byloje yra pažyma, patvirtinanti nuteistojo galimybę laisvėje dirbti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepašalina abejonių dėl sudėtingumo mažinti finansinius įsiskolinimus. Nuteistojo J. P. oficiali darbinė patirtis laisvėje menka, vos keli metai, pataisos įstaigoje jis taip pat dirba tik keletą metų. Prie pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių priskirta nestabili darbo patirtis, skolų turėjimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės. Be to, šiame kontekste vertinant ir tai, kad laisvėje nuteistasis dažnai turėjo finansinių sunkumų, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos iš finansinių paskatų (nusikalstamas veikas vykdė, nes nematė kitos išeities dėl prastos finansinės padėties), didėja tikimybė, kad J. P., negalėdamas atlyginti likusios žalos, gali vėl daryti nusikalstamas veikas.

13. Įvertinti, ar nuteistojo pataisos progresas yra pakankamas, atsižvelgiama ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. P. bausmę atlieka už trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių ir už labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą, tikslu užvaldyti aukos turtą. Jis nuteistas ir už tai, kad organizavo ir padėjo padaryti plėšimą stambiu mastu, pavartojus fizinį smurtą, taip pat ir už slaptą svetimo turto grobimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikaltimas, kurį jis nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, ir šį modelį sudaro tai, kad J. P. tiek vagystę, tiek plėšimą padarė skirtingu metu ir vedamas tų pačių, t. y. finansinių paskatų. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, jo požiūris į padarytus nusikaltimus ne tik atskleidžia nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį, bet neabejotinai rodo ir didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas.

14. Bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka 24 metus, tačiau atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Taigi, nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pobūdis bei sunkumas, taip pat atliktos bausmės dydis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju, esant nuteistajam J. P. nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, esant daug kriminogeninių dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių, kuriuos nuteistasis savo elgesio pokyčiu gali mažinti, bei itin mažai atlygintai civilinio ieškinio sumai, negalima daryti išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.