Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. S. (A. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius arba atsakovas) 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. (8.1) DV_S-87569 (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba arba trečiasis suinteresuotas asmuo) 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-8616 (toliau – ir Fondo valdybos arba VSDFV sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo mokestinių prievolių (toliau – ir Prašymas).

Nurodo, kad 2021 m. lapkričio 22 d. Fondo valdybos sprendimu buvo paliktas galioti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas pripažinti jo prievolę VSDFV beviltiška.

Paaiškina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9769-868/2021 jam nustatyta rūpyba, jo rūpintoja paskirta sutuoktinė I. S. Pareiškėjui rūpyba reikalinga dėl to, kad jis nuo 2020 m. birželio mėn. yra neįgalus, jam nustatytas netektas darbingumas ir (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Nurodo, kad jis nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. praleido gydymo įstaigų stacionaruose, kur jam buvo atliktos kelios (duomenys neskelbtini). Teigia, kad visą šį laikotarpį jis buvo (duomenys neskelbtini) ir tik nuo 2021 m. pradžios ėmė sveikti. Teismo nutartimi pareiškėjui nustačius rūpybą, o sutuoktinę paskyrus rūpintoja, ji inicijavo Gyventojų pajamų deklaracijos (toliau – ir GPM deklaracija) pateikimą jo vardu, kurią pateikus paaiškėjo, kad jis turi mokestinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir VSDFV.

Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog jis ilgą laiką praleido (duomenys neskelbtini), jam buvo atlikta ne viena (duomenys neskelbtini), be to jis (duomenys neskelbtini) ir prarado bet kokias galimybes dirbti iki tol dirbtą (duomenys neskelbtini) darbą ir vienintelės jo gaunamos pajamos buvo nedarbingumo ir kitos socialinės išmokos, jis neturėjo ir neturi jokių galimybių vykdyti mokestines prievolių, pareiškėjo rūpintoja jo vardu kreipėsi į VMI prie ir VSDFV dėl mokestinių prievolių pripažinimo beviltiškomis. VMI jo prašymą tenkino, o atsakovo ir Fondo valdybos sprendimais analogiškas pareiškėjo prašymas atleisti nuo mokestinių prievolių VSDFV vykdymo buvo atmestas.

Pareiškėjo manymu, VSDFV Vilniaus skyrius ir Fondo valdyba priimdami sprendimus tinkamai neįvertino jo argumentų ir faktinės situacijos. Paaiškina, kad 2020 m. birželio mėn. jis autoįvykio metu buvo sunkiai sužalotas, visam laikui (duomenys neskelbtini), patyrė kitus reikšmingus sužalojimus (duomenys neskelbtini), kurie turi ir ateityje turės didžiulę įtaką jo sveikatos būklei. Dėl šio autoįvykio yra iškelta ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2563-1100/2021, kurioje pareiškėjas yra pripažintas nukentėjusiuoju. Nors po autoįvykio patirtų sunkių sužalojimų praėjo pusantrų metų, pareiškėjo sveikata išlieka bloga – nors jis nuolat lankosi pas medikus, nepertraukiamai naudojasi (duomenys neskelbtini) ir kitų medikų paslaugomis, tačiau iki skundo padavimo (duomenys neskelbtini), dėl ko neturi jokių galimybių dirbti ir gauti pajamų. Nurodo, kad siekiant, kad pareiškėjas bent iš dalies atgautų (duomenys neskelbtini), jam yra reikalinga sudėtinga (duomenys neskelbtini) operacija, kuri gali būti atliekama tik Šveicarijoje, tačiau reikalingos operacijai sumos jis ir jo šeima neturi, todėl, įkūrus paramos fondą, viešai renka lėšas, būtinas operacijos atlikimui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, leidžiančios atleisti jį nuo mokestinių prievolių VSDFV vykdymo, jas pripažįstant beviltiškomis.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino apie sunkias jo sveikatos problemas ir finansinių galimybių neturėjimą įvykdyti mokestines prievoles VSDFV. Pareiškėjo atstovės manymu, atsakovo argumentas apie formalų senaties termino nesuėjimą negali būti pagrindas atmesti jo Prašymą.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Cituoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 32 straipsnio 2 dalies 9 punkto (galiojusio iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nuostatas, įtvirtinančias atvejus, kuomet Fondo valdyba turi teisę pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, taip pat VSDFV direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-427 patvirtintų Draudėjų skolų valstybinio socialinio draudimo fondui pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo taisyklių (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d. ) 4.3 punktą, kuriame įtvirtintos sąlygos, kurioms esant draudėjo skola gali būti pripažinta beviltiška. Atkreipia dėmesį, kad draudėjo skola gali būti pripažinta beviltiška, jeigu atitinka visas sąlygas, numatytas Taisyklių 9 punkte, taip pat į Taisyklių 10¹ punkte įtvirtintą draudėjo skolos pripažinimo beviltiška išieškojimo senaties terminą. Vadovaudamasis VSDĮ 19 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatomis nurodo, kad į VSDF nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 m.; teisė priverstinai išieškoti įmokas ir delspinigius atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos ir delspinigiai turėjo būti sumokėti; priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas bei delspinigius atsiradimo dienos.

Paaiškina, kad individualią veiklą vykdantis pareiškėjas VSDF biudžetui 2022 m. sausio 31 d. skolingas 9 011,93 Eur: 6 619,44 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų ir 2 392,49 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų. Paskutinį kartą VSD ir PSD įmokos pareiškėjui, kaip asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, priskaičiuotos 2021 m. gegužės mėn., deklaravus jo gautas pajamas už praėjusius metus.

Nurodo, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 21 d. pateikė atsakovui pakartotinį ir patikslintą prašymą dėl atleidimo nuo mokestinių prievolių nurodydamas, kad neturi jokio turto, taip pat nei teorinių, nei praktinių galimybių dirbti, jam nuolat reikalinga kitų asmenų slauga, priežiūra ir pagalba ir ateityje nėra pagrindo manyti, kad galės vykdyti mokestines prievoles. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir įvertinęs visas aplinkybes atsakovas 2021 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą netenkinti prašymo, nes šis neatitiko Taisyklių 9 punkte nustatytų visų būtinų sąlygų, o būtent - nėra praėję 5 m., kai paskutinį kartą buvo priskaičiuotos VSD įmokos (VSD įmokos buvo priskaičiuotos 2021m. gegužės mėn.). Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą apskundė Fondo valdybai, kuri 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu skundo netenkino, nurodydama, kad nuo tada, kai buvo priskaičiuotos VSD ir PSD įmokos, nėra praėję 5 m., t. y. nėra tenkinama viena iš Taisyklių 9 punkte - 9.1 papunktyje, 10¹ punkte numatytų sąlygų, kada skola gali būti pripažinta beviltiška.

Pažymi, kad Fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra viešojo administravimo institucijos, kurios, atlikdamos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas, turi vadovautis galiojančiais, jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir juos vykdyti. Laikosi pozicijos, kad VSDFV Vilniaus skyrius tinkamai pritaikė ginčui aktualias galiojančias Taisyklių 4, 9 ir 10¹ punktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas pavėluotai, t. y. 2021 m. liepos 17 d., pateikė deklaraciją apie savo pajamas, gautas 2019 m. ir 2020 m. Jo pajamos buvo ženklios: 2019 m. – 45 476 Eur, 2020 m. – 39 517,68 Eur, todėl jam ir buvo priskaičiuota tokia didelė įmokų suma. Įsipareigojimo pradžia yra skaičiuojama nuo tada, kai buvo priskaičiuotos įmokos, t. y. nuo 2021 m. gegužės mėn. Nagrinėjant pareiškėjo Prašymą buvo įvertintos visos sąlygos, t. y. ir turtinė padėtis, ir sveikatos būklė, tačiau jis neatitiko Taisyklių reikalavimų dėl nesuėjusio termino, kuomet skola gali būti pripažinta beviltiška.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Cituoja Taisyklių 4.3 papunktį ir 9 punktą, kuriame įtvirtintos sąlygos, kurioms esant draudėjo (fizinio asmens) skola gali būti pripažinta beviltiška. Pažymi, kad paskutinį kartą VSD ir PSD įmokos pareiškėjui, kaip individualią veiklą vykdančiam asmeniui, buvo priskaičiuotos 2021 m., kai buvo pateikta Gyventojo pajamų deklaracija už 2020 m., taigi nuo paskutinį kartą pareiškėjui priskaičiuotų minėtų įmokų nėra praėję 5 m. ir nėra tenkinama viena iš Taisyklių 9 punkte numatytų sąlygų, todėl pareiškėjo VSD ir PSD įmokų skola pagrįstai nebuvo pripažinta beviltiška.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje, apie kurį buvo pranešta tinkamai, nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo ir VSDFV 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. STS-4599 nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2022 m. lapkričio 12 d. yra nustatytas (duomenys neskelbtini). Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. lapkričio 23 d. pažymą Nr. 3341 pareiškėjui nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2022 m. lapkričio 12 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis (netektas darbingumas (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eYT-9769-868/2021 pareiškėjui nustatyta rūpyba, jo rūpintoja paskirta sutuoktinė I. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. I-2563-1100/2021 nukentėjusysis pareiškėjas yra pripažintas civiliniu ieškovu.

Pareiškėjas, kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, su 2021 m. rugsėjo 21 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas jo mokestines prievoles VSDFV pripažinti beviltiškomis ir nuo šių prievolių atleisti. Nurodė, kad 2020 m. birželio mėn. autoįvykio metu buvo sunkiai sužalota jo sveikata, ko pasekoje jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, specialios nuolatinės slaugos poreikis, išduotas neįgaliojo pažymėjimas, nustatyta rūpyba, vienintelės jo gaunamos pajamos yra neįgalumo išmoka bei tikslinė kompensacija, kurių nepakanka kasdienių ir būtiniausių poreikių tenkinimui. Pažymėjo, kad neturi jokio turto ir jokių galimybių dirbti, jam nuolat reikalinga kitų asmenų slauga, priežiūra ir pagalba, todėl jis neturi ir ateityje neturės galimybių vykdyti mokestines prievoles.

VSDFV Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs Prašymą, 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (8.1) DV_S-87569 „Dėl prašymo atleisti nuo mokestinių prievolių“, nurodė, kad pareiškėjo, kaip asmens vykdančio individualią veiklą, įsiskolinimas 2021 m. rugsėjo 27 d. yra 9 011,93 Eur (6 619,44 Eur VSD įmokų ir 2 392,49 Eur PSD įmokų) ir informavo, kad, sutinkamai su Taisyklių 4.3 punkto nuostatomis, neturi teisinio pagrindo pripažinti skolą beviltiška, nes nėra praėję 5 m., kai paskutinį kartą buvo priskaičiuotos įmokos. Atsakovas sprendime paaiškino pareiškėjui apie jo teisę kreiptis į Fondo valdybos teritorinį skyrių su prašymu atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą dalimis.

Pareiškėjas atsakovo sprendimą apskundė Fondo valdybai, kuri 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-8616 „Dėl A. S. skolos nepripažinimo beviltiška“ skundo netenkino.

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (redakcija, galiojusi 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) ir VSDFV direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-427 patvirtintose Draudėjų skolų valstybinio socialinio draudimo fondui pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.)

VSDĮ 32 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad Fondo valdyba turi teisę pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolą; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: fiziniam asmeniui teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams.

VSDĮ 19 straipsnio 7 punktas nustato, kad į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 m., o 9 punktas – kad suėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, palūkanų ir (ar) baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad beviltiška pripažįstama draudėjo skola, kurios neįmanoma išieškoti dėl šiose Taisyklėse numatytų objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta draudėjo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus), tai yra to turto neįmanoma realizuoti arba jo realizavimo sąnaudos didesnės už skolą Fondo biudžetui (toliau – nelikvidus (mažai likvidus) turtas). Turto nelikvidumą (mažą likvidumą) patvirtina antstolio išieškojimo negalimumo aktas (4.1 papunktis); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už draudėjo skolą (4.2.papunktis); netikslinga priverstinai išieškoti draudėjo skolą, kadangi sunki draudėjo (fizinio asmens) ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalus (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama (4.3. papunktis); suėjęs skolos išieškojimo senaties terminas (4.4. papunktis).

Taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad šių Taisyklių 4.3 papunktyje numatytu atveju beviltiška pripažįstama draudėjo – fizinio asmens skola Fondui, kai yra visos šios sąlygos: yra praėję 5 m. nuo tada, kai buvo paskutinį kartą priskaičiuotos VSD įmokos (9.1. papunktis); Fondo valdybos teritorinis skyrius patikrina ir įsitikina, kad draudėjo ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki (9.2. papunktis); draudėjas neturi turto arba turtas yra nelikvidus (mažai likvidus) (9.3. papunktis); individuali įmonė, ūkinė bendrija, tikroji ūkinė bendrija, komanditinė ūkinė bendrija yra likviduojama, individuali ar žemės ūkio veikla – nutraukta (9.4. papunktis).

Taisyklių 10 ¹ punkte įtvirtinta, kad šių Taisyklių 4.4 papunktyje numatytu atveju draudėjo skola pripažįstama beviltiška, kai penkis praėjusius metus iš draudėjo nėra gaunama pajamų ir ateityje jų nebus galima gauti, taikant skolos priverstinio išieškojimo priemones. Ši nuostata netaikoma, kai priimamas sprendimas atidėti skolos sumokėjimo laiką.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo, kaip fizinio asmens, ekonominė (socialinė) padėtis Taisyklių 4.3 papunkčio prasme yra sunki, taip pat ir dėl to, kad paskutinį kartą VSD ir PSD įmokos, jam, kaip asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, buvo priskaičiuotos 2021 m. gegužės mėn. Kaip minėta, Taisyklių 9 punkte yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, kurioms esant pagal Taisyklių 4.3 papunktį draudėjo (šiuo atveju – pareiškėjo) skolą Fondui galima pripažinti beviltiška. Viena iš šių sąlygų yra apibrėžta 9.1. papunktyje, kuriame nustatyta, kad skola Fondui gali būti pripažinta beviltiška, kai yra praėję 5 m. nuo tada, kai buvo paskutinį kartą priskaičiuotos VSD įmokos. Pareiškėjas skunde neginčijo, jo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad paskutinį kartą VSD ir PSD įmokos pareiškėjui, kaip asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, buvo priskaičiuotos 2021 m. gegužės mėn., t. y. Prašymo pateikimo metu nebuvo praėję 5 m. nuo tada, kai buvo paskutinį kartą priskaičiuotos VSD įmokos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes paminėto aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste konstatuoja, kad pareiškėjas, siekdamas, kad jo skola Fondui būtų pripažinta beviltiškam, neatitiko vienos iš būtinųjų sąlygų, kurioms esant jo Prašymas galėjo būti tenkintas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami sprendimai priimti tinkamai nustačius faktines aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant aktualias teisės normas, yra pagrįsti ir teisėti, todėl pagrindo juos naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinant skundo reikalavimų dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, t. y iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.