Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-06-30 · Administracinė byla Nr. eI2-4506-644/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-05-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-30
Bylos Nr.
eI2-4506-644/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00689-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. eI2-4506-644/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00689-2022-3Procesinio sprendimo kategorija: 36.;55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjui V. J., jo atstovui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-02-23 sprendimą Nr. 64-IL-2287 neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, t. y. atsakovas laiko, jog pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokią išvadą atsakovas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas yra baustas pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnį (nustatyto greičio viršijimas), 424 straipsnį (vairavimas transporto priemonės, neturint teisės vairuoti). Jokių kitų neigiamų pareiškėją charakterizuojančių duomenų atsakovas nenurodė. Pažymėjo, kad atsakovo nurodyti administraciniai nusižengimai buvo padaryti prieš ilgą laiko tarpą, paskirtos sankcijos buvo įvykdytos, visos paskirtos administracinės baudos apmokėtos, nuo didžiosios dalies administracinių nusižengimo padarymo ir/ar nuobaudų įvykdymo yra praėję daugiau nei 1 metai, todėl pareiškėjas laikytinas nebaustu Administracinių nusižengimų kodekso prasme (ANK 40 str.). Pareiškėjas taip pat nėra teistas už jokias nusikalstamas veikas, taip pat nėra padaręs jokių nusikaltimų, administracinių nusižengimų ar kitų pažeidimų, susijusių su ginklų ir šaudmenų laikymu, naudojimu ir pan.

Pareiškėjas mano, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, V. J. charakterizuojančius duomenis įvertino formaliai ir neobjektyviai.

Pareiškėjas nurodė, kad jau ankščiau jis turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kuris buvo panaikintas dėl prasidėjusio ikiteisminio tyrimo (pagal BK 219 str. (mokesčių nesumokėjimas)), tačiau šiame tyrime ir teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje 2018-09-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1-514-503/2018 pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Per visą leidimo ginklui ir ginklo turėjimo laikotarpį nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas su asmeniniu šaunamuoju ginklu būtų sukėlęs grėsmę visuomenei ir viešajai tvarkai. Pažymėjo, kad pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su transporto priemonės vairavimu, greičio viršijimu ir nėra laikytini sunkiausiais administraciniais nusižengimais (pavyzdžiui, nėra susiję su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio ar pan.). Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės savaime neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveiktai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui bei kitoms Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintoms saugomoms vertybėms.

Pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, kurios numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sprendimu taip pat netinkamai pritaikyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas atsisakymo išduoti leidimą pagrindas.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime nurodė, kad 2022-01-26 buvo gautas V. J., prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Prašymo nagrinėjimo metu, atliekant privalomus patikrinimus apie asmenį, buvo patikrinti duomenys apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už paskutinius 3 metus. Nustatyta, kad nuo 2019-01-01 iki 2019-10-26 V. J. 15 kartų padarė ANK 416 straipsnio 2-5 dalyse numatytus pažeidimus, iš jų - 12 pažeidimų viršijant nustatytą greitį, neturint teisės vairuoti. Nuo 2020-03-25 iki 2020-12-24 padaryti 6 pažeidimai, nuo 2021-04-23 iki 2021-08-30 - 5 pažeidimai, numatyti ANK 416 straipsnio 3 - 5 dalyse. Laikotarpiu nuo 2019 metų sausio mėnesio V. J. buvo surašyti 26 administracinių nusižengimų protokolai pagal ANK 416 straipsnio 2-5 dalis (nustatyto greičio viršijimas) bei 424 straipsnio 2-3 dalis (vairavimas transporto priemonės, neturint teisės vairuoti). Visais atvejais buvo priimti nutarimai administracinių nusižengimų bylose ir V. J. paskirtos administracinės nuobaudos. Pažymėjo, kad už nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnyje (nustatyto greičio viršijimas), V. J. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2018-10-09, kurią V. J. susigrąžino tik 2020-01-09.

Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir buvo priimtas skundžiamas sprendimas neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2019 metų sausio mėnesio V. J. buvo surašyti 26 administracinių nusižengimų protokolai pagal ANK 416 straipsnio 2-5 dalis (nustatyto greičio viršijimas) bei 424 straipsnio 2-3 dalis (vairavimas transporto priemonės, neturint teisės vairuoti) ir, kad dėl nustatytų pažeidimų buvo priimti nutarimai administracinių nusižengimų bylose bei paskirtos administracinės nuobaudos, V. J. charakterizuoja kaip asmenį, negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, parodo jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams ir moralės normoms ir keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Atsakovo nuomone, vertinant V. J. veiksmus galima teigti, kad pateikti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, jog asmuo linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, kad jam teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės saugumą. Taip pat šie faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, spręsti apie jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, apie netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką. Turimų duomenų pakanka vertinti V. J. kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2022-01-26 prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) 2022-02-23 sprendimu Nr. 64-IL-2287 nusprendė neišduoti V. J. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu - ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2022-02-23 sprendimo Nr. 64-IL-2287 (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo, jo paaiškinimų, savo nesutikimą su Sprendimu, V. J. iš esmės grindžia tuo, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu atsisakyta patenkinti jo prašymą, nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. skundžiamo sprendimo motyvai nepatvirtina Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys, apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Nagrinėjamu atveju, iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas nuo 2019 m. sausio mėnesio 26 kartus baustas už administracinius nusižengimus. Nuo 2019-01-01 iki 2019-10-26 V. J. 15 (penkiolika) kartų padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2-5 dalyse numatytus pažeidimus, iš jų - 12 (dvylika) pažeidimų viršijant nustatytą greitį, neturint teisės vairuoti. Nuo 2020-03-25 iki 2020-12-24 padaryti 6 (šeši) pažeidimai, nuo 2021-04-23 iki 2021-08-30 - 5 (penki) pažeidimai, numatyti ANK 416 straipsnio 3 - 5 dalyse. Pažymėtina, kad už nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnyje (nustatyto greičio viršijimas), V. J. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2018-10-09, kurią V. J. susigrąžino 2020-01-09.

Atsižvelgiant į išvardintą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Teismas akcentuoja, kad transporto priemonių vairavimas, viršijant leistiną greitį, yra vienas iš pavojingiausių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Kaip matyti pareiškėjas 2019 - 2021 metų laikotarpiu buvo nubaustas 26 kartus už administracinius nusižengimus (2021 metais penkis kartus), todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti teisės pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Teismo vertinimu, praėjo per mažai laiko po paskutinių teisės pažeidimų padarymo, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas savo elgesiu jau nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pareiškėjo nurodomi argumentai, jog šaunamasis ginklas jam reikalingas medžioklei, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, nėra padaręs nusikaltimų, nėra svarbūs bylos nagrinėjimui, nes Įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti apribojimai taikomi fiziniams asmenims, norintiems įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, neskirstant jų pagal paskirtį ir pareiškėjo nurodytos šios aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo Įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti Įstatyme įtvirtintų teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus pareiškėjo padarytus pažeidimus, padarytų veikų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir atsisakė pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo priimtas sprendimas – atsisakyti pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkinti jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, yra teisėtas, pagrįstas galiojančiais teisės aktais, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo. Atitinkamai atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius Grauželis Jolanta Medvedevienė Asta Urbonienė