Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Alginai Giniotienei, asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – L. J., gynėjui advokatui Albertui Kruminui, nukentėjusiajai E. P., teismo psichologui ekspertui G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokusiam, nedirbančiam, neįgaliam, neteistam, kuriam 2011 m. balandžio 27 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kurių taikymas nutrauktas 2014 m. birželio 3 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi.

Aprašomoji dalis

nustatė:

prokurorė perdavė teismui bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. J., kuris 2016 m. lapkričio 10 d. tarp 17 val. 00 min. ir 17 val. 30 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.39 promilės girtumas) parvertęs ant sniego savo sugyventinę E. P., ne mažiau 5 smūgių kumščiais sudavė jai į kairiąją galvos pusę, bei po du smūgius kumščiais sudavė į abi rankas, kas nukentėjusiajai E. P. sukėlė fizinį skausmą, taip jis smurtavo prieš savo šeimos narį.

L. J. kaltę padarius nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą ir visuomenei pavojingą veiką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, teismo ištirti rašytiniai įrodymai.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. P. parodė su buvusiu sugyventiniu L. J. kartu gyvenusi ketverius metus, dabar su juo nebegyvenanti. 2016 m. lapkričio mėnesį ji su sugyventiniu L. J. buvo svečiuose pas jo giminaitę D. J. kaime. Sugyventinis buvo girtas, kai abu išėjo namo. Ji tą vakarą buvusi blaivi. Pakeliui L. J. nusipirko alaus. Iš pagrindinės kaimo gatvės įsukus į Parko gatvę, ji sustojo prisidegti cigaretę. Galbūt L. J. tuo metu pasirodė, kad ji eis kur kitur, o ne su juo, nes tada jis griebė ją, pargriovė šonu ant sniego, po to parvertė ant nugaros ir pradėjo mušti, daugiausia smūgių sudavė į veidą, iš viso sudavė 4-5 smūgius. Pagalbos nesišaukė, nes temstant gatvėje žmonių nebuvo, niekas nebūtų išgirdęs. Gulėdama iš visų jėgų spyrė sugyventiniui, o kai jis nuvirto, pabėgo. Nuo suduotų smūgių jai buvo likusios mėlynės ant veido, nuo suspaudimų mėlynės liko ir ant rankų, tačiau dėl sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė. Sugyventinis dėl šio įvykio jos atsiprašė. L. J. elgiasi normaliai tik kol nevartoja alkoholi, o prieš įvykį jis beveik tris mėnesius gėrė vos ne kasdien. Anksčiau jam buvo skirti medikamentai, bet jis nesilankė psichikos sveikatos centre. Jam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau gydytojo paskirtus vaistus vartojo retai.

2016 m. lapkričio 10 d. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta, kad E. P. buvo blaivi (b.l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. lapkričio 11 d. apklaustas įtariamasis L. J. paaiškino, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Save laiko psichiškai sveiku, kartais jaučiasi psichiškai nestabiliu, tačiau apklausos metu mano esąs psichiškai stabilus ir sveikas. Psichikos sveikatos centre yra registruotas, lankęsis, gydęsis psichikos ligoninėje. 2016 m. lapkričio 10 d. apie 17 val. 00 min. jis kartu su savo sugyventine E. P. buvo išėjęs pasivaikščioti į kaimą. Vaikščiodami pokalbio metu pradėjo pyktis dėl asmeninių paskatų. (Duomenys neskelbtini) gatvėje tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu E. nuo jo nusisuko ir pradėjo eiti tolyn. Supykęs, kad jį paliko gatvėje, prisivijęs iš už nugaros jis pagriebė ją už rankų, paguldė į sniegynus, tada 3–4 kartus smarkiai ranka grūdo sniegą sugyventinei į veidą ir sukamaisiais judesiais „prausė“ ją. Jam atrodo, kad kumščiais į veidą jai netrenkė, tačiau gali būti, kad to neatsimena dėl girtumo. Paguldytą ant sniego sugyventinę laikė ranka prispaudęs prie žemės, kad nepabėgtų. Gali būti, kad dar sudavė jai į veidą, tačiau to dėl girtumo nepamena. Tada sugyventinė nuo jo pabėgo. L. J. parodė sutinkąs, jog galėjo sugyventinei suduoti į veidą ir rankas, nes buvo neblaivus. Ar tai turėjo įtakos jo poelgiui pasakyti negali, nes nežino, ar būdamas blaivus būtų taip elgęsis. Atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė. Pareiškė norįs su sugyventine taikytis (b. l. 71-72).

2016 m. lapkričio 10 d. alkoholio kiekio matuokliu L. J. nustatytas 2,39 promilės girtumas (b. l. 66).

Įtariamojo, nukentėjusiosios parodymai, vertinant juos kartu su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, leidžia teismui daryti išvadą, kad L. J., tyčia parvertęs ant sniego savo sugyventinę E. P., ne mažiau 5 smūgių kumščiais sudavęs jai į kairiąją galvos pusę, bei po du smūgius kumščiais – į abi rankas, sukėlė sugyventinei E. P. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais L. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaip matyti iš 2016 m. lapkričio 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), L. J. praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, nes psichiatrų žinioje yra nuo 2001 m., pradžioje diagnozuota – (duomenys neskelbtini), vėliau perkvalifikuota į (duomenys neskelbtini). Dėl ligos paūmėjimų eilę kartų gydytas įvairiuose psichiatrijos stacionaruose, paskutinį kartą – nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Pateikta išvada, jog L. J. ambulatorinę teismo psichiatrijos išvadą skirti tikslinga (b. l. 38).

2016 m. gruodžio 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi L. J. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 51–52).

2017 m. vasario 15 d.– kovo 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota: 1. Įtariamasis L. J. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti; 2. Įtariamajam L. J. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); 3. Įtariamasis L. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichinio sutrikimo būsenoje; 4. Įtariamasis L. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenoje, kuri įtakojo jo veiksmus; 5. Įtariamajam L. J. pagal sveikatos stovį dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme nerekomenduojama, jis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės; 6. Įtariamajam L. J. vystymosi raidoje psichikos sutrikimų, duodančių padgrindą pripažinti jį ribotai pakaltinamu nenustatyta; 7. Įtariamajam L. J. reikalingas specialus gydymas dėl psichinių susirgimų, psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą; 8. Įtariamajam L. J. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą (b. l. 58–61).

Apklaustas teisme ekspertas G. B. patvirtino ekspertizės akte pateiktas išvadas ir nurodė, jog atlikę ekspertizę su kolega L. P., atsižvelgdami į surinktus duomenis, konstatavo, kad L. J. nuo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. nuo 19 metų amžiaus serga psichikos liga, 8 kartus gydytas stacionaruose, nuo pat susirgimo pradžios jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Paskutinio gydymo metu nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Atlikę jo psichikos būklės vertinimą, psichologinį tyrimą, konstatavo, kad tiek įvykio metu, tiek ekspertizės tyrimo metu L. J. serga (duomenys neskelbtini). Tai yra lėtinis psichikos sutrikimas, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, dėl to rekomenduota taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, t. y. ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Pasak eksperto, bendravimo metu L. J. parodymai apie nusikalstamą veiką nebuvo nuoseklūs, jie įtakoti ligos ir tuometinės girtumo būklės. Jo motyvacija nepilnai aiški, iš dalies jis tarsi baudė sugyventinę už tai, kad, jo žodžiais, ji valkatauja. Tačiau toks jo elgesys nėra agresyvaus pobūdžio ar susijęs su nuolatiniais kliedesiais, išreikštas persekiojimu, priešiškas, dėl kurio jis galėtų tapti pavojingu sugyventinės atžvilgiu ir jam būtų reikalingas stacionarus gydymas. Šiuo atveju L. J. elgesys neturėjo stipraus afektinio pobūdžio, dėl ko jo veiksmai sugyventinės atžvilgiu galėtų būti pavojingi. Įkyrių kliedesių, prievartinių veiksmų sugyventinės atžvilgiu nebuvo, buvo nekritinis mąstymas dėl to, kaip ji netinkamai gyvena ir jis ją prausė sniegu. Psichiatro teigimu, L. J. ekspertizės metu nenustatyta psichozės būsena, dėl ko būtų reikalinga rekomenduoti stacionarų gydymą. L. J. nustatyta epizodinė eiga, t. y. būklės paūmėjimai epizodais, kuomet ir reikalinga taikyti stacionarų gydymą bendrais pagrindais. Tiek įvykio, tiek ekspertizės metu psichozės reiškinių nekonstatuota. L. J. nustatytas (duomenys neskelbtini). L. J. bendrą situacijos supratimą, jo elgesį įtakoja (duomenys neskelbtini), dėl to jis stokoja (duomenys neskelbtini), dėl tų mąstymo trūkumų jis situaciją gali klaidingai suprasti, tai nulemta situacinių veiksnių. Šiuo atveju nėra asmens vidinių nuostatų ar kliedesių, dėl kurių nuolatos galėtų kilti pavojus. Pavojus kyla tik situatyviai. Dėl viso to L. J. negalėjo pilnavertiškai vertinti savo veiksmų esmės ir juos pilnavertiškai valdyti. L. J. nepakankamai reguliariai gydosi ambulatoriškai. 2014 m. birželio 3 d. nutraukus priverstinį gydymą ir nevartojant vaistų, 2015 metais L. J. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Sergant (duomenys neskelbtini), medikamentus būtina vartoti nuolat, o alkoholis tokiais atvejais pablogina asmens elgesį. Eksperto nuomone, L. J. reikalingas priverstinis gydymas, nes jis veikos metu negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl ligos yra nepakaltinamas.

Esant pakankamai duomenų, jog L. J. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis pripažįstamas nepakaltinamu, dėl to už padarytą pavojingą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą atsakyti negali (BK 17 straipsnis), todėl jam taikytina BK 98 straipsnyje numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Teismo nutarčiai įsiteisėjus L. J. 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina (b. l. 74–75).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 – 405 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. J. pripažinti padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, būnant nepakaltinamu ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus L. J. 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.